Jau 26-ąjį kartą vykęs „Kapelmaušis“ pakvietė tapti vestuvių svitos dalyviais ir pasilinksminti iš širdies. M. Garucko nuotr.

„Kapelmaušis“ pakvietė į vestuves (fotogalerija)

„Kapelmaušis“ pakvietė į vestuves (fotogalerija)

Jau 26-ąjį kartą liaudiškos muzikos gerbėjus, išsiilgusius linksmybių, šokių ir dainų, šeštadienio vakarą sukvietė tradicinis „Kapelmaušis“. Liaudiškos muzikos kapelų šventė – varžytuvės ir šiemet sumušė lankomumo rekordus.

Geriausi iš geriausių

Net aštuonios geriausios Aukštaitijos krašto muzikos kapelos varžėsi dėl šauniausios vardo, o žiūrovai galėjo mėgautis jų linksmais, kojas ir rankas kilnoti verčiančiais pasirodymais. O kaip kitaip, kai esi pakviestas į vestuves. Visais metais „Kapelmaušio“ organizatoriai į varžytuves kviesdavosi net tik pačias geriausias kapelas, bet ir išskirtinių pop muzikos žvaigždžių, tačiau šiemet buvo nueita kitu keliu. Kaip teigė viena iš „Kapelmaušio“ organizatorių Jurga Švagždienė, visos kapelos yra įdomios ir be galo spalvingos. Tuo labiau kad patekti ant didžiosios „Cido“ arenos scenos nėra taip paprasta – šiemet net trijuose turuose varžėsi dvidešimt komandų. Bet į sceną kopė penkios Panevėžio rajono kapelos: „Aušrinė“ iš Smilgių, „Gegužinė“ iš Paįstrio, „Susiedai“ iš Vadoklių, „Sanžyla“ iš Berčiūnų ir „Rudenėlis“ iš Miežiškių. Taip pat atvyko svečių iš tolėliau – pirmą kartą „Kapelmaušyje“ viešėjo Molėtų kultūros centro Luokesos krašto kapela „Luokesa“, Ignalinos kultūros ir sporto centro kolektyvas „Ringė“ ir Pasvalio kultūros centro Daujėnų skyriaus kapela „Smiltelė“. Svečių teisėmis griežė ir pernykščio „Kapelmaušio“ nugalėtoja Miežiškių kapela „Ratasai“ bei visai neseniai susibūrusi, renginyje debiutavusi Šilagalio kapela. Prieš oficialų „Kapelmaušio“ atidarymą turėjo galimybę pasirodyti ir į finalines kovas nepakviestos kapelos.

„Naujų spalvų ieškome kasmet. Tad ir šiemet norėjosi išlaikyti tradicijas, bet kartu ir nustebinti žiūrovus, pateikti jiems staigmenų. Šiųmetinio „Kapelmaušio“ vinis – pati šventės tema – Aukštaitiškų vestuvių tradicijos. Senosios vestuvės paprastai vykdavo rudenį, pasibaigus didiesiems lauko darbams, žmonės atsipalaiduodavo ir kaip reikiant kelias dienas švęsdavo. Todėl ir žiūrovus pakvietėme būti ne stebėtojais, o tikrais vestuvininkais“, – kalbėjo J. Švagždienė.

Linksminosi iš širdies

Žinoma, kokios vestuvės be dainų ir šokių. Visos kapelos turėjo pagroti bent po vieną privalomą kūrinį, atliekamą išskirtinai per vestuves. Nors senosiose Aukštaitijos krašto vestuvėse, kurios vykdavo net kelias dienas, daug dėmesio būdavo skiriama graudiems atsisveikinimams su jaunyste, tėvais ir jų namais, per šias „Kapelmaušio“ vestuves šokiai, žaidimai ir linksmybės vijo viena kitą. Savo vestuves vis dar planuojantys jaunieji galėjo išsirinkti ne tik geriausius vestuvių muzikantus, bet ir piršlį. O jau ne vieną dešimtį kartu skaičiuojančios poros prisiminti savo vestuvių šventę, piršlio korimo tradicijas ar šmaikščias derybas dėl kraičio. Nemažai porų įpusėjus šventei įsiliejo į šokių ratelį. Net keturias valandas skambėjo dainos, trinksėjo šokiai ir dundėjo būgnai.

Kaip ir kasmet, geriausias kapelas rinko ne tik kompetentinga komisija, bet ir žiūrovai. Didįjį prizą po šešerių metų pertraukos laimėjo Paįstrio „Gegužinė“, o  žiūrovų simpatijų prizas atiteko Smilgių „Aušrinei“. Bet be prizų ir padėkų neliko nė viena kapela.

„Liaudiška muzika gal ir nėra labai populiari, tačiau „Kapelmaušis“, prasidėjęs nuo nedidelės šventės, jau tapo viso Aukštaitijos regiono švente. Tokių renginių, vykstančių didelėje erdvėje ir pritraukiančių tiek daug žmonių, vienetai. Kartu tai galimybė vienoje vietoje pamatyti geriausias mūsų krašto kapelas ir pasilinksminti iš širdies“, – sakė J. Švagždienė.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų