Kelionė romano „Silva rerum“ takais

Kelionė romano „Silva rerum“ takais

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Skaitantis miestas“, kurio vienas iš tikslų skatinti domėtis Lietuvos kultūriniu ir literatūriniu paveldu, pusšimtis aktyviausių dalyvių praleido keliaudami. Paskutinį rugsėjo penktadienį jų laukė teminė ekskursija didžiulio populiarumo sulaukusio, skaitytojų širdis pavergusio, istorinio Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum“ takais.

kelione

Literatūrinė kelionė pėsčiomis pagal knygos autorės parengtą maršrutą.

 

Ištroškę legendų, kelionės dalyviai leidosi į literatūrinę kelionę pėsčiomis pagal knygos autorės parengtą maršrutą.

Pažintis su tuomečiu Vilniumi prasidėjo prie Katedros varpinės. Mus pasitikusios profesionalios gidės Danutės lūpose atgijo romano pasakojimai.

„Vilnius prieš keturis šimtmečius buvo visai kitoks nei dabar: daug kartų sugriautas ir vėl atstatytas“, – gidė pokštavo, kad šis tas iš anų laikų liko, tai apžiūrėsime tarsi laiko mašina nusikeldami atgal – į 17-ojo amžiaus vidurį.

Mūsų laukė devyni sustojimai. Vienas pirmųjų – Katedros Šv. Kazimiero koplyčioje, kur vyko pagrindinių romano herojų Jono Kirdėjaus Bironto ir Uršulės Norvaišaitės vestuvės. Stabtelėjome prie Dievo Motinos paveikslo – stebuklingosios Sapiegų Madonos. Gidė pasakojo apie sudėtingą ir ilgą jo istoriją.

Vėliau aplankėme Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią ir klarisių vienuolyną, kur vyksta nemažai romano veiksmo. Už šios bažnyčios buvo vadinamieji bernardinų vartai, esą už 300 žingsnių nuo jų stovėjęs mūrinis Jono Delamarso namas.

Pasak gidės, J. Delamarsas – tikras istorinis asmuo, Vilniuje liejęs varpus. Pakeliui apsilankėme Vilniaus universiteto bibliotekoje, kurios senosios knygos vaizdžiai aprašomos romane. Skaičiuodami žingsnius, atsidūrėme Pilies gatvėje. Visai šalia – Ambraziejaus bursa, kur buvo tuomečiai studentų bendrabučiai. Čia buvo apstojęs Uršulės brolis Kazimieras Norvaiša.

Ekskursiją baigėme prie Vilniaus bastėjos, kurios rūsiuose anais laikais tūnojęs Vilniaus pabaisa baziliskas, žudęs žmones savo žvilgsniu. Tačiau, kaip sakė gidė, nereikia jo bijoti, nuo bazilisko žvilgsnio galima apsiginti: tereikia nešiotis veidrodėlį ir lemiamu momentu pabaisai jį atkišti.

Dvi valandos po Vilniaus senamiestį, susipažįstant su autentiška miesto istorija, atsiskleidžiančia per literatūros kūrinį ir jo herojus, visiškai neprailgo. Sužinoję, kaip gyveno miestas tais laikais, išgirdę daugybę kitų dalykų, stebėjomės, koks senas ir įdomus yra Vilnius.

Tą dieną bibliotekos bendruomenė dar spėjo pasivaikščioti po Pilies ir Literatų gatves, Bernardinų sodą, nulipti naujai įrengtais Vilniuje gyvenusio poeto, Nobelio premijos laureato Č. Milošo laiptais su iškaltomis jo kūrinių citatomis, apžiūrėti nuostabias Aleksandro Vasiljevo kolekcijos sukneles, dalyvauti Lietuvos banko Pinigų muziejaus edukacinėje programoje.

Joje dalyviai susipažino su pasaulio ir Lietuvos pinigų bei bankininkystės istorija, raida nuo seniausių jų formų iki šiuolaikinių įvairiose valstybėse naudojamų banknotų ir monetų, elektroninių pinigų, sprendė interaktyvius testus. Keletas net dalyvavo interaktyviose ekspozicijose: savarankiškai nusikalė suvenyrinę plokštelę su savo atvaizdu, pasisvėrė ant specialių svarstyklių ir sužinojo, kiek kainuotų, jei parodytas svoris būtų paverstas auksiniu, platininiu ar sidabriniu.

Indrė Lašinytė

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų