Norint sėkmingai bendrauti, svarbu suvokti, kad žmonės yra skirtingi, augę esant kitoms politinėms, kultūrinėms situacijoms, formavusioms skirtingas pasaulėžiūras.

Kartų sutarimas – misija (ne)įmanoma?

Kartų sutarimas – misija (ne)įmanoma?

Kaip elgtis tėvams, kad vaikai nekaltintų jų dėl nesupratingumo ir pasenusių pažiūrų? Ką daryti atžaloms, pavargusioms nuo gimdytojų priekaištų dėl neapsisprendimo? Kaip auklėti vaikus, įžengiančius į pasaulį, kuriame naudotis telefonu išmokstama greičiau nei vaikščioti?

Įsivaizduokite stalą, kurio viduryje – didžiulis pyragas. Aplink sėdi keli skirtingo amžiaus žmonės. Du vyriausi vaišintis atsisako – tegul daugiau liks anūkams, jiems užteko pagrindinių patiekalų. Vidutinio amžiaus moteris džiaugiasi galėsianti paragauti saldumyno – juolab kad iš kolegių girdėjo, jog šis itin gardus. Jos dukra torto lyg ir norėtų, bet suskumba paklausti, ar jame nėra gyvūninės kilmės produktų, glitimo ir dirbtinių saldiklių. O jaunesnis merginos brolis net nepastebi, kad atėjo metas desertui – jis kovoja su pabaisomis telefone.

Panaši situacija daugeliui pažįstama, o jos scenarijus – nesunkiai nuspėjamas. Vyresnieji pradės priekaištauti akių nuo ekrano neatitraukiančiam berniukui ir pernelyg išrankiai merginai. Močiutė penkiskart paklaus, ar tikrai visi sotūs, ir visai nesvarbu, kad jos pačios lėkštė liks tuščia. Galiausiai įsivyraus chaosas, jam aprimus svečių galvose suksis maždaug tokie klausimai…

Kaip elgtis tėvams, kad vaikai nekaltintų jų dėl nesupratingumo ir pasenusių pažiūrų? Ką daryti atžaloms, pavargusioms nuo gimdytojų priekaištų dėl neapsisprendimo? Kaip auklėti vaikus, įžengiančius į pasaulį, kuriame naudotis telefonu išmokstama greičiau nei vaikščioti?

Atsakymų į šiuos klausimus reikėtų ieškoti nagrinėjant skirtingas kartas – jų priešybes ir, dar svarbiau, panašumus, galinčius padėti susitarti ir taip užkirsti kelią konfliktams.

X, Y ar Z kartos

Dabar drauge gyvena 5–6 skirtingos kartos. Todėl akivaizdu, kad tai, kas apibūdina pirmojoje praeito šimtmečio pusėje gimusias vadinamąsias didžiąją ir tyliąsias kartas, visiškai netinka kūdikio bumo, arba pačioms naujausioms – X, Y ar Z – kartoms.

Trečdalį šiandienos pasaulio visuomenės sudarančiai Y kartai priklauso 20–35 metų žmonės, gimę nuo 1980-ųjų iki 1994-ųjų. Jie dažniausiai apibūdinami kaip nelaimingi, tingūs, apolitiški, negalintys išsiskirti su technologiniais prietaisais.

Y karta, skirtingai nei prieš ją buvusioji X, yra daug mažiau linkusi įsipareigoti ir užmegzti ilgalaikius santykius. Tai tarsi nepriklausomi, tačiau ne visada savarankiški žmonės – pastebima, kad tokie jaunuoliai kur kas ilgiau gyvena su tėvais, yra jų išlaikomi.

Pasak Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos (PPT) psichologės Dianos Danytės, Y karta yra interneto, socialinių tinklų vaikai, gimę pačiame technologinės plėtros įkarštyje.

„Jie labai drąsūs virtualioje erdvėje, turi savo bendravimo būdus (pvz., „Skype“, SMS, „Facebook“). Jie patiria nemenką nerimą, kai negali naudotis savo išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu – jiems svarbu nuolatos bendrauti“, – „Sekundei“ teigė psichologė.

Viena vertus, asmeninio gyvenimo perkėlimas į socialinius tinklus suteikia galimybę per kelias akimirkas rasti geriausią draugą ir taip atnaujinti seniai nutrūkusį ryšį. Kita vertus, draugystė tampa paviršutiniška – apsiriboja kasmečiais gimtadienio sveikinimais ant socialinių tinklų „sienos“ ar palankumą išreiškiančiais „patinka“ paspaudimais.

Todėl psichologė pažymi ir tai, kad realybėje Y kartos atstovai stokoja drąsos – yra gana kuklūs, linkę į uždarumą, vengia diskutuoti gilesnėmis ar skaudesnėmis temomis.

Jiems sunkiau užmegzti ilgalaikę draugystą, o dalis jų sąmoningai vengia tvirtesnių socialinių ryšių, nes nenori per didelio įsipareigojimo.

„Sraigtasparnės tėvystės“ pavojai

Kiekvienos kartos savybes formuoja ne tik gyvenamasis laikotarpis, socialinė ar kultūrinė aplinka, bet ir prieš tai buvusios kartos taikyti auklėjimo metodai. Tad norint suprasti dabartinę kartą būtina atsigręžti atgal.

Vertinant Y kartą, reikėtų atkreipti dėmesį į „sraigtasparnės tėvystės“ (ang. helicopter parenting) fenomeną. Tai gana dažnas reiškinys Vakarų visuomenėje, padedantis suprasti vaikų ir tėvų santykių ypatybes.

Vadinamieji „tėvai sraigtasparniai“ – tai X kartos mamos ir tėčiai, gimę tarp 1965-ųjų ir 1979-ųjų. Tokie tėvai aktyviai dalyvauja visose atžalų gyvenimo srityse – atliekant namų darbus mokykloje, renkantis draugus, būrelius, vėliau – karjerą, partnerius, gyvenamąją vietą. Taip padedamas pagrindas nesavarankiškam, nuo tėvų priklausomam gyvenimo būdui, kai jaunuoliai linkę prisiimti aukos vaidmenį ir kaltinti aplinkybes (mokyklą, darbovietę, partnerius) dėl nesusiklosčiusio gyvenimo, užuot imdamiesi iniciatyvos ir keisdami esamą situaciją.

Manoma, jog taip auginti Y kartos atstovai perima panašų auklėjimo modelį bendraudami ir su savo vaikais – Z karta.

Užaugę su išmaniaisiais telefonais

Z karta, augusi jau naujajame tūkstantmetyje, yra dar labiau priklausoma nuo technologijų – pasaulis, kurį jie pažįsta, visada buvo pilnas išmaniųjų telefonų, vaizdo žaidimų ir planšečių.

Iš to, anot D. Danytės, kyla vienas didžiausių šios kartos trūkumų – gyvą bendravimą iškeičia į virtualų pasaulį.

Tai atsiliepia tiek vaikų sveikatai, tiek jų socialiniams įgūdžiams. Nuolat namuose sėdintys Z kartos atstovai vengia fizinio aktyvumo, itin daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar įnikę į išmaniuosius telefonus. Palaikyti ilgą pokalbį jiems gana sudėtinga, priimti ir perduoti informaciją jie nori trumpai, aiškiai ir konkrečiai – taip pat kaip ir rašydami žinutes socialiniuose tinkluose.

Šiai kartai būtina saviraiškos laisvė. Psichologė pabrėžia, kad Z kartos atstovai yra linkę konkuruoti, trokšta išsiskirti ir tapti lyderiais.

Dėl bendros socialinės ir kultūrinės aplinkos Y ir Z kartų požymiai iš dalies persidengia ir supanašėja. Abiejų kartų atstovams daug lengviau suprasti vieniems kitus nei, pavyzdžiui, X kartos žmonėms – labiau vertinantiems sunkų darbą, bendravimą akis į akį, o ne technologinę pažangą, greitus rezultatus ar virtualias draugystes.

Ir Y, ir Z kartai būdingas savotiškas neapsisprendimas – kitaip tariant, nuolatinis alternatyvų ieškojimas. Jie vengia prisirišti prie vienos darbovietės (X kartai kelis dešimtmečius trunkantis darbas vienoje įstaigoje buvo vertinamas kaip svarbiausias siekis), įsipareigoti vienam partneriui, tam pačiam miestui ar valstybei.

Tai žmonės, niekada pernelyg ilgai neužsibūnantys vienoje vietoje. Iš to kyla nuolatinis laviravimas tarp prasmės paieškų ir visiško nusivylimo. O nusivilia šių kartų atstovai dažnai – paprastai dėl jau minėtų didžiulių lūkesčių ir jų neatitinkančių pastangų.

Alfa kartos aušra

Z kartą po truputį pradeda keisti naujoji alfa karta. Ji apima žmones, gimusius (ir gimsiančius) nuo 2013-ųjų iki 2030-ųjų. Tai pati inovatyviausia iš visų buvusių kartų, nepažįstanti pasaulio be nuolatinio internetinio ryšio ar prietaisų liečiamaisiais ekranais.

Technologija nebėra įrankis, papildantis kasdienybę, šiuo atveju ji integruojama į kiekvieną gyvenimo sritį – nuo mokyklos, laisvalaikio iki asmeninių santykių, užsimegsiančių jau nebe artimiausiame parke ar bare, o skirtingose pažinčių svetainėse.

Pasak D. Danytės, ši karta turėtų būti labiausiai išsilavinusi – pradedanti mokytis anksčiau ir tęsianti mokslus kur kas ilgiau.

Taigi gyvename pasaulyje, kuriame kelios visiškai skirtingos kartos ruošiasi pasveikinti dar vieną – alfą – kartą. Todėl kyla klausimas, kaip visiems šiems tokias skirtingas patirtis turintiems žmonėms pasidalyti tą ant stalo padėtą pyragą, kitaip tariant, kaip išvengti konfliktų ir sutarti?

Šiuo atveju kiekvienos kartos atstovams tarpusavio skirtumus derėtų vertinti kaip natūralią santykių dinamiką. Pasak D. Danytės, svarbu suprasti, kad žmonės yra skirtingi, augę esant kitoms politinėms, kultūrinėms situacijoms, formavusioms skirtingas pasaulėžiūras.

„Svarbu klausytis ir išgirsti, ką sako kitas. Pasitelkime toleranciją, empatiją kitokiai nuomonei, ir tai padės ne tik lengviau susikalbėti, bet ir galbūt išmokti ko nors naujo“, – linkėjo psichologė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų