Oro temperatūra kabinetuose seniai nebeatitinka higienos normų, tačiau net ir laikantis ministerijos rekomendacijų dirbti pavėsyje lauke nebeįmanoma.

Kankynės tvankiose klasėse atsisakė

Kankynės tvankiose klasėse atsisakė

 

Į Lietuvą plūstelėję tropiniai karščiai tapo savotišku patikrinimu, kieno kantrybė didžiausia ir sveikata stipriausia. Panevėžio savivaldybės vadovai darbuotojams leido pasirinkti, kada jiems patogiau ateiti į darbą. Tokio pasirinkimo neturėjusios mokyklos tik paskutinėmis dienomis atsikvėpė, kai Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo trumpinti pamokas ar jas keisti netradicinėmis veiklomis kitose erdvėse.

Visgi kai kurių gimnazijų vadovai tiesiai rėžė, kad bet kokia veikla tokiomis oro sąlygomis tėra vaikų ir pedagogų kankinimas, ir per karščius leido neiti į mokyklą.

Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje pamokos nevyksta jau nuo trečiadienio. Mokyklos direktorius Rimtas Baltušis jas nutraukė net nelaukęs, kol ministerija išaiškins, kaip per alinančius karščius reikia dirbti. Susirinkusi mokyklos taryba nusprendė stabdyti ugdymo procesą dėl ekstremalių oro sąlygų ir pavojaus vaikų gyvybei bei sveikatai.

„Visuose kabinetuose laikosi per trisdešimt laipsnių. Vienuolikos kabinetų langai į pietinę pusę ir vidinį mokyklos kiemą. Galite įsivaizduoti, koks ten karštis – kaip šiltnamyje. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis pamokos jau beprasmės, tik vaikų kankinimas“, – teigė R. Baltušis.

Kol kas gimnazija apsisprendusi pamokų neorganizuoti iki pirmadienio. Tiesa, vaikai be mokslų nelieka – užduotys yra pateikiamos per elektroninį dienyną, taip pat galima nuo aštuntos iki vienuoliktos valandos ryto atvykti į konsultacijas ar atsiskaityti už laiku neatliktus darbus. Mokykloje taip pat veikia valgykla, toliau gyvenantys moksleiviai yra vežiojami. Tiesa, kondicionierių nėra ne tik klasėse, bet ir vaikus vežiojančiuose autobusuose.

„Mūsų skaičiavimais, į mokyklą ateina apie penkiolika procentų vaikų, kurie dar turi visokių reikalų ar nebaigtų darbų. Pamokas galima organizuoti ir lauke, bet kai net pavėsyje per trisdešimt laipsnių, ar tai darbas?“ – kalbėjo R. Baltušis.

Darbo imitacija

Kad mokslai kepinant karščiams kondicionierių neturinčiose prikaitusiose mokyklose tėra darbo imitavimas, sutinka ir Panevėžio „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė. Jau per antrą pamoką, apie devintą valandą, įvairiuose kabinetuose termometro stulpelis rodo nuo 28 iki 30 laipsnių karščio, o įdienojus būna dar karščiau.

„Higienos normos reglamentuoja, kad temperatūra negali viršyti 28 laipsnių. Gal rastume vieną kitą kabinetą, kuriame temperatūra atitinka šias normas, bet blogybė, kad ir ten beprotiškai tvanku. Pati vedžiau ryte pamoką, langai ir durys praverti, bet kai klasėje 28 ar 30 vaikų, natūralu, kad nėra kuo kvėpuoti. Vaikai apsnūdę, negali susikaupti, leipėja“, – apie mokslo metų pailginimo pasekmes pasakojo D. Valiukienė.

R. Baltušis teigė, kad pamokos tokiame karštyje – tik vaikų kankinimas, tad net nelaukusi ministro rekomendacijų Velžio gimnazija jau nuo trečiadienio sustabdė ugdymo procesą.

Aukšta temperatūra veikia ne tik mokinius, bet ir mokytojus. Anot direktorės, jeigu nebus trumpinami mokslo metai, ministerija turėtų ieškoti sprendimų, kaip keisti ugdymo procesą tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

„Lengviausia pasakyti, kad vaikai į mokyklą privalo eiti, bet pamokas galima keisti kitomis veiklomis. Nors tokiomis sąlygomis net ir tas kitokias veiklas pedagogams organizuoti darosi sunku. Tokios rekomendacijos, kad turite eiti į darbą, bet galite nedirbti – ne rekomendacijos“, – pareiškė D. Valiukienė.

Jos teigimu, penktadienį vaikams sudarytos sąlygos mokytis namuose, o pirmadienį, priklausomai nuo oro sąlygų, bus sprendžiama, kaip toliau organizuoti mokymosi procesą. Direktorė įsitikinusi, kad tokiais atvejais, kai temperatūra viršija higienos normas, Švietimo ir mokslo ministerija jau turėtų ne dalyti rekomendacijas, o skelbti ekstremalią situaciją.

„Reikalingas sprendimas valstybiniu lygmeniu. Negalima vaidinti, kad viskas gerai, kai mokyklose alpėja tiek vaikai, tiek mokytojai. Visada pabrėžiama, kad štai užsienyje mokslo metai trunka dar ilgiau ir niekas nesiskundžia, tačiau ten visur klasėse įrengti kondicionieriai. Net neabejoju, kad ir pas mus mokykloms bus pavesta apsirūpinti kondicionieriais, bet lėšų tam nebus skirta. O tai jau nemažos investicijos“, – sakė progimnazijos vadovė.

Teks galvoti apie kondicionierius

Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis patvirtino, kad daugelyje Panevėžio mokyklų pamokos nebevyksta – vaikai mokosi nuotoliniu būdu ar organizuojamos netradicinės veiklos kitose erdvėse. Tik patys didieji, gimnazistai, dar mokosi, nors ir gimnazijose pamokos sutrumpintos iki pusvalandžio ar dvidešimties minučių, kad baigtųsi iki vidurdienio, kai didžiausia kaitra.

„Skatiname mokyklas visų pirma žiūrėti vaikų sveikatos, nes namuose vis tiek yra galimybė nusiprausti ar kitaip atsivėsinti. Pirmadienį vėl spręsime, ką daryti, nes kitą savaitę mokslo metai dar nebus pasibaigę“, – teigė pavaduotojas.

Pasak E. Kuchalskio, pernai vasaros pradžioje užgriuvę tokie karščiai buvo netikėtumas, tačiau regis, kad tokie orai birželį gali tapti tendencija. Dauguma mokyklų statytos sovietiniais metais iš blokų, kurie labai greitai perkaista, o lauke organizuoti pamokas tvyrant kaitrai pavojinga net ir pavėsyje: gresia ne tik saulės, bet ir šilumos smūgis. E. Kuchalskio teigimu, kaip žiemą mokykloms kyla bėdų dėl gripo epidemijos, taip dabar teks galvoti, kaip tinkamai organizuoti mokymo procesą vasarą.

„Klausimas dėl kondicionierių būtinybės mokyklų vadovų pasitarimuose jau keliamas. Ši problema gal ne iš karto, bet palaipsniui turės būti sprendžiama ir link to einama“, – patikino Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistas.

Rajono mokyklos taip pat savarankiškai sprendė, kaip organizuos pamokas tokiu oru, – vienos nusprendė visai stabdyti pamokas, kitos rinkosi mokslus nuotoliniu būdu ar veiklas kitose erdvėse.

Bevaisė masturbacija

Kad dirbti ekstremaliomis sąlygomis yra nehumaniška ir beprotiška, viešojoje erdvėje rėžia ir patys pedagogai. Mokytojas Mindaugas Jonas Urbonas socialinio tinklo paskyroje pareiškė, kad tokiomis sąlygomis neįmanoma dirbti: alpsta ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, ypač vyresnio amžiaus, ypač turintieji antsvorio ar širdies problemų.

„Kasdienė pamoka – kova. Kūrybiškai, žinoma. Mokiniai įeina su „bambaliais“ vandens, inkščia, dūsauja ir jau rėkia: mokytojau, nebežudykit, nieko nebenorime! O aš jau suplanavęs, ką ir kiek „kūrybiškai“ turėtume nuveikti, tačiau jau atsimušu į jų nuostatas. Bet mokytojas gi kūrybiškas, reikia elgtis pagal aplinkybes“, – ironizavo M. J. Urbonas.

Ministerija siūlo, kad pamokas galima vesti ir lauke, tačiau, anot pedagogo, darbą gamtoje trukdo daugybė ministerijos neįvertintų kliūčių.

„Jau nusiskundimai, kad skruzdės ir mašalai puola. Merginos pašokusios cypia, taršosi vadovėliais, kuriais bando užmušti parazitus, o po minutės pusė klasės jau čiaudi, nes kažkokie pūkai sklaidosi, vienam pasileidžia kraujas iš nosies ir… Ką? Toliau gerinam mokslo kokybę kūrybiškai! Lydžiu mokinį pas seselę, o kol nulydžiu, kiti nubėga per kelią į „Maximą“ ar už kampo parūkyti, – teigė mokytojas. – Kameros užfiksuoja, o mokytojas sėdi po to pas socialinę ir komentuoja situaciją, žinoma, kūrybiškai ir mokslo gerinimo labui!“

M. J. Urbono teigimu, mokymosi proceso gerinti nepadeda ir pamokų sutrumpinimas. „Pasakysiu taip: kiekviena pamoka, kad ir kokia ji būtų sutrumpinta, vis tiek yra mokytojui pirties sąlygomis ne pamoka, o kova, bandant nors kiek pritraukti tas 45–35 minutes prie turinio, kad būtų imituota pamokos stimuliacija ir tai primena, – atleiskite, bet tokia tiesa – švietėjišką bevaisę masturbaciją, žinoma, švietimo kokybės gerinimo labui, – teigė pedagogas. – Kurių galų visuomeniškai kelti švietimo gerinimo kokybę tokia fizine ir stresine situacija? Ogi tas senas sovietinis noras atrodyti geriau, negu atrodome iš tikrųjų.“

Neatlaikė ir valdininkai

Karščių netveria ne tik mokiniai, bet ir valdininkai. Panevėžio miesto savivaldybė skelbia, kad, atsižvelgus į nusistovėjusius karščius, dalis darbuotojų dirbs pakeistu darbo laiku – darbą pradės nuo 7 val. ir dirbs iki 15.45 val., o penktadienį darbo diena truks iki 14.30 val. Tačiau pabandžius ketvirtadienį nuo septintos ryto prisiskambinti bent vienu iš Savivaldybės skyrių telefonų – niekas nekėlė ragelių.

Pasak Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus, darbo laikas keičiamas ne visiems darbuotojams, o tik tiems, kurie to pageidauja. Šie privalo informuoti savo tiesioginį viršininką, kad ir interesantai žinotų apie pasikeitusį darbo laiką.

„Tai nėra visuotinis Savivaldybės darbuotojų darbo laiko pakeitimas – tik kas pageidauja, nes kai kuriuose kabinetuose labai karšta, ne visur yra kondicionierių ar ventiliatorių. Tad buvo sudarytos sąlygos šiek tiek pakoreguoti savo darbo laiką“, – teigė K. Armonavičius.

Komentarai

  • Sveiki
    Ar jums reikia paskolos? Siūlome visų rūšių paskolas ir finansines paslaugas. Mūsų paskolos yra ilgos ir trumpos, su palankiomis palūkanų normomis. Mes siūlome 3% palūkanų normos paskolas, prašome susisiekti su mumis dėl išsamesnės informacijos per ( uloanfirm007@gmail.com )

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į Charles Williams komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų