Kelininkus pareigūnai krėtė ir naktį

Kelininkus pareigūnai krėtė ir naktį

Vienos didžiausių šalies kelių statytojų bendrovės „Panevėžio keliai“ ir jai užsakymus teikiančios valstybinės įmonės „Automagistralė“ sandėrius narpliojantys teisėsaugos pareigūnai iš peties krečia įmones.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai „Panevėžio keliuose“ kratą pradėję trečiadienį nuo ankstyvo ryto ją užbaigė jau po 22 val.

Kratos buvo atliktos ir bendrovės techninis direktoriaus Viliaus Gražio bei jo pavaduotojo namuose. „Sekundės“ žiniomis, iš pradžių jiedu apklausti kaip liudytojai, tačiau po apklausos abiejų statusas pasikeitė. Jiems pareikšti įtarimai dėl padėjimo piktnaudžiauti.

Nei V. Gražys, nei jo pavaldinys nėra sulaikyti. Jiems paskirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tai gali reikšti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika, arba atvirkščiai – tokių duomenų turi dar nepakankamai, kad galėtų kreiptis į teismą dėl įtariamųjų nušalinimo nuo pareigų.

Vakar abu įtariamieji buvo savo darbo vietose. Tarnybiniu mobiliuoju telefonu atsiliepęs V. Gražys su žurnalistais kalbėti vengė. Technikos direktorius pareiškė nesąs įgaliotas komentuoti įmonės reikalų, o apie asmeninius nenusiteikęs kalbėti.

Nuo viešumo bando suktis ir į STT tinklus pakliuvusios „Automagistralės“ vadovai. Pareigūnams atlikus kratas šioje įmonėje, jos direktoriui Vladislavui Moliui ir pavaduotojui Kazimierui Eirošiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Paskambinus į „Automagistralę“, atsiliepusi administratorė aiškino, esą direktorius su pavaduotoju yra išvykę. Pasiteiravus, kokius svarbius reikalus tvarko valstybinės įmonės korupcija įtariami vadovai, administratorė pasiūlė kreiptis į dar vieną direktoriaus pavaduotoją, bendraujantį su žiniasklaidą. Tačiau tuojau pat suskubo paaiškinti, kad ir šis bus nepasiekiamas – išvykęs į seminarą.

Karšta pradžia

STT Panevėžio valdyba įtaria, kad visi keturi įtariamieji galėjo pasinaudoti dviem didesnės nei milijono eurų vertės viešaisiais pirkimais taip siekdami naudos „Panevėžio keliams“. Pasak ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Panevėžio apygardos prokurorės Dalios Markauskienės, pareigūnai dirba labai intensyviai.

„Tyrimas labai karštas. Vertinami surinkti duomenys“, – „Sekundei“ teigė D. Markauskienė.

Daugiau ką tik pradėto tyrimo detalių kol kas neatskleidžiama.

Sėkmingi trečdalis konkursų

„Sekundės“ žiniomis, teisėsaugą domina praėjusiais metais „Panevėžio kelių“ gauti užsakymai.

2016-ieji pagal laimėtų viešųjų pirkimų skaičių „Panevėžio keliams“ buvo sėkmingiausi per pastaruosius penketą metų. Pernai ši Panevėžio įmonė dalyvavo iš viso 266 viešuosiuose pirkimuose, iš jų laimėjo maždaug trečdalį – 91. Tuo metu 2012–2015 m. bendrovė kasmet laimėdavo po 52–87 konkursus.

Didžiausia „Panevėžio kelių“ užsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vien šioji per penkerius metus bendrovei sumokėjo daugiau nei 247 mln. Eur. „Panevėžio kelių“ didžiųjų užsakovų sąraše taip pat rikiuojasi bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, dar Rokiškio, Biržų rajonų bei Panevėžio savivaldybės.

Valstybės įmonės „Automagistralė“, prižiūrinčios magistrales Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei Vilnius–Panevėžys, užsakymai „Panevėžio kelių“ užsakymų portfelyje tesudaro iki 2 proc. Pastaruosius porą metų Panevėžio kelininkų iš „Automagistralės“ gautieji užsakymai nebuvo stambūs. 2015-aisiais jie siekė per 74 tūkst. Eur, pernai dar mažiau – apie 30 tūkst. Eur.

2016-ieji pagal laimėtų viešųjų pirkimų skaičių „Panevėžio keliams“ buvo sėkmingiausi per pastaruosius penketą metų. ("Sekundės" archyvo nuotr.)

2016-ieji pagal laimėtų viešųjų pirkimų skaičių „Panevėžio keliams“ buvo sėkmingiausi per pastaruosius penketą metų. („Sekundės“ archyvo nuotr.)

Artėja karjeros pabaiga

Kartu su „Panevėžio keliais“ į STT akiratį patekusi „Automagistralė“ yra viena iš vienuolikos šalies valstybinių kelių priežiūros įmonių. Netrukus jų visų turėtų laukti rimtos permainos.

Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą planą jos bus sujungtos į vieną. Į naujai steigiamą viešąją įstaigą „Kelių priežiūra“ bus perkelta visa įmonių valdoma technika ir personalas. Šios įmonės centrinė būstinė bus ne Vilniuje. Pagal planą valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise numatoma perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

Nors teisėsauga „Automagistralės“ vadovams pareiškė įtarimus, bet nenušalino nuo pareigų, jų karjeros pabaiga, atrodo, ateis greičiau nei numatytoji reforma. Tą buvo galima suprasti iš susisiekimo ministro Roko Masiulio pasisakymų po STT pareigūnų vizito „Panevėžio keliuose“ ir „Automagistralėje“. Anot ministro, tokie įvykiai tik įrodo, kad visuotinė kelių priežiūros įmonių reforma yra būtina – sektorius privalo apsikuopti.

Įtariamaisiais pasitiki

„Panevėžio kelių“ atstovės spaudai Rasos Čepienės teigimu, įmonė turi mažai informacijos apie vykdomą ikiteisminį tyrimą.

„Bendrovė, atsižvelgusi į turimą ribotą informaciją, pradėjo savo vidinį tyrimą. Atliksime savo vertinimą. Darbai toliau vyksta įprastu ritmu. Gamyboje jokie projektai nestabdomi“, – komentavo R. Čepienė.

Anot jos, nepaisant, kad dviem „Panevėžio keliuose“ vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams pareikšti įtarimai korupcija, įmonė jais pasitiki.

„Garbės nedaro, kad esame įtraukti į tokio pobūdžio tyrimus. Bet ilgametis tų žmonių darbas ir jų indėlis į kompaniją, susisiekimo infrastruktūrą yra gerbtinas. Tie žmonės dirba tokius sudėtingus darbus, kad užsiiminėti smulkiomis suktybėmis jie neturi nei noro, nei laiko“, – apie įtariamuosius kalbėjo atstovė spaudai.

Apie susitarimus negirdėjo

Aktyviai šimtuose viešųjų konkursų dalyvaujančiai įmonei tenkantis sustiprintas teisėsaugos institucijų dėmesys, atstovės spaudai teigimu, neturi stebinti. Pasak R. Čepienės, tai ne pirmas pareigūnų vizitas šioje įmonėje, tačiau iki paskutinės instancijos, teismo, nebuvo prieita.

„Mums tai nėra malonu, bet tarnybos dirba savo darbą. Viešųjų pirkimų procesai turi būti griežtai kontroliuojami“, – „Sekundei“ teigė R. Čepienė.

Atstovė spaudai tvirtina, esą kelių sektoriuje vykdomų viešųjų pirkimų konkursuose tikimybė pasireikšti korupcijai yra labai menka. Konkursų techninės sąlygos, specifikacijos yra skelbiamos elektroninėje erdvėje ir potencialūs dalyviai turi teisę pareikšti pretenzijas. Pretenzijos dėl procedūrų ir techninių reikalavimų gali būti teikiamos ir prasidėjus konkursui.

„Lietuvoje rinka nėra auganti, o darbo reikia visiems, todėl didžiausią kontrolės funkciją atlieka konkurentai. Mums viešųjų pirkimų organizavime nerimą kelia

ne kažkokie galimi susitarimai, apie juos net neturime informacijos. Mums neramu dėl to, kad atrankos kartelė neretai nuleidžiama tiek, kad didelė kvalifikuota kompanija negauna darbo, o atveriamos galimybės laimėti nedidelėms kompanijoms, kurioms gresia projektą įgyvendinti nepasiekus kokybės reikalavimų“, – aiškino R. Čepienė.

 

Nešvarūs sandėriai įvyksta dar iki konkursų

Paulius Murauskas, Transparency International Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius

Didžioji dalis viešųjų pirkimų konkursų iš tiesų vyksta elektroninėje erdvėje, tačiau korupcijos rizika vis tiek išlieka gana didelė. Viešųjų pirkimų tarnybos atlikta tiekėjų apklausa parodė, kad dauguma potencialių dalyvių mano, jog didžiausia tikimybė pasireikšti korupcijai kyla dar prieš paskelbiant viešųjų pirkimų konkursą. Devyni iš dešimties apklaustųjų teigė, kad korupcijos rizika labiausiai tikėtina nustatant kvalifikacinius reikalavimus konkurso dalyviams, o aštuoni iš dešimties pripažino, kad tokia rizika tikrai didelė nustatant techninės specifikacijos reikalavimus pačiam projektui. Taigi, siekiant proteguoti konkrečią įmonę ir taip užsitikrinti viešųjų pirkimų laimėtoją, tinkamiausias momentas yra dar prieš viešai paskelbiant konkursą. Identifikuoti tokius išankstinius susitarimus tikrai nėra lengva. Tai didelis iššūkis.

Ne mažiau iškalbingi ir kiti Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys. Devyniems iš dešimties jos patikrintų viešųjų pirkimų konkursų buvo nustatyta pažeidimų. Tai akivaizdžiai rodo, kad viešieji pirkimai yra sritis, kur korupcijos rizika didžiulė. Žinoma, viešųjų pirkimų konkursą pateikti elektroninėje erdvėje yra didelis žingsnis į priekį kovoje su korupcija, bet užkulisinius susitarimus ne visada galima pamatyti vertinant dokumentus, kad ir viešai skelbiamus.

Sektoriai, kuriuose didžiausia korupcijos rizika, žinoma, yra tie, kur sudaromi didžiausios vertės pirkimai – statybos, naftos produktų ir kuro, medicinos, transportavimo įrangos.

Komentarai

  • Geriau tegul nejuokina žmonių sakydami, kad viešieji pirkimai laimi skaidriai. Teisingai sako tas Murauskas – konkursai laimimi jų dar nė nepaskelbus.

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į Laima komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų