Kas taps kitu „Žalgirio“ gelbėtoju?

Kas taps kitu „Žalgirio“ gelbėtoju?

Du žlugę, vienas nacionalizuotas bankas. Vienas nušautas, antras nuteistas, trečias slapstosi užsienyje. Tokia yra buvusių Kauno „Žalgirio“ pagrindinių rėmėjų lemtis. Šį sezoną klubui nepavyko surinkti planuotų pajamų iš rėmėjų. Jam gali būti sunku išlaikyti geriausius žaidėjus ir trenerius, kaip jau yra ne kartą nutikę klubo istorijoje. Iškyla tradicinis klausimas – kas bus naujasis gelbėtojas?

Pritrūko pusės milijono

Praėjusią savaitę „Žalgiris“ paskelbė klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno prašymą prisidėti prie klubo biudžeto paskiriant 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Pernai klubas tokiu būdu surinko daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

„Galvokime visi, kaip padėti klubui surinkti geresnį biudžetą. Pabandykime visi ne tik šūkiais arenoje išsaugoti trenerį, žaidėjus ir spalio mėnesį Eurolygą pradėti geriau nei šiemet“, – kreipimesi sakė P.Motiejūnas.

Jis priminė, kad klubas tikėjosi surinkti 8,4 mln. eurų biudžetą. „Palyginti su ankstesniu sezonu ir pasikeitusia nauja Eurolygos sistema, planavome ir didesnes pajamas. Džiugu, kad pasiekėme savo tikslą surinkti 200 tūkst. Eur daugiau iš bilietų. Norėjome gauti 1,1 mln. Eur iš Eurolygos (tikslas viršytas), numatėme 2 mln. Eur paramą iš savivaldybės (skirta 1,9 mln. Eur) bet planas surinkti 0,5 mln. Eur daugiau iš rėmėjų, deja, liko neįvykdytas“, – teigė P.Motiejūnas.

Kodėl klubui nepavyko surasti dar daugiau naujų rėmėjų ar padidinti pajamas iš esamų? „Galbūt naujo formato baimė ir neaiškumas (gal buvo baisu, kad iškovosime 2–3 pergales). Galbūt abejonės dėl trenerio ir komandos sudėties. Galbūt dėl prastoko sezono starto. Galbūt ne į visas įmones ir įstaigas kreipėmės, tačiau faktas lieka akivaizdus: nors tai vienas geriausių Eurolygos sezonų komandos istorijoje (galima būtų vardyti daug akcentų – pirmą kartą per 18 m. nugalėtas CSKA, po 12 m. pertraukos laimėta Tel Avive, išvykose nugalėta daugiau nei per pastaruosius trejus metus sudėjus ir t. t.), buvo surinkta mažiau paramos iš rėmėjų, nei tikėjomės sezono pradžioje“, – apgailestavo P.Motiejūnas.

Anot jo, norint kitą sezoną patekti į Eurolygos aštuntuką, reikia išlaikyti trenerį Šarūną Jasikevičių ir jam duoti geresnius žaidėjus.

„Visiems nors po truputį prisidedant prie to, kad liktų Šaras, kad liktų komandos pagrindas, pamatytume, kaip viskas atrodytų šiam nugalėtojų mentalitetą jau įgavusiam kolektyvui“, – svarstė P.Motiejūnas.

Komandą atgaivino gydytojas

„Žalgirio“ krizės yra įprastos. Sovietiniais laikais „Žalgiriu“ rūpinosi valstybė, finansinių problemų komanda neturėjo. Tiesa, tuomet žaidėjai ir neuždirbo po kelis šimtus tūkstančius per metus.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. komandą iš „Žalgirio“ sporto draugijos perėmė Kauno šiluminė elektrinė. Tačiau ji negalėjo užtikrinti klubo gyvavimo. Tada komandą ėmėsi gelbėti „L grupės“ bendrovė, kuriai vadovavo Aronas Šerberis.

1992 m. komandą perėmė ilgametis „Žalgirio“ komandos gydytojas Vytautas Vaikšnoras. Jis tuo metu vertėsi prekyba kompiuteriais bei metalais, gautą pelną skyrė komandai. Tuomet „Žalgirio“ biudžetas buvo apie 280 tūkst. JAV dolerių.

V.Vaikšnoras ėmėsi naujo verslo – vežė alų iš Vokietijos į Rusiją. Kai vokiečiai nevykdė įsipareigojimų, verslas ėmė strigti. Verslui sustojus, 1993 m. V.Vaikšnoras pabėgo į Ispaniją.

Buvęs „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius Ramūnas Šalūga žurnalistams yra pasakojęs, kad V.Vaikšnoras komandoje įvedė tvarką. „Žalgiryje“, kurį jis paveldėjo, vyravo žaidėjų diktatas. Ekipa buvo virtusi prekybininkų kontora. Jis pasikvietė trenerį iš Estijos Jaką Salumetsą, tai privertė žaidėjus profesionaliau pažvelgti į žaidimą. Įvedė tvarką, reikalavo atsakomybės“, – teigė R.Šalūga. Vėliau V.Vaikšnoras į komandą pakvietė trenerį Joną Kazlauską.

Už sukčiavimą dideliu mastu 1995 m. V.Vaikšnorui iškelta baudžiamoji byla. Teigiama, kad jis iš bankų apgaule gavo daugiau kaip 800 tūkst. litų, o rinkdamas indėlius iš žmonių – per 4,260 mln. litų.

1996–2002 m. jis slapstėsi nuo teisėsaugos Rusijoje, 2002–2003 m. gyveno Ispanijoje. 2003 m. lapkričio mėn. sugrįžo į Lietuvą ir buvo sulaikytas. 2004 m. buvo nuteistas ir įkalintas. 2006 m. anksčiau laiko išleistas į laisvę. 2007 m. liepos 30 d. mirė.

„Už „Žalgirį“ jam teko sumokėti asmeniniu gyvenimu, sveikata, laisve“, – viename interviu sakė R.Šalūga. V.Vaikšnoro laidotuvėse dalyvavo tik vienas buvęs žalgirietis – Arūnas Visockas – ir pavadino gydytoją tikru draugu. Jo bičiuliai kalbėjo, kad V.Vaikšnoras graužėsi nesugebėjęs grąžinti skolų krepšininkams.

Š.Kalmanovičiaus era

1994 m. komandai padėjo Arvydas Sabonis bei Kaune gimęs verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Spaudoje teigiama, kad 1994–1995 m. sezoną abu klubui skyrė apie 700 tūkst. JAV dolerių, o kitą sezoną – 900 tūkst. JAV dolerių.

Buvęs KGB agentas Š.Kalmanovičius 1997 m. iš A.Sabonio už simbolinę sumą perėmė klubo akcijų paketą ir tapo komandos vadovu. Jis sumokėjo skolas žaidėjams, atsiskaitė su indėlininkais. Vienu metu „Žalgiris“ veikė panašiai, kaip „Sekundės“ bankas – rinko indėlius.

Pasakojama, kad Š.Kalmanovičius atvežė „Žalgiriui“ pusę milijono dolerių grynųjų ir juos padėjo į „Litimpex“ bei Lietuvos akcinį inovacinį bankus. Abu bankai netrukus bankrutavo.

Su Š.Kalmanovičiumi „Žalgiris“ pasiekė šlovės viršūnę: 1998 m. klubas laimėjo Europos klubų taurės turnyrą, o 1999 m.– Eurolygą.

Po nesutarimų klubo viduje Š.Kalmanovičius pasitraukė iš komandos. Prieš tai jam jau buvo suteikta Lietuvos pilietybė, jis tapo viešbučio „Daniela“ savininku.

2009 metų lapkričio 2 d. Š.Kalmanovičius buvo nužudytas. Likus pusantro mėnesio iki tragiškos žūties Š.Kalmanovičius, duodamas vieną paskutinių interviu Rusijos dienraščiui „Sport-Ekspress“, sakė, kad jam labiausiai įsiminęs gyvenimo įvykis – 1999 m. „Žalgirio“ triumfas Eurolygoje.

Verslininkas teigė, jog į krepšinį iš viso buvo investavęs keletą dešimčių milijonų JAV dolerių. Šio interviu metu jis papasakojo nuo vaikystės pažinojęs Vladimirą Romanovą, nes mokėsi gretimose mokyklose. „Galiu atskleisti, kad 1999 m. „Žalgirio“ biudžetą sudarė vos 4 mln. 300 tūkst. JAV dolerių, bet mes laimėjome Eurolygą“, – tuomet sakė Š.Kalmanovičius.

A.Sabonis ryžosi padėti

1999 m. „Žalgirį“ vėl perėmė A.Sabonis ir valdybos pirmininku tapęs Mindaugas Plūkas. Komandą rėmė SBA koncerno akcininkai Gintaras Tamkevičius, Arūnas Martinkevičius, M.Plūkas.

G.Tamkevičius, buvęs vienas „Žalgirio“ akcininkų, „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad klubo finansai būdavo labai griežtai kontroliuojami. „Kiekvieną mėnesį surinkdavau visas sąskaitas, atlikdavau skaičiavimus ir apie tai per susirinkimą informuodavau klubo vadovybę. Žinodavome, iš kur gauname ir kaip išleidžiame kiekvieną litą.

„Žalgirio“ žaidėjų atlyginimams buvo skiriama po 50 tūkst. JAV dolerių. Algos žaidėjams tada nevėluodavo. Į klubą investavau ir asmeninių lėšų – 400 tūkst. JAV dolerių. Krepšinis nėra pelninga sporto šaka. Aš tai visada suvokiau. Esu kilęs iš kaimo, man „Žalgiris“ buvo labai svarbus, todėl negailėjau savo pinigų, taip pat elgėsi ir M.Plūkas“, – pasakojo G.Tamkevičius.

Tačiau 2003 m. lėšų ėmė trūkti. Pasitraukė keli žaidėjai, komandos treneris Algirdas Brazys. M.Plūkas savo akcijas atidavė NBA karjerą baigusiam A.Saboniui. Tuo metu „Žalgiriui“ padėjo ir Vyriausybė. Buvo skirta 12 mln. Lt A.Sabonio krepšinio mokyklos statybai, tačiau A.Sabonis persigalvojo ir nusprendė mokyklos nestatyti. Pusė šios sumos vėliau skirta Sporto halei remontuoti.

„Snoras“ gudravo

2005 m. klubo rėmėju buvo tapęs bankas „Snoras“. Bankas teigė klubui skyręs 6,4 mln. Lt, dar suteikęs paskolų. Bankas nusprendė įsigyti 14 proc. „Žalgirio“ akcijų ir žadėjo mažiausiai trejus metus remti klubą bent po 3 mln. litų.

Vėliau kilo nesutarimų klube dėl rėmimo ir akcijų. Ginčas persikėlė į teismą. Bankas siekė kontrolinio klubo akcijų paketo. „Reikėtų dar paskaičiuoti, kas ką rėmė – „Snoras“ „Žalgirį“ ar „Žalgiris“ „Snorą“. Bankas pasiėmė pagrindines reklamos pozicijas ir „Žalgirį“ apkrovė palūkanomis bei delspinigiais“, – tuomet sakė „Žalgirio“ interesus ginantis advokatas Gintaras Černiauskas.

Prieš trečiąjį rėmimo sezoną bankas „Žalgiriui“ pateikė pasiūlymą, nors ir žinojo, kad klubas jo negalės priimti. „Snoras“ pareiškė galintis duoti tik 400 tūkst. Lt, bet vis tiek ketinantis užimti visas pagrindines reklamos pozicijas.

Galiausiai „Žalgirį“ palikę „Snoro“ vadovai teigė, kad krepšinis jų nebedomina, tačiau kitą sezoną „Snoras“ pradėjo remti „Lietuvos ryto“ komandą. 2011-aisiais „Snoras“ bankrutavo.

2007 m. klubą paliko generalinis direktorius Ginas Rutkauskas, o 2008 m. – ir jo įpėdinis Gediminas Navikauskas. Tuo metu ekipą sukrėtė dar viena krizė – žaidėjai beveik penkis mėnesius negavo algų, legionieriai išvažiavo namo, liko tik lietuviai. „Žalgiriui“ buvo renkamos aukos.

Vienas „Vičiūnų“ savininkų Visvaldas Matijošaitis 2009 m. bandė suburti verslininkus remti legendinį klubą, o „Žalgiris“ ritosi link bankroto.

Tuo metu „Žalgirį“ ketino įsigyti Ukrainos „Privat Bank“. Tačiau po „Lietuvos ryto“ publikacijos apie šį banką, kur jis apibūdinamas labai neigiamai, derybos nutrūko. Tiesa, 2013 m. šis didžiausias Ukrainos bankas tapo „Žalgirio“ rėmėju. Kokia jo lemtis? 2016 m. ant žlugimo ribos atsidūręs bankas buvo nacionalizuotas.

2008–2009 m. sezono metu „Žalgiris“ ėmėsi paramos iniciatyvų. Išleido paramos sertifikatus nuo 300 iki 5000 litų nominalų. Per porą mėnesių įmonės, klubo gerbėjai įsigijo paramos sertifikatų už 300 tūkst. litų. Paramos koncerto metu buvo surinkta dar 70 tūkst. Lt suma, Muzikinio teatro spektaklyje apsilankę žmonės surinko dar kelias dešimtis tūkstančių litų. Per paramos akcijas klubas sąskaitą papildė iš viso 200 tūkst. litų.

Paramos siekta ir ne tokiais gražiais metodais. Klubo viceprezidentas G.Navikauskas 2008 m. liepos–spalio mėnesiais savo pasisakymais per Kauno dienraštį darė spaudimą Savivaldybei, kad ši kuo greičiau pervestų paramos lėšas.

V.Romanovas aplenkė vaikystės draugą

2009 m. gegužę į Kauną atvyko Š.Kalmanovičius. Jis susitiko su Kauno meru Andriumi Kupčinsku ir aptarė „Žalgirio“ padėtį. Per pokalbį Š.Kalmanovičius pareiškė sutinkantis vėl remti „Žalgirį“, tačiau netrukus paskelbta, kad klubą perima „Ūkio bankas“.

Š.Kalmanovičius iš karto po susitikimo su meru telefonu davė interviu „Laikinajai sostinei“. Jis iš žurnalistų sužinojo, kad komandą pasiryžo gelbėti V.Romanovas. „Gal tai, jog aš ketinau perimti „Žalgirį“, padėjo V.Romanovui greičiau apsispręsti? Svarbiausia, kad „Žalgiriui“ būtų gerai. Tikiuosi, naujieji savininkai sumokės „Žalgirio“ skolas“, – sakė Š.Kalmanovičius.

„Žalgirio“ šlovės viršūnė siejama su Š.Kalmanovičiumi

Teigiama, jog V.Romanovas padengė 25 mln. Lt siekiančias klubo skolas ir įsigijo 75 proc. klubo akcijų. 2009 m. lapkričio 2 d. Š.Kalmanovičius buvo nužudytas.

V.Romanovo pagalba komandai baigėsi tuo, kad klubas vėl paskendo skolose, o pats gelbėtojas pabėgo iš Lietuvos. Liko prisiminimai apie lapelius su nurodymais treneriui Iliasui Zourosui, mažai kam suprantami V.Romanovo komentarai apie mistinius iškrypėlius.

Gelbėtoju vadintas V.Romanovas pabėgo palikęs klubą skolose.

2013 m. vasarį V.Romanovas paliko klubą ir jo akcijas perleido „Žalgirio“ veteranams. Prieš tai jis iš savivaldybės reikalavo 10 mln. Lt, pareiškęs, kad klubas žaidėjams skolingas 25 mln. litų.

P.Motiejūnui pavyko sumažinti skolas

2013 m. kovą į „Žalgirį“ grįžo P.Motiejūnas, kuris klubui vadovavo ir 2008–2011 metais.

Pernai lapkritį spaudos konferencijos metu P.Motiejūnas sakė, kad „2013 m. „Žalgirio“ skolos siekė 12,5 mln. Eur, o dabar jos sumažėjo daugiau nei 90 procentų. Pirmą kartą per pusketvirtų metų neturime areštų“, – pasakojo P.Motiejūnas.

Pernai lapkritį skolos siekė apie 1,7 mln. eurų. Dar 3 mln. Eur „Žalgirio“ skolą perėmė arena, šią vasarą pasirašiusi kredito sutartį su banku. Paskolą planuojama grąžinti iki 2023 metų.

„Gavus paskolą padėtis buvo stabilizuota, išlikimo klausimas išspręstas. Nebeliko bankroto grėsmės. Pirmą kartą per pusketvirtų metų neturime jokių areštų, sankcijų, nebekyla klausimų, ar galėsime registruoti žaidėjus“, – kalbėjo P.Motiejūnas.

V.Mačiulis atsiima savo žodžius

„Esu didžiulis „Žalgirio“ gerbėjas. Kažkada sakiau, kad V.Romanovui paminklą reikia statyti. Turiu pripažinti, buvau neteisus. Ir kiti rėmėjai nebuvo altruistai, siekė sau kažkokios naudos. Viena man aišku: jei ne ilgametė Kauno miesto savivaldybės parama, „Žalgirio“ jau nebūtų“, – teigė V.Mačiulis.

Komentarai

  • Jei ne Romanovas, nebūtų likę žalgirio arba dabar komanda būtų panašaus lygio, kaip dabartinis rytas ir net nematytų perspektyvų pasiekti eurolygą. Gal jis ir neišgelbėjo, bet palaikė žalgirio gyvybę sunkiausiais ekonominiais laikais. Tie „mistiniai“ iškrypėliai puikiai aprašyti pastraipoje apie Ukrainos banko planus, o visų taip kritikuojama žaidėjų rotacija puikiai paplito po visus didžiuosius klubus. Gal tik nereikėjo nurodyti kas, ką, ir kada turi keisti, bet ir tai tik gandai.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų