Sudėtingos gamtos sąlygos ūkininkams leido išauginti menkesnį derlių, tačiau Panevėžio regiono ūkininkai grūdų kokybe nesiskundžia. AB „Roquette Amilina“ nuotr.

Karšta javapjūtė su nuostoliais

Karšta javapjūtė su nuostoliais

Laukuose jau rėplioja kombainai. Nuo praėjusios vasaros ūkininkams neviltį variusios ekstremalios gamtos išdaigos bene skausmingiausios pietinėje šalies dalyje. Panevėžio rajonas pateko tarp 25 proc. pasiekusiųjų geriausią derlingumą.

Anksčiau pradėjo

Javapjūtė itin ankstyva, grūdų prikuliama 20–30 procentų mažiau, bet nuo didesnių nuostolių gelbėja ganėtinai gera grūdų kokybė ir aukštesnės nei pernai supirkimo kainos. Tiesa, jomis pasidžiaugs tik nesudariusieji su supirkėjais išankstinių sutarčių.

Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko teigimu, jog Lietuvos laukuose jau nukulta netgi daugiau plotų nei pernai būta rugpjūčio 20-ąją.

„Praėjusios savaitės pradžioje beveik visos žieminės kultūros jau buvo nukultos, o pernai dar rugpjūčio 18-ąją laukuose buvo likę apie 30 procentų žieminių kultūrų – rapsų, kviečių. Šįmet javapjūtė spartesnė daugiau nei dviem savaitėmis“, – išnagrinėjęs asociacijos narių informaciją konstatavo I. Jankauskas.

Anot jo, kombainai į laukus gerokai anksčiau išropojo dėl stojusių sausų orų ir apie 20 proc. mažesnio derlingumo. Pasak I. Jankausko, vidutinis kviečių derlingumas šiemet sumažėjęs 16 proc., žieminių rapsų – 22 proc. Skaičiuojama, kad šiemet iš hektaro prikulta maždaug po toną mažiau nei pernai.

„Kai derlingumas mažesnis, kombainas važiuoja didesniu greičiu. Tad kūlimas baigsis irgi greičiau“, – sako asociacijos atstovas.

Jau gerokai įsibėgėjęs ir vasarinių kultūrų kūlimas – pjaunami vasariniai miežiai, daug kur nukulti žirniai, dairomasi ir į pupas.

„Kainos džiugina, bet grūdų – mažiau. Finansine prasme gal geriau prikulti 20 procentų mažiau, bet parduoti 20 procentų brangiau“.

O. Pečeliūnas

Pasak I. Jankausko, nors grūdai šiemet mažesni, tačiau jų kokybė visai nebloga. Neturima didelių bėdų dėl glitimo, nors baltymų rodiklis greičiausiai irgi bus mažesnis. Prognozuojama, kad šįmet šalyje vyraus antros klasės derlingumo grūdai.

Iš pradžių nerimauta, ar pavyks ūkininkams tesėti su perdirbėjais sudarytas sutartis, tačiau atrodo, kad kataklizmų pavyks išvengti. Visgi tam tikrų sunkumų kai kurie patirs – yra atskirų sausros itin nualintų regionų. Kai kur ūkininkams tenka tik nukulti laukus, kad šie būtų sutvarkyti.

„Šiandien kaip tik kalbėjau su Kaišiadorių ūkininku – ten padėtis kritinė. Derlius itin mažas: rapsų 1,5 tonos iš hektaro, kviečių – apie 3 tonas, kai kuriuose laukuose iš viso nieko. Apie vasarinius net kalbos nėra“, – pasakojo I. Jankauskas.

Tad nė neabejojama, kad dalis šalies ūkininkų susidurs su bėdomis.

„Atskiriems ūkiams žala bus tikrai didelė ir tai svarbiausia. Kai analizuojame statistiką, dažniausiai imame vidurkį, bet turiu statistiką ūkio lygmeniu, tad matau, jog kai kur padėtis nekokia“, – nerimauja grūdų augintojų atstovas.

Grietinėlės nenugriebs

I. Jankausko teigimu, Panevėžio, Pasvalio, Kėdainių rajonuose taip pat yra įvairių situacijų, tačiau kraštas, jo pastebėjimu, finansiškai skausmingas gamtos išdaigas atlaikė. Nors derlingumas, palyginti su pernai, čia irgi mažesnis, tačiau Panevėžio rajonas patenka tarp pasiekusiųjų 25 procentų geriausią derlingumą.

Kadangi pernai daugelyje vietovių laukai skedo ir ūkininkai nespėjo pasėti žieminių kultūrų arba jos pasėtos užmirko, šiemet žieminių pasėlių plotai maždaug 30 procentų mažesni nei pernai.

„Iš jų šiemet galima geriausiai uždirbti, deja, žieminių pasėlių plotai buvo mažesni ir derlingumas mažesnis. Tai vienas šių metų paradoksų“, – sako I. Jankauskas.

Per paskutinius porą mėnesių grūdų kaina šovė į viršų, tačiau nemaža dalis žemdirbių yra sudarę išankstines sutartis mažesne kaina. O tokios sutartys su supirkėjais taip pat neleis ūkininkams uždirbti. Prognozuojama, kad žemdirbiai sutartis greičiausiai įvykdys, tačiau neturėdami daugiau grūdų, nenugriebs grietinėlės.

„Pelningiausia kultūra neužaugo, nes numirko po žiemos, ir pasinaudoti kainos augimu nepavyks“, – pastebi asociacijos administracijos vadovas.

Nors derlius šiemet mažesnis, jo manymu, įsivežti grūdų nereikės – pati Lietuva yra jų eksportuotoja.

I. Jankauskas siūlo netikėti kalbomis, kad Ukrainoje grūdai pigesni. Šioje šalyje grūdų kainos atitinka pasaulines.

„Nebus taip, kad gali nuvažiuoti į Rytų Ukrainą ir nusipirkti grūdų per pusę pigiau Ukraina yra pasaulinės rinkos žaidėja, tiesiogiai prekiaujanti su pagrindinėmis rinkomis, tokiomis kaip Saudo Arabija, Vidurinė Azija, JAV, Šiaurės Afrika. Tikėtis, kad jų grūdai bus pigesni, labai naivu – Ukraina pati yra viena pasaulinei kainai turinčių įtaką šalių“, – sako grūdų augintojų atstovas.

Dėl kainų nesiskundžia

Panevėžio rajono ūkininko Ovidijaus Pečeliūno ūkyje javapjūtė pradėta liepos 17-ąją, o tai dešimčia dienų anksčiau nei pernai. Ūkininkas jau beveik nukūlė žieminius rapsus, kviečius. Likę tik vasariniai kviečiai. Jo teigimu, iš 350 hektarų telikę maždaug 60 hektarų grūdinių kultūrų. O. Pečeliūnas tikisi, kad šios savaitės pabaigoje jau bus galima kulti ir pupas, kurių augina per 100 hektarų.

Panevėžio rajono ūkininkas skaičiuoja, kad javų derlius šįmet maždaug 20–30 procentų mažesnis. Grūdų kokybe ūkininkas per daug nesiskundžia. Kviečiai – ekstra klasės.

„Kainos džiugina, bet grūdų – mažiau. Finansine prasme gal geriau prikulti 20 procentų mažiau, bet parduoti 20 procentų brangiau“, – svarsto O. Pečeliūnas.

Visgi, anot jo, tai galioja nesudariusiems išankstinių sutarčių su perdirbėjais tuo laiku, kai kainos buvo gerokai mažesnės. Pasak ūkininko, daug kas pasirašė sutartis, kai kaina tesiekė 160–165 eurų už toną ir apsigavo – dabar ji perkopusi ir per 200 eurų.

„Žemdirbiui bus skausminga atiduoti mažesne kaina, o dar pačių grūdų prikūlė mažiau“, – konfliktines situacijas su supirkėjais nuspėja O. Pečeliūnas.

Kokybė gera

Vienos iš trijų didžiausių gamybos bendrovių Šiaurės Europoje, iš kviečių biorafinavimo būdu išgaunančios augalinės kilmės produktus maisto ir pramonės sektoriams bendrovės „Roquette Amilina“ tiekimo grandinės vadovas Renatas Šaikus sako, kad javapjūtė Panevėžio regione prasidėjo maždaug porą savaičių anksčiau nei pernai. Dėl karštų orų grūdai sausi, nereikia džiovinti. Skirtingai nei ankstesniais metais, šiuo metu į įmonę atkeliauja maždaug pusė žieminių kviečių, pusė – vasarinių. Ankstesniais metais žieminiai kviečiai sudarydavo apie 75 procentus. Tai susiję su sunkumais per sėją – ruduo buvo labai šlapias ir ūkininkai nesugebėjo pasisėti žiemkenčių.

„Kviečių kokybė ir jų glitimo kiekis grūduose ganėtinai aukšti. Kiti parametrai taip pat atitinka standartus ir kol kas kokybės problemų bent jau savo regione nematome, tačiau žinau, kad Pietų Lietuvoje situacija sudėtingesnė“, – sako jis.

Įmonė šiemet planuoja supirkti apie 0,5 mln. tonų kviečių. Iki dabar priimta apie 40 tūkst. tonų naujo derliaus grūdų. R. Šaikaus teigimu, elevatoriaus talpa ribota, tad su žemdirbiais pasirašomos sutartys, apibrėžiančios konkrečius grūdų pristatymo terminus.

„Bendrovei priklausantys elevatoriai Panevėžyje ir Pasvalyje visuomet pilni: ar javapjūtė, ar žiema, tačiau visuomet užtikrinamas vienodas grūdų srautas“, – jis sako, kad grūdai priimamai ne vien per javapjūtę.

R. Šaikus pripažįsta, kad kaina pasaulinėse grūdų rinkose pakilusi – dėl sausros padarytų nuostolių daugumoje grūdus auginančių šalių, tokių kaip Vokietija, Lenkija, Skandinavijos šalys, ji aukštesnė. Tai turėjo įtakos kainoms ir Lietuvoje bei Latvijoje.

„Mes skaičiuojame, kad ūkininkai dėl sausros patirs apie 20–30 procentų nuostolių, tad ir kaina pakilusi maždaug 30 procentų“, – sako jis.

Pernai per javapjūtę už toną kviečių mokėta apie 150 eurų, dabar – netoli 200 eurų. Pasak R. Šaikaus, šiuo metu už antros klasės kviečių toną mokami 197 eurai, pirmos – 200 eurų. Šiuo metu dominuoja pirma klasė.

„Yra ir ekstra klasės kviečių. Kadangi derlius mažesnis, augalai tam mažesniam kiekiui atidavė visą potencialą ir kokybė iš tikro gera“, – sako R. Šaikus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų