Įtariama, kad prasiskolinusiai įmonei bankrutuoti padėjęs bankroto administratorius galėjo sukurpti planą, kaip pusvelčiui perimti Panevėžio teniso kortus.

Kasėsi po grūdais – aptiko teniso kortus

Kasėsi po grūdais – aptiko teniso kortus

Už parduotus grūdus pinigų iš vienos Panevėžio įmonės neatgavusios bendrovės nesitikėjo, kad jų skundą ėmusi narplioti teisėsauga užčiuops tikrą detektyvą. Įtariama, kad prasiskolinusiai įmonei bankrutuoti padėjęs bankroto administratorius galėjo sukurpti planą, kaip pusvelčiui perimti Panevėžio teniso kortus.

Už parduotus grūdus pinigų iš vienos Panevėžio įmonės neatgavusios bendrovės nesitikėjo, kad jų skundą ėmusi narplioti teisėsauga užčiuops tikrą detektyvą. Įtariama, kad prasiskolinusiai įmonei bankrutuoti padėjęs bankroto administratorius galėjo sukurpti planą, kaip pusvelčiui perimti Panevėžio teniso kortus.

Areštinėje atsidūrusiam panevėžiečiui bankroto administratoriui, bendrovės „Bankrotas LT“ direktoriui Jurijui Grafmanui dar mažiausiai porą savaičių teks praleisti už grotų. Teismas patenkino Panevėžio apygardos prokurorų prašymą dėl griežčiausios kardomosios priemonės šiam teisininkui – suėmimo. J. Grafmanas įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti ir praėjusių metų rugsėjį išregistruotos bendrovės „Litgrain“ buvusiam akcininkui ir direktoriui Mindaugui Šydeikiui. Jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė.

Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, nusikalstamo bankroto bei piktnaudžiavimo tarnyba pradėtas kilus įtarimų, kad galėjo būti tyčia inicijuojamas „Litgrain“ bankrotas taip siekiant išvengti turtinės prievolės – grąžinti kreditoriams bendrovės skolas, siekiančias apie 200 tūkst. eurų.

Neoficialiais duomenimis, galbūt neteisėtą „Litgrain“ bankrotą padėjusiam įvykdyti  bankroto administratoriui J. Grafmanui už tai galėjo būti pažadėtas stambus laimikis – Panevėžio teniso kortai.

Mokėjo iš anksto

Iš vienos įmonės paimti solidų avansą pažadėjus jai parduoti grūdų, tuos nupirkti iš žemės ūkio bendrovės, bet su šia neatsiskaityti, grūdus perparduoti ne avansą sumokėjusiai, o dar trečiai bendrovei. Gautus pinigus įsidėti į kišenę ir, suradus patikimą bankroto administratorių, prasiskolinusią įmonę vos per keturis mėnesius likviduoti.

Beveik 200 tūkst. Eur praradusios Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė ir Švenčionių rajone  veikianti salyklo gamintoja „Maltosa“ Panevėžio įmonę kaltina štai tokia įžūlia afera.

„Šitokiu būdu vogti yra daugiau nei įžūlu. Būtų ramiau, jei ateitų ir pavogtų tiesiai iš seifo“, – pasipiktinusi bendrovės „Šiaurės vilkas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Genė Juodvalkienė.

„Šiaurės vilkas“ yra salyklo gamintojos „Maltosa“ vienintelis akcininkas.

Su grūdininkyste besiverčiančia „Litgrain“, pasak G. Juodvalkienės, „Maltosa“ jau buvo turėjusi verslo santykių. Todėl kai panevėžiečiai ne tik pasiūlė pristatyti reikiamos kokybės salyklinių miežių, bet dargi atvežė parodyti grūdų pavyzdžių, „Maltosa“ 2015-ųjų spalį nesudvejojusi pasirašė sutartį. Pagal ją įsipareigojo iš tiekėjos 2016-aisiais nupirkti sutartą kiekį salyklinių miežių, o kaip garantiją į „Litgrain“ sąskaitą iš anksto pervedė 90 tūkst. Eur avansą.

„Mes, kaip ir dauguma perdirbėjų, per derliaus nuėmimo laikotarpį visų  nuimtų grūdų fiziškai neturime kur sandėliuoti. Todėl galioja įprasta praktika, kuria naudojasi ir miltų malėjai, ir eksportuotojai, sudaryti į priekį sutartį su tiekėjais. Mes įsipareigojame ateityje nupirkti, o tiekėjas parduoti sutartą kiekį grūdų“, – „Sekundei“ teigė G. Juodvalkienė.

„Maltosa“ iš „Litgrain“ turėjo gauti 2015 m. derliaus grūdus. Pagal sudarytą grafiką panevėžiečiai miežius privalėjo pradėti tiekti jau nuo 2016 m. pradžios.

Nei grūdų, nei pinigų

Kai „Maltosai“ prireikė grūdų salyklui gaminti, pasak G. Juodvalkienės, iš „Litgrain“ išgirdo, kad nieko iš to sandorio nebus – įmonė yra nemoki ir siekia sau bankroto bylos. Nemenką avansą sumokėjusiai salyklo gamintojai tokia žinia trenkė kaip perkūnas giedrą dieną.

Tos pačios stulbinamos naujienos sulaukė ir kita „Litgrain“ kreditorė – Ėriškių žemės ūkio bendrovė. Pastarajai skolininkė nesumokėjo per 102 tūkst. Eur už parduotus salyklinius miežius.

„Iš „Maltosos“ gavo avansą – pinigų jau turi, iš ėriškiečių paėmė grūdus, už kuriuos, matyt, net nesirengė mokėti, tuos pardavę dar trečiai šaliai ir vėl gavo pinigų. Neblogai už nieką paimti beveik 200 tūkst. Eur? Per 20 metų grūdų versle su tokia suktybe susidūrėme pirmą kartą“, – klastą mato G. Juodvalkienė.

Įtariama, kad prasiskolinusiai įmonei bankrutuoti padėjęs bankroto administratorius J. Grafmanas galėjo sukurpti planą, kaip pusvelčiui perimti Panevėžio teniso kortus. T.Šiaudinio nuotr.

Šimtai tūkstančių virto smulkme

Kreditorėms neatgaunant amo, „Litgrain“ bankroto procedūrą pradėjo J. Grafmano vadovaujama įmonė „Bankrotas LT“. Grūdų tiekėjai pasitraukti iš verslo pakako vos keleto mėnesių. Praeitų metų gegužę kreditorių susirinkime buvo nuspręsta vykdyti „Litgrain“ bankroto procedūrą be teismo, o jau rugsėjį įmonė išregistruota. Ėriškių žemės ūkio bendrovė ir „Maltosa“, neatgavusios daugiau nei 200 tūkst. Eur, ėmėsi ieškoti galų, kodėl jos, solidžios kreditorės, liko savotiškai eliminuotos iš bankroto procedūros.

Verslininkai apstulbo sužinoję, kad inicijavus „Litgrain“ bankrotą, atsirado kreditorė, kurios ieškinys keliskart didesnis nei ėriškiečių bei salyklo gamintojos.

„Pradėjome reikalauti dokumentų. Pamatėme, kad, be mūsų, yra dar kažkokios įmonės milžiniškas kreditorinis reikalavimas. Taip „Maltosa“ ir Ėriškių ŽŪB likome mažaisiais kreditoriais, kuriems nebėra šansų atgauti savo pinigų, nes kažkokia kita jau bankrutavusi įmonė esą paskolinusi „Litgrain“ milijoną eurų“, – dar vieno stambaus kreditoriaus egzistavimu netiki G. Juodvalkienė.

Mato pasipelnymo gyslą

Dirbtinių bankrotų mastai Lietuvoje dideli, bet šioji problema, pasak G. Juodvalkienės, neeskaluojama ir nesprendžiama. Jos teigimu, jei įmonės kreditorių sąraše nėra „Sodros“, VMI, o tik privatūs verslo objektai, dažniausiai toks bankrotas kažkam labai naudingas.

„Būna tokių gudrių bankrotų, kur daugiau nei 100-o kreditorių reikalavimai tesiekia 5-8 tūkst. eurų. Ar jūs įsivaizduojate stambią įmonę, kuri dėl tokios sumos gaištų laiką? Dažniausiai akcininkai spjauna ir tuos kelis tūkstančius nurašo į nuostolius“, – teigia G. Juodvalkienė.

Juodą vėliavą Panevėžio „Litgrain“ akcininkams iškėlusi „Maltosa“, pasak jos atstovės, susitaikiusi, kad skolos nebeatgaus. Maža to, 90 tūkst. Eur praradusiai salyklo gamintojai kainuos ir panevėžiečio advokato bei teisinės konsultavimo firmos paslaugos.

„Šitų sąnaudų mums niekas nekompensuos, bet negi Lietuvoje leisime šitokiais mastais vogti, nors ir ne iš valstybės. Mažesnei įmonei, pakliuvusiai į tokias pinkles, jau po pusės metų tektų pačiai bankrutuoti“, – piktinasi G. Juodvalkienė.

Šiuo metu užsienyje esantis Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis teigė apie keistą istoriją kol kas nenorintis daug kalbėti. Jis patvirtino, kad „Litgrain“ iš bendrovės nupirko miežius, bet už juos taip ir nesumokėjo per 100 tūkst. Eur.

Žaidimas teniso kortuose

Paskutiniuosius devynis gyvavimo mėnesius „Litgrain“ priklausė dviem akcininkams – Dariui Vizbarui ir Mindaugui Šydeikiui. Pastarasis įmonę valdė nuo 2014-ųjų.

Šio verslininko pavardė panevėžiečiams geriau žinoma iš keletą metų besitęsiančių skandalų dėl Panevėžio teniso kortų. Juos valdanti bendrovė „Vestrus paslaugos“ ilgą laiką buvo tiesiogiai susijusi su M. Šydeikiu. Pernai vasarą jis iš šio verslo pasitraukė, o „Vestrus paslaugos“ akcijos lyg tyčia atiteko su „Litgrain“ bankroto reikalus tvarkiusiu J. Grafmanu susijusiems asmenims.

Pastarieji teniso kortus įkeitė, tačiau tokį turtą gavęs laiduotojas netrukus paskelbė bankrutuojantis. Šio kreditoriai, neoficialiais duomenimis, taip pat susiję su J. Grafmanu, suskubo kreiptis į antstolį siekdami pasiimti teniso kortus.

Sprūdo iš rankų

Teisėsauga įtaria, kad ši schema galėjo būti sukurta siekiant, kad teniso kortai kuo greičiau išslystų iš „Vestrus paslaugos“ rankų. Tas  buvo reikalinga norint iš teniso kortų valdymo reikalų eliminuoti Panevėžio savivaldybę. „Vestrus paslaugos“ Savivaldybei pagal koncesijos sutartį buvo įsipareigojusios valstybinėje žemėje Kultūros ir poilsio parko pašonėje kupolu apdengti 8 teniso kortus, įrengti automobilių aikštelę, kavinę, persirengimo kambarius, administracijos patalpas, specializuotą parduotuvę, sportinių ir kovos menų salę, pirtį, masažo, soliariumo kabinetus, treniruoklių salę, ekonominės klasės viešbutį, įjungti kitą sporto šakų infrastruktūrą.

Deja, nieko panašaus šiandien Panevėžyje nėra –teniso aikštyne teiškilo keturi nedengti kortai. „Vestrus paslaugos“ skelbė į juos investavusi apie 700 tūkst. Lt, iš kurių 300 tūkst. Lt – Europos Sąjungos parama.

Savivaldybė jau kurį laiką bandė iš „Vestrus paslaugos“ teniso kortus perimti už mažiau nei vieną eurą – tokia sankcija numatyta koncesijos sutartyje, jei verslininkai nevykdo įsipareigojimų. Teniso kortams perėjus į trečiųjų asmenų rankas, Savivaldybė į juos netektų teisės.

Buvęs teniso kortų valdytojas ir grūdais prekiavusios bankrutavusios „Litgrain“ akcininkas M. Šydeikis apie jam pareikštus įtarimus ir šią istoriją kalbėti atsisako.

Komentarai

  • tai kodėl Savivaldybė neperėmė kortų, ar nesutarė dėl kyšio?

  • Nuoširdžiai gaila ant ledo likusių ėriškiečių. Iš tikrųjų jei porą tokių a la bankrotų, žemdirbiui nebelieka nieko kito, kaip pačiam bankrutuoti ir likti be kapeikos.

    • intelektuali reketo forma. Dabar Grafmanas turės laiko pagilinti prastas teisines žinias. Dar reikėtų pakrėsti RGC.

      • Už ką gi RGC?

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų