Knygoje sugulė kelių dešimtmečių tyrinėjimai

Knygoje sugulė kelių dešimtmečių tyrinėjimai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusios Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ sutiktuvės tapo reikšmingu įvykiu visiems, kurie domisi K. Donelaičio kūrybiniu palikimu bei jo asmenybe.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Domas Kaunas, vienas žymiausių šių dienų Lietuvos knygotyrininkų, Mažosios Lietuvos raštijos ir knygos tyrėjas, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, savo naujausioje knygoje „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ pristatęs nuo 1979 metų rinktą medžiagą apie K. Donelaitį ir šios temos savo mokslinio tyrimo rezultatus, kalbėjo apie šios solidžios studijos atsiradimo aplinkybes, jos ypatumus.

„Pristatydamas savo knygą nekalbu apie jos turinį. Tai skaitytojo reikalas – susilies ar ne jis su autoriumi. Autoriui svarbu pasakyti nuo ko prasideda knyga, kaip ji vystėsi, kokie jos patyrimai, kokios man svarbios įžvalgos“, – sakė profesorius Domas Kaunas, primindamas, kad laikas nestovi vietoje, todėl viskas sensta, knygos taip pat.

Pasakodamas apie įvykius, kurie paskatino imtis donelaitikos tyrinėjimų, prof. D. Kaunas prisiminė, kaip dar studijuodamas Vilniaus universitete užėjo į Trakų gatvės antikvariatą ir ten knygų stirtoje pamatė aukštos poligrafinės kokybės 1940 metais Kaune išspausdintą „Metų“ egzempliorių, raudonu rašalu paženklintą 17-uoju numeriu ir dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno parašu. Įsigijo šį prašmatnų leidinį už studentui palankią kainą, o vėliau teko išgirsti ir paties dailininko pasakojimą, kaip buvo iliustruota ir spaudai parengta ši knyga.

Ne monografija, o studija

Dar vienas svarbus momentas – studijų metais surasta senovinė fotografija, daryta Lazdynėliuose, kurios kopiją pavyko gauti ir ji puošia knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ viršelį.

Profesorius D. Kaunas prisiminė ir nuo 1979 metų užsimezgusį bendradarbiavimą su Humboldtų universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytojais, sudariusiais sąlygas padirbėti Berlyno ir Leipcigo bibliotekose. Įdomu jam buvo susipažinti su senąja Prūsijos periodika.

Vėliau bendravimas su vokiečių mokslininkais sudarė prielaidas į K. Donelaitį pažiūrėti įvairiais rakursais, patyrinėti, kodėl jis ilgą laiką buvo palyginti mažai žinomas Didžiosios Lietuvos lietuviams, kokią cenzūrą turėjo praeiti jo kūryba.

Pasak D. Kauno, knyga „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ yra ne monografija, o studija – K. Donelaičio publikuoto ir nepublikuoto (memorialinio) paveldo knygotyrinis darbas. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija, antrojoje analizuojama Donelaičio kūrybos leidyba, trečiojoje – Donelaičio atminimo įprasminimo tradicija. Tiriamasis laikotarpis – Prūsijos valstybės laikai (iki1918 m.).

Tyrimą paskatino donelaitikos paveldo aktualinimo motyvai, Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija kilo iš poreikio Tolminkiemio muziejuje atnaujinti memorialinę ekspoziciją. Antrąją temą lėmė noras nustatyti Donelaičio kūrybos paplitimo pasaulyje mastą, trečiąją – Donelaičio atminimo įamžinimo bandymų 1885, 1896 ir 1914 metais istorinė reikšmė. Šie įamžinimo bandymai – tai Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio raidos etapai.

„Ši knyga – tai aš esu. Joje mano kelias, mano darbo patirtis, mano mąstymai iš kasdienių susitikimų su Donelaičio paveldu“, – pristatydamas knygą kalbėjo prof. D. Kaunas.

Šiai studijai duomenų ieškota Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV atminties institucijose – archyvuose, bibliotekose, muziejuose. Svarbiausi šaltiniai buvo XVIII–XX a. archyviniai dokumentai, Prūsijos periodika, oficialieji valstybiniai, Evangelikų liuteronų bažnyčios žinynai, ankstyvieji lietuvių raštijos tyrimai, taip pat Donelaičio poezijos knygų tyrimas.

Leidinys gausiai iliustruotas archyvine ikonografija.

Autorius pasidalijo ir savo sukauptos kolekcijos lobynu: knygų vaizdais, fotografijomis, atvirukais, dokumentais. Kaip kai kurie jų buvo įsigyti, prof. D. Kaunas pasakojo renginio metu. Karaliaučius ar Tolminkiemis senoviniuose atvirukuose atrodo visiškai kitaip nei šiais laikais.

Panevėžiečių indėlis į donelaitiką

Renginyje dalyvavusios prof. dr. Aušra Navickienė, dr. Daiva Narbutienė, lituanistė Lionė Lapinskienė pateikė įdomių įžvalgų, padedančių gilintis į donelaitiką. Aktorė, vertėja Karolina Masiulytė skaitė ištraukas iš K. Donelaičio „Metų“, kuriuos ji pastaruoju metu išvertė į prancūzų kalbą.

„Knygotyros mokslo literatūroje tai yra išskirtinis leidinys. Pirmiausia šią knygą reikia paimti į rankas ir pajausti jos svorį, po to pajausti jos kvapą, o paskui ramiai versti, kad įsižiūrėtum į iliustracijas. Tada jau skaityti“, – kalbėjo profesorė, dr. Aušra Navickienė, išsamiai išanalizavusi visas tris knygos dalis.

LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėjos dr. Daivos Narbutienės nuomone, knyga „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ yra tarpdalykinio tyrimo rezultatas, taikant tie knygotyros, tiek kitų mokslų metodus. Ji apžvelgė kitų autorių, nagrinėjusių donelaitiką knygas, gyrė D. Kauno didžiulį mokslinį įdirbį ir kartu polemizavo dėl rizikingo pasirinkimo rekonstruoti K. Donelaičio biblioteką.

Lituanistė Lionė Lapinskienė skaitė pranešimą apie panevėžiečių indėlį į donelaitiką. Ji pristatė K. Donelaičio atminimo populiarintojus: Julijoną Lindę-Dobilą, Bronį Railą, Petrą Būtėną, Juliją Žukauskaitę, Jurgį Lebedį, Henriką Radauską, Eleną Gabulaitę, Matą Grigonį ir renginyje dalyvavusius: K. Donelaičio draugijos Panevėžyje pirmininką Rimgaudą Banį, kuris daugiau kaip 50 metų siejamas su didžio poeto vardu, bei Karoliną Masiulytę, išvertusią „Metus“ į prancūzų kalbą.

Išklausęs L. Lapinskienės pranešimą, prof. D. Kaunas siūlė išleisti leidinį „K. Donelaitis Panevėžyje“, kuris būtų pavyzdys kitiems miestams.

Susirinkusieji į knygos sutiktuves, tarp kurių buvo nemažai K. Donelaičio draugijos Panevėžyje narių, dėkojo už gražų leidinį, džiaugėsi galintys jį įsigyti ir gauti autoriaus autografą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų