Klasėse termometrų stulpeliams šoktelėjus net iki 33 laipsnių, mokyklos priverstos sukti galvas, kaip ir pamokas pravesti, ir mokinius gelbėti nuo alinančios kaitros. V. Bulaičio nuotr.

Karštis varo iš klasių

Karštis varo iš klasių

Dar nė nesulaukus kalendorinės vasaros užkepinus karščiams, Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva pailginti mokslo metus ne juokais gąsdina mokyklų bendruomenes.

Jau dabar klasėse termometrų stulpeliams perkopus net 30 laipsnių ir paneigus bet kokias švietimo įstaigoms nustatytas higienos normas, pedagogai priversti ieškoti vėsesnių vietų pamokoms vesti. Kitąmet mokslo metams nusitęsus beveik iki Joninių, mokinių gali laukti ir dar didesni išbandymai karščiais.

„Septintokė dukra iš mokyklos grįžo perkaitusi, vakare pašoko temperatūra, skaudėjo galvą. Pasakojo, kad klasėse beprotiškai karšta ir tvanku. Kol tokie karščiai, tikrai dukros nebeleisiu į mokyklą. Jokios naudos, jei vaikas alpėdamas suole sėdės“, – piktinosi vienos Panevėžio progimnazijos moksleivės mama.

Pamokas organizuoja pagal orą

Stojus neįprastai karštam pavasariui, miesto mokyklos priverstos sukti galvas, kaip ir ugdymo procesą organizuoti, ir mokinius gelbėti nuo alinančios kaitros.

Panevėžio 5-oji gimnazija pamokas iš klasių perkėlė į kiemą – pavėsyje po medžiais įrengtos penkios erdvės su jose išrikiuotais suolais.

„Termometrų klasėse neturime, bet ir be jų aišku, kad pietinėje pusėje esančiuose kabinetuose nepakeliamai karšta“, – sako direktorė Daiva Dapšauskienė.

Anot jos, mokytojai organizuoja užsiėmimus už mokyklos ribų, iš mokinių nebereikalaujama vilkėti mokyklinės uniformos.

Daiva Dapšauskienė abejoja, ar ministerijos sprendimas mokslo metus pailginti beveik iki Joninių buvo racionalus. V. Bulaičio nuotr.

Direktorė neslepia, jog esant tokioms sąlygoms gimnazistams sutelkti dėmesį į mokomąjį dalyką tradicinėje pamokoje darosi sudėtinga.

Šįmet nuo birželio 1 dienos su mokykla atsisveikins tik pradinių klasių mokiniai. Kitiems teks mokytis iki birželio 15-osios, o kitąmet – dar savaite ilgiau.

D. Dapšauskienė abejoja, ar toks Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas racionalus.

„Kaip ateinančią savaitę organizuosime pamokas, priklausys nuo oro sąlygų. O dar kitą bus kultūrinės-pažintinės dienos, kai mokiniai važiuos į ekskursijas, dalyvaus renginiuose. Dar po metų tokių dienų turėsime nebe penkias, o dešimt. Nežinau, kam dėl jų reikėjo ilginti mokymosi procesą. Pedagogams teks prigalvoti papildomos veiklos, nes ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai kainuoja ir kasdien tuo užimti vaikų mokykla nepajėgi“, – mano D. Dapšauskienė.

Prašys renovacijos

Dėl karščio klasėse įprastą darbo grafiką koreguoja ne viena Panevėžio švietimo įstaiga. „Saulėtekio“ progimnazijoje dešimčia minučių sutrumpintos pamokos, klasės taip pat įrengtos kieme, šešėlyje. Mokyklos direktoriaus Algirdo Gedeikio teigimu, tokių priemonių teko griebtis, nes klasėse taip karšta, jog už darbą jose higienistai įstaigą jau galėtų bausti.

„Fizikos kabinete termometras rodo 33 laipsnius, o higienos normos leidžia daugiausia 28. Mokykla nerenovuota, stogas neapšiltintas – žiemą šąlam, pavasarį kaistam“, – sako A. Gedeikis.

Anot jo, likusias dvi mokslo metų savaites pedagogai suksis ne tik pamokas vesdami, bet ir organizuodami kitokius užsiėmimus – ekskursijas į gamyklas.

Direktorius neslepia kol kas sunkiai įsivaizduojantis, kaip kitąmet, jei pavasaris vėl bus toks karštas, teks užimti mokinius beveik iki Joninių.

„Blogai bus kitąmet. Vargu ar turėsim naudos iš mokslo metų pailginimo, jei mokykla nerenovuota ir klasėse neįmanoma karščio tvert. Belieka tikėtis vėsesnio oro, ieškoti daugiau netradicinių užsiėmimų vaikams ir prašyti Savivaldybės renovacijos“, – svarsto A. Gedeikis.

Papildomos savaitės – ne pramogoms

Panevėžio Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius tvirtina nesulaukęs nei mokyklų, nei tėvų skundų dėl nepakeliamo karščio švietimo įstaigose.

Skyriaus vedėjo Dainiaus Šipelio teigimu, mokykloms palikta teisė pačioms spręsti, kaip su tuo tvarkytis. Anot vedėjo, joms nedraudžiama savo nuožiūra koreguoti ugdymo proceso, trumpinti pamokų laiką.

Pedagogams jau dabar nuogąstaujant, kuo pailginus mokslo metus vasarą teks užimti mokinius, švietimo specialistai akcentuoja, jog pridėtos dvi mokymosi savaitės neturi būti suprantamos kaip laikas pramogoms.

„Problema ta, kad pratęstas mokslo metų laikas nėra, kaip anksčiau galvodavom ir kai kas gal ir dabar tebegalvoja, skirtas vien pažintinei veiklai – ekskursijoms, kultūros įstaigų lankymui ir panašiems dalykams. Galimas ir toks būdas, bet ministerijos sumanymas – to ir mes siekiame ir mokyklas į tą pusę lenkiame – kad papildomos dvi savaitės irgi būtų ugdymo procesas“, – pabrėžė Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis.

Nors, anot jo, ir ekskursija, jei šiai tinkamai pasiruošiama, gali būti įtaigi pamoka, tokią pažintinę veiklą mokyklos turėtų organizuoti ištisus mokslo metus, ne nukelti į paskutiniąsias savaites. Visgi, anot jo, miesto mokyklų stebėsena atskleidė, kad dar iki gegužės 1-osios išvykoms į įstaigas ir įmones ugdymo plane numatytas penkias dienas išnaudojo ne visos mokyklos.

„Suplanuota, kad mokyklos organizuoja užsiėmimus netradicinėse erdvėse, pavyzdžiui, kultūros įstaigose, bet jos negeba iš karto visų norinčiųjų priimti. Muzikiniame teatre vienu metu 100–200 mokinių netilps“, – maloniosios mokslo metų dalies nepalikti vien tik vasarai įspėja E. Kuchalskis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų