Nors dažnas lietuvis priverstas skaičiuoti kiekvieną eurą, per šventes plačiau atveria pinigines ir stengiasi nustebinti savo artimuosius.

Kalėdų šventėms pinigines pravers plačiai

Kalėdų šventėms pinigines pravers plačiai

 

Nors daugelis lietuvių skundžiasi, kad gyvenimas vis blogėja, o dažnas vos suduria galą su galu, tačiau Kalėdų šventėms pinigines pravers itin plačiai. Lietuviai žada išleisti gerokai daugiau nei turtingesnių Vakarų Europos valstybių gyventojai.

Per šventes tautiečiai artimuosius stengsis palepinti ne tik tradiciniais, bet ir neįprastais, egzotiniais valgiais. O Kalėdų Senelio dovanų maišas bus gerokai pilnesnis. Deja, po švenčių dažnam teks susidurti su finansinėmis pagiriomis, mat kišenėse švilpaus vėjai.

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad šventiniam stalui dažniausiai žmonės planuoja išleisti 51–100 eurų (28 proc.), penktadalis (20 proc.) nurodė 31–50 eurų ribą, 22 proc. apklaustųjų įvardijo 101–200 eurų sumą. Daugiau nei 200 eurų šventinėms vaišėms ketina skirti beveik kas dešimtas (9 proc.) gyventojas.

Sotesnis bus ne tik švenčių stalas. Lietuviai šiemet, palyginti su praėjusiais metais, daugiau išlaidaus ir dovanoms: apie 36 proc. galvoja išleisiantys 61–100 eurų, kas ketvirtas gyventojas planuoja dovanoms skirti nuo 31 iki 60 eurų. O iki 30 eurų visoms dovanoms planuoja išleisti 11 proc. apklausos dalyvių.

Geidžiamų dovanų sąrašo viršūnėje šiemet išlieka parduotuvių dovanų čekiai arba pinigai – tokios dovanos pageidautų kas penktas tyrimo dalyvis. Nors kitų dovanų populiarumas pasiskirsto gana tolygiai, visgi kai kurie gyventojai labiau nei daiktus vertintų įgytas patirtis, pavyzdžiui, 18 proc. gyventojų norėtų kelionių arba kelionėms skirtų nuolaidų kuponų. Visgi beveik pusė apklaustųjų prisipažino, kad artimiesiems ir draugams išrinks praktiškas dovanas.

Nors suma, kurią lietuviai ketina išleisti dovanoms, kasmet tik auga, daugelis gyventojų švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, žmonės šventėms taupo vis trumpiau. Be to, tik kas dešimtas gyventojas iš anksto suplanuoja ir stengiasi laikytis dovanoms skirto biudžeto. Tai paaiškina, kodėl kalėdinė karštinė tampa išbandymu ne tik daugelio kantrybei, bet ir asmeniniam ar šeimos biudžetui. Žmonės tiesiog pritrūksta laiko pasirūpinti prasmingomis dovanomis, todėl jie neretai pasiduoda spaudimui pirkti nereikalingus ar menkaverčius daiktus.

„Kaip dovanoms, taip ir kalėdinėms vaišėms dauguma apklaustųjų iš anksto netaupo, nors ketina išleisti dar daugiau nei praėjusiais metais. Manau, kad tokiomis progomis išties prasminga skirti laiko ir lėšų tam, kad sau ir artimiesiems sukurtume šventinį įspūdžių vakarą: ne tik skaniai ir sočiai pavalgytume, bet atrastume daugiau laiko pabendrauti ir visai šeimai džiaugsmą teikiančioms pramogoms. Tačiau svarbu neatidėlioti to paskutinei minutei, nepasiduoti karštligiškam pirkimui ir realistiškai vertinti savo finansines galimybes“, – pataria J. Cvilikienė .

Tampa gurmanais

Iki Kalėdų likus mažiau nei dviem savaitėms, prekybininkai vilioja nuolaidų lietumi dekoracijoms, žaislams, dovanoms, gardumynams, tad nieko nuostabaus, kad gyventojai jau pradėjo ruoštis didžiosioms metų šventėms.

Prekybos centro „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad jau keleri metai stebima tendencija, jog pirkėjai vis drąsiau išbando naujus gaminius, egzotiškesnius skonius ir eksperimentuoja neįprastais maisto deriniais. Tačiau be kūčiukų, silkės, paukštienos žmonės neįsivaizduoja savo šventinio stalo. Toliau populiariausių šventinių produktų sąraše rikiuojasi šviežia žuvis, mandarinai ir aguonos.

„Atėjus šventiniam periodui pirkėjų krepšelis nuolat kinta. Jie renkasi brangesnius ir išskirtinius produktus bei gurmaniškas dovanas. Kalėdiniu laikotarpiu, palyginti su spaliu ar lapkričiu, gyventojų pirkinių krepšelis išauga apie penktadalį. Prieš šventes žmonės linkę ne tik pirkti daugiau, tačiau renkasi ir įvairesnius gaminius bei produktus“, – pažymi B. Čaikauskaitė.

Pirkimo karštligė tik prasideda – tyrimai rodo, kad dažnas pritrūksta laiko pasirūpinti prasmingomis dovanomis, todėl neretai pasiduoda spaudimui pirkti nereikalingus ar menkaverčius daiktus. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Taupyti neketina

Taupydami savo laiką ir nenorėdami stumdytis didžiulėse eilėse, vis daugiau žmonių dovanų ieško internete. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė Giedrė Vilkė taip pat pastebinti, kad šiemet pirkėjai gerokai daugiau išlaidauja. Net 38 proc. žmonių dovanoms šiemet planuoja skirti nuo 50 iki 100 Eur. Po 25 proc. respondentų – iki 50 Eur ir nuo 100 iki 200 Eur. Praėjusiais metais trečdalis apklaustųjų dovanoms buvo suplanavę skirti tik iki 50 Eur.

„Atrodo, kad šiemet gyventojai nusiteikę pozityviau ir daugelis labai taupyti neketina“, – pažymi G. Vilkė.

Šiemet populiariausios dovanos – kvepalai, kosmetika ir žaislai. Nemažai vaikų šiais metais po eglute ras robotų ar interaktyvių žaislų. Kaip ir praėjusiais metais, tarp dovanų vaikams populiarios išlieka ir vaikiškos virtuvėlės, piešimo lentos, įvairios žaislinių mašinėlių trasos ir garažai.

Prieškalėdiniu laikotarpiu gausiau perkama ir buitinė technika, taip pat aprangos prekės, kurių pasirinkimas būna labai įvairus: nuo chalatų, šlepečių, megztinių iki slidinėjimo aprangos.

Nauja tendencija ta, kad žmonės dovanomis pradeda rūpintis iš anksto. Nors didžiausias dovanų pirkimo bumas prasideda gruodžio viduryje, nemažai žmonių Kalėdų šventėms pradeda ruoštis jau nuo spalio pabaigos.

„Šiais metais kas antras – beveik 53 proc. respondentų kalėdines dovanas ketino pirkti iš anksto. Praėjusiais metais taip teigė vos 26 proc. žmonių. Galima daryti išvadą, kad tendencija po truputį keičiasi, visi taupo laiką, planuoja pirkinius ir dovanomis stengiasi pasirūpinti anksčiau. Gruodžio mėnesiui dovanų paieškas palieka tik 19 proc. apklaustųjų, o praėjusiais metais tokių buvo du kartus daugiau – 40 proc.“, – naujas tendencijas įžvelgia G. Vilkė.

Su augančiu optimizmu didėja išlaidos

Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas teigė, kad yra net keletas paaiškinimų, kodėl lietuviai Kalėdų šventėms išleidžia daugiau nei kai kurių kitų, gerokai turtingesnių Europos valstybių gyventojai. Statistiniai duomenys rodo, kad žmonių pajamos auga. Kai žmonės uždirba daugiau, daugiau gali ir išleisti.

„Kitas dalykas – ir augantis žmonių optimizmas. Tikimasi, kad kiti metai nebus blogi, tad daugelis leidžia sau šiek tiek daugiau išlaidauti. Be abejo, nereikėtų atmesti ir to fakto, kad vis dar daug žmonių dalį pajamų gauna vokeliuose. Prieš didžiąsias šventes grįžta ir nemažai emigrantų, didėja ir jų perlaidos artimiesiems. Be to, nemažai šeimų didžiuosius pirkinius atideda būtent Kalėdoms. Pavyzdžiui, šeima planavo pirkti vaikui dviratuką, kadangi tai brangesnis daiktas, jį nupirko kaip kalėdinę dovaną. Nereikėtų atmesti ir to fakto, kad lietuviai labai myli savo šeimas ir nori jas pradžiuginti per šventes“, – mano Ž. Šilėnas.

Ekonomisto teigimu, polinkis išlaidauti, neįvertinant savo finansinių galimybių, rodo didelius norus ir mažas galimybes. Neretai žmonės, norėdami pradžiuginti savo artimuosius, lenda net į skolas. Tačiau lyginant finansinius įsipareigojimus, lietuviai yra mažiau įsiskolinę nei statistinis vakarietis. Apie 80 proc. lietuvių turi nuosavą būstą, už kurį nereikia mokėti bankui paskolos ar nuomos. Lietuviai neturi ir tokių didelių kreditinių kortelių skolų. Tipinis neturtingas lietuvis nuo vakariečio skiriasi tuo, kad jis paprastai turi savo nuosavą būstą, tad net ir gaudamas mažas pajamas dar geba taupiai pragyventi.

„Lietuvoje dar nėra tos epidemijos, palyginti su tuo, kiek paskolų ir skolų turi žmonės Vakaruose. Tad nors per šventes mūsų tautiečiai išlaidauja, moka gana racionaliai tvarkytis su pinigais. O dėl blogo gyvenimo žmonės dejuoja visur, lietuviai – ne išimtis. Gyvenimas Lietuvoje gerėja, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – teigė Laisvosios rinkos instituto direktorius.

Ruošiasi iš anksto

Kristina Grigaliūnaitė

Šventėms pradedu ruoštis iš anksto. Kadangi mūsų šeima didelė, pas mus atvyks abiejų tėvai, artimieji su šeimomis, tad ir išlaidų nemažai. Todėl negendančius produktus stengiuosi pirkti anksčiau, per įvairias akcijas, o daugiau viską perkame priešpaskutinę dieną. Mūsų šventinis stalas bus tradicinis, bet gal kokių įvairesnių patiekalų paruošiu iš žuvies ar krevečių salotų.

Planuoju, kad vaišių stalas ir dovanos atsieis apie 600–800 eurų. Vien vaikams dovanos kainuos po 30–50 eurų. Išlaidų daug, bet nieko nepadarysi, šventės yra šventės.

Norisi palepinti artimuosius

Aldona Rinkūnienė

Dovanos jau beveik supirktos, dabar pradedu dairytis produktų šventiniam stalui. Mūsų šeimos tradicijos nesikeičia – paprastai per Kalėdas susirenka vaikai, anūkai, seneliai. Tai didžiausia ir svarbiausia šeimos šventė. Ir šiemet namiškių pageidavimu kepsiu antį arba žąsį. Paprastai ruošiu tradicinius šventinius patiekalus, tačiau kiekvieną kartą norisi nustebinti ir kažkuo nauju. Skaičiuoju, kad šventės atsieis apie 300–500 eurų, bet kol abu su vyru dirbame, galime sau leisti šiek tiek pasilepinti ir palepinti artimuosius. Aišku, dovanos daugiau praktiškos, tai, kas reikalinga, bet ieškau kažko gražesnio, naujesnio.

Tenka planuoti išlaidas

Živilė Bagušienė

Šventės, kaip ir kasmet, bus tradicinės. Viena auginu du vaikus, tad finansinės galimybės neleidžia artimųjų palepinti kažkuo išskirtiniu, reikia planuotis visas išlaidas. Per šventes eisime pas mano tėvus, bet mamai teks padėti paruošti šventinį stalą, supirkti reikalingų produktų.

Dovanos vaikams taip pat bus labai praktiškos – dukrytei dovanosiu pasakų knygą, o sūnui, kuriam jau aštuoniolika, – pinigų. Skaičiuoju, kad be 300 eurų niekaip neišeis apsieiti. Man tai dideli pinigai, bet Kalėdos būna tik kartą per metus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų