Norint apsaugoti organizmą nuo rūgštėjimo didžiausios viltys dedamos į tinkamą mitybą.

Kas vyksta, kai organizmas pradeda rūgštėti

Kas vyksta, kai organizmas pradeda rūgštėti

Renkantis maisto produktus visuomet reikia atsiminti: šarminės medžiagos neutralizuoja rūgštines ir valo organizmą, o rūgštinės – jį rūgština ir užteršia atliekomis. Viena iš esminių geros sveikatos garantijų – organizmo rūgščių ir šarmų balansas.

Mūsų savijauta dažnai priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Kad organizmas būtų sveikas, žmogaus kraujo ir audinių rūgštingumas turi būti pastovus.

Neutralus pH yra 7 – maždaug tokio rūgštingumo būna paprastas tyras vanduo. Jeigu pH yra mažesnis nei 7, laikoma, jog organizmas yra rūgštus, jeigu didesnis – jis yra „šarminis“. Normalus kraujo pH yra 7,35–7,45, taigi šiek tiek šarminis. Tokią pusiausvyrą išlaikyti būtina, kad nesutriktų medžiagų apykaita ir nesušlubuotų sveikata.

Būklė, kai ši pusiausvyra sutrinka ir mūsų organizme padaugėja rūgščių, yra vadinama acidoze. Jai atsiradus jaučiamas nuovargis, sumažėja darbingumas, silpnėja imunitetas.

Vystantis acidozei pirmiausia rūgštys kaupiasi skrandyje. Ėdantis rėmuo yra ženklas, kad organizme trūksta šarminių medžiagų ir virškino traktas negali dirbti normaliai. Esant skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimams neretai atsiranda ir nemalonus burnos kvapas.

Ilgainiui pradeda kauptis akmenys tulžies pūslėje ir inkstuose. Sensta ir kiti audiniai.

Mokslininkai pastebėjo, kad inkstų ir tulžies pūslės akmenligei galima užkirsti kelią vartojant daugiau šarminio maisto. Taip pat yra pastebėta, kad šarminėje aplinkoje vėžinės ląstelės nustoja daugintis.

Organizmo rūgštingumą parodys ir šlapimo pH. Atliekant šlapimo tyrimą visada yra nustatomas jo pH – jis ir parodo organizmo vidinės terpės būklę.

Turi įtakos ligoms

Norint apsaugoti organizmą nuo rūgštėjimo didžiausios viltys dedamos į tinkamą mitybą.

Deja, šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantys maisto produktai. Tokie yra mėsa ir jos gaminiai, baltų miltų kepiniai, kava, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, saldumynai, kiaušiniai, greitasis maistas, įvairūs gazuoti gėrimai, prisotinti angliarūgštės, dirbtinių saldiklių, dažiklių, konservantų ir kt. Organizmą rūgština alkoholis, rūkalai, stresas, nuolatinis skubėjimas, nejudrumas.

Vis didesnę įtaką organizmo šarmų ir rūgščių balanso pokyčiams daro maisto produktų chemizavimas, stabilizatorių, kvapiųjų medžiagų naudojimas maisto pramonėje. Rūgščių perteklių sukelia ir dėl netinkamos dietos ar badavimo pakitusi medžiagų apykaita. Sparčiau skaidantis riebalinėms sankaupoms, susidaro rūgščių medžiagų apykaitos produktų ir jų organizmas nespėja neutralizuoti.

Organizmo sistemos negali neutralizuoti didelio rūgščių kiekio, todėl jos kaupiasi jungiamajame audinyje. Kai jame susikaupia rūgščių, žmonės darosi nervingi, jautrūs stresui, mažėja darbingumas, sunku susikaupti, greičiau pavargstama.

Maisto produktuose trūkstant šarminių medžiagų, ypač kalcio, organizmas jas „skolinasi“ iš kaulų. Taip prasideda osteoporozė ir kitos ligos. Beje, osteoporozę lemia rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme sutrikimai, o ne vien kalcio deficitas.

Medžiagų apykaitos procese susidariusias rūgštis organizmas stengiasi neutralizuoti ir pašalinti su šlapimu, prakaitu ir iškvepiamu anglies dvideginiu. Tam būtina su maistu ir išgeriamais skysčiais gauti reikiamą šarminių mineralų kiekį, iš jų svarbiausi – kalis, natris, kalcis ir magnis.

Šlapimo rūgšties druskų pertekliui susikaupus sąnariuose, išsivysto artritas, podagra.

Dabar labai populiarūs įvairūs skrandžio rūgštingumą reguliuojantys vaistai. Tačiau per didelio skrandžio rūgštingumo tikroji priežastis labai dažnai yra viso organizmo rūgštingumas. Trūkstant šarminių medžiagų, rūgštinės nėra tinkamai neutralizuojamos. Rūgštinių medžiagų kaupimasis skatina fiziologinį organizmo senėjimą, žmonės suserga visų rūšių degeneracinėmis ligomis.

Kaip apsaugoti organizmą?

Šarminių produktų sąrašas kur kas kuklesnis nei organizmą rūgštinančių. Organizmą šarmina švieži vaisiai, daržovės, salotos, bulvės, negazuotas mineralinis vanduo.

Šarminančiai veikia rūgštaus skonio vaisiai ir uogos. Ypač citrinos ir kiti citrusiniai vaisiai. Panašiai mūsų organizmo terpę veikia ir natūralios vaisių sultys, medus.

Baltymais nereikia piktnaudžiauti. Jų organizmui pakanka nedaug, tačiau kuo vertingesnių. Pirmenybę reikėtų teikti augalinės kilmės baltymams. Jų yra ankštiniuose augaluose (žirneliuose, šparaginėse pupelėse) ir grūdų produktuose.

Su maistu reikia gauti ir skaidulų. Jos mechaniškai sujungia žarnyno spindyje esančias rūgštis. Maisto skaidulų daug grūduose, ankštinėse daržovėse, vaisiuose (apelsinuose, obuoliuose, slyvose).

Visiškai nevartoti rūgštinių maisto produktų taip pat negalima, nes organizmą pradės pulti bakterijos.

Akivaizdu, kad vien mityba išlaikyti normalią šarmų ir rūgščių pusiausvyrą iš ties nelengva užduotis.

Labiausiai organizmą rūgština stresas, neigiamos emocijos. Taigi sugebėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, meilė ir atjauta kitiems, ramybė ir harmonija yra esminės geros sveikatos sąlygos. Poilsis, gebėjimas atsipalaiduoti taip pat yra organizmo šarminimo elementai. Deja, tiems, kurių organizmo rūgštingumas didelis, tai pasiekti nelengva.

Dėl nuolatinio rūgščių pertekliaus kai kurių žmonių antinksčiai dažniausiai yra nualinti, tokie asmenys labai dirgliai į viską reaguoja, pasižymi dažna nuotaikų kaita. Taigi jie nesugeba išlaikyti stabilios dvasinės būklės, nes organizmas vis reikalauja naujos rūgščių dozės.

Organizmo rūgštėjimui daug įtakos turi mitybos įpročiai. Žmonės pajunta sotumą, palengvėjimą, tik gavę dar vieną rūgštinio maisto ar gėrimo porciją. Vartojant daugiau šarminių produktų (salotų, daržovių, vaisių, šviežių vaisių sulčių ir kt.) atkuriamas organizmo šarminių medžiagų balansas, slopinamas organizmo rūgštėjimas.

Perėjimą prie šarminės mitybos dažnai apsunkina tai, kad reikia nemažai išmonės pasigaminti patiekalus iš palyginti nedidelio šarminių maisto produktų asortimento. Lengviausia atkurti rūgščių ir šarmų balansą geriant kuo daugiau vandens.

Nelaukite, kol pajusite troškulį. Vanduo – gyvybės pagrindas, jis padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas.

Kitas labai svarbus veiksnys, padedantis susigrąžinti rūgščių ir šarmų balansą, yra judėjimas. Būtina reguliariai judėti – per dieną mankštintis apie 30 minučių: tinka greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, irstymasis valtimi, šuoliukai su šokdyne, aerobika ar pramoginiai šokiai, bėgiojimas ristele, krepšinis ar futbolas ir kt. Mankštinantis reikia daryti pertraukėles, kad raumenyse atsinaujintų energetinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo produktai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų