Kodėl muistytis yra sveika

Kodėl muistytis yra sveika

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tai, dėl ko jus bardavo mama ir mokytojai, iš tikrųjų buvo naudinga sveikatai. Kiek kartų gyvenime esate girdėję ir tebegirdite prašymus netrepsėti, nesupti kojos – ir išvis pasėdėti nors kartą ramiai? Deja, mokslas tik dabar surado tinkamą atsaką jautriesiems mūsų šeimynykščiams ir greitai susierzinantiems bendradarbiams. Užtat nuo šiol tai oficialu: mes muistomės ir nenusėdime vietoje, nes mūsų kūnui taip sveikiau.

Smūgis kraujotakai

Ilgai sėdėti yra tikra šiuolaikinio žmogaus rykštė. Mes priversti tą daryti gamybiniuose susirinkimuose, automobilyje, autobuse ar lėktuve pakeliui į komandiruotes bei kurortus, plušėdami viršvalandžius – kad laiku suspėtume įgyvendinti projektą. O paskui, parsiradę į namus (greičiausiai irgi sėdomis), vėl atsisėdame priešais televizorių ir jau nebepakylame tol, kol ateina metas atsigulti.
Judėjimo modelių tyrimai rodo, kad dauguma mūsų kiekvieną dieną nuo 8 iki 10 valandų praleidžiame sėdėdami. Visą tą laiką mūsų kūnai, ypač kojos, praktiškai nejuda.
Kokios gali būti tokio raumenų nejudrumo pasekmės sveikatai, žinome visi. Ypač didelė antsvorio grėsmė, nes kartu su juo koja kojon žengia ir diabetas: pagal paskirtį neišnaudojami kojų raumenys nepasiima iš kraujo cukraus, dėl to pastarojo pavojingai padaugėja.
Vis dėlto skaudžiausiai užsisėdėjimas pirmiausia smogia mūsų kraujagyslių sistemai. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad sėdint ilgai ir be pertraukų staiga pastebimai pablogėja kraujo pritekėjimas į kojas. O tai jau problema, mat, sulėtėjus kraujotakai, sumažėja ir trintis į kraujagyslių sieneles. Ląstelės tose sienelėse, reaguodamos į pokyčius trintyje, pradeda pumpuoti baltymus, dėl to arterijos ilgainiui susiaurėja ir sukietėja.
Biologiškai tai turi prasmę: arterijoms nėra jokio reikalo būti lanksčiomis, kai jose mažai kraujo. Tačiau kai kraujotaka vėl suaktyvėja, o kraujagyslės lieka sustingusios, didėja kraujospūdis bei aterosklerozės rizika.
Šitokios būklės išvengti gana paprasta – tereikia atsistoti ir pajudėti, kad kojų raumenys susitraukinėtų ir užtikrintų stabilią kraujotaką. Bėda tik, kad gyvenimas kupinas situacijų, kai taip paprastai neatsistosi, kada panorėjęs: tai ir susirinkimai darbe, ir ilgos kelionės automobiliu. Todėl amerikiečiai mokslininkai iš Misūrio universiteto pradėjo tyrimą ieškodami kitokių, nekrentančių į akis ir praktiškų būdų dirbantiesiems sėdimą darbą išlaikyti normalią kraujotaką. Ir atrado tai, kas iš tikrųjų niekada ir nebuvo pamesta, – muistymąsi.

Žala – staigi ir pastebima

Praėjusią liepą autoritetingame leidinyje „The American Journal of Physiology Heart and Circulatory Physiology“ paskelbę tyrimo rezultatus fiziologai pateikė savo teoriją. Jų nuomone, visiškai įmanoma, jog nervingo apatinės kūno dalies judinimo ir sukinėjimosi pakanka tam, kad raumenims užtektų veiklos ir jie skatintų kojų kraujotaką.
Kad patikrintų savo teoriją, tyrėjai pasikvietė pagalbon 11 sveikų studentų ir naudojo ultragarso bei kraujospūdžio matavimo aparatus. Iš pradžių jie išmatavo normalią kraujo cirkuliaciją pagrindinėmis jaunuolių kojų arterijomis bei patikrino, kaip jautriai arterijos reaguoja į pakitusį kraujo spaudimą, – pagal tai sprendžiama, ar kraujagyslės yra sveikos. Tada kiekvieno studento buvo paprašyta tris valandas pasėdėti prie stalo. Eksperimento dalyviai tą laiką galėjo leisti mokydamiesi, dirbdami kompiuteriu, plepėdami telefonu arba užsiimdami dar kažkuo, – svarbu, kad nepakiltų nuo kėdės. Tuo pat metu savanorių buvo paprašyta vieną koją laikyti visiškai ramiai – pėdą pastačius ant grindų ir jokiu būdu nejudinti. O štai kitą koją judinti buvo privalu – bilsnoti kulnu į grindis vieną minutę, paskui keturias minutes laikyti ramiai.
Visą eksperimento laiką – tris valandas – mokslininkai stebėjo savanorių kojų kraujotaką. Kraujo tekėjimas nejudančia koja staiga sulėtėjo, tačiau jis paspartėjo trūkčiojančia koja – ir palyginti su nejudančia koja, ir net su prieš eksperimentą buvusia kraujotaka.
Dar labiau specialistus nustebino tai, kad, baigiantis trečiai valandai, kai jie vėl patikrino kraujagyslių gebėjimą susitraukinėti, nejudančios kojos arterijos nebefunkcionavo taip sklandžiai, kaip prieš eksperimentą. Vadinasi, jos nebebuvo tokios sveikos kaip prieš tris valandas.

Teisė judėti

Mokslininkai atvirai prisipažįsta buvę nustebinę tokio didžiulio skirtumo tarp judančių ir nejudančių kojų kraujotakos. Jie tikėjosi, kad trepsėjimas kažkiek kompensuos sulėtėjusią kraujotaką ir jos lemiamus kraujagyslių pakitimus, bet rezultatai pranoko visus lūkesčius.
Kai mes sėdėdami nervingai krutiname galūnes – muistomės, kaip sako žmonės, kuriuos toks elgesys erzina, – raumenys juda labai minimaliai. Tačiau to, atrodo, pakanka, kad būtų įveiktos kai kurios sveikatai žalingos ilgo sėdėjimo pasekmės.
Suprantama, nereikia pamiršti, jog šis tyrimas buvo labai nedidelio masto, trumpalaikis ir jame dalyvavo tik sveiki jauni žmonės. Be to, niekas nebetikrino jų kraujagyslių funkcijos, kai jie pagaliai pakilo nuo kėdės ir pradėjo normaliai judėti. Tačiau net ir be išsamesnių tyrimų mokslininkai teigia maną, kad bet kokios nepageidaujamos sėdėjimo pasekmės greitai išnyksta vėl pradėjus judėti. Deja, per ilgesnį laiką, raumenų priverstiniam sąstingiui nuolat kartojantis, žala sveikatai gali tapti nepataisoma.
Taigi kai kitą sykį darbe būsite priversti sėdėti ilgai negalėdami net akimirkai pakilti nuo kėdės, bent patrepsenkite pėda į grindis, rekomenduoja mokslininkai. Pasistenkite kaip nors judinti kojas – net ir menkiausio krustelėjimo bus gana. O jeigu kas nors dėl to susierzins, turėsite puikų pasiteisinimą: mokslas paskelbė muistymąsi veiksmingais vaistais nuo kraujotakos sutrikimų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų