Kalėdos Panevėžyje bus itin prabangios

Kalėdos Panevėžyje bus itin prabangios

Nors saulė ritinėjasi žeme ir kviečia džiaugtis auksinio rudens spalvomis, Panevėžio savivaldybė jau pradėjo ruošis gražiausioms metų šventėms – Kalėdoms. Šiemet jos turėtų būti kaip niekad ypatingos – pagrindinės miesto eglės bei centrinės miesto dalies puošimo konkursą laimėjusiai įmonei bus atseikėta 150 tūkst. eurų. Tačiau kaip Aukštaitijos sostinė pasipuoš už rekordinę sumą, vis dar neatskleidžiama.

Šventinei nuotaikai – tūkstančiai

Pasirodžius informacijai, kad vien eglutės papuošalams ir girliandoms bus skirta įspūdingo dydžio suma, užvirė diskusijos, ar verta tokias lėšas investuoti į kalėdines lemputes, kai mieste vis dar daugybė skaudulių: duobėtų gatvių, tamsoje skendinčių kvartalų, ištrupėjusių šaligatvių, o viso miesto vaikai turi tik dvi viešosiose vietose esančias žaidimų aikšteles. Tačiau Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja, vyriausioji miesto architektė Daiva Gasiūnienė tvirtina, kad suma, kurią Panevėžys ruošiasi išleisti kalėdinėms puošmenoms, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, dar palyginti labai maža.

„Per vieną žiniasklaidos priemonę girdėjau, kad Panevėžys žada „perspjauti“ ir Vilnių, bet toks palyginimas visiškai nekorektiškas, nes savo švenčių sąmatoje nurodome visas išlaidas šventėms, o Vilniaus savivaldybės nurodyta suma skirta tik eglei papuošti. Gėda sakyti, bet Panevėžio Kalėdų šventėms skiriama suma, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, yra mažiausia“, – teigė vyriausioji architektė.

Tiesa, ji kone perpus didesnė nei pernai, kai Panevėžio savivaldybė Kalėdų šventės puošmenoms skyrė apie 90 tūkst. Eur. Dar rugpjūčio mėnesį vykusiame konkurse puošti pagrindinę miesto eglę ir Laisvės aikštės prieigas dalyvavo trys įmonės. Pasak D. Gasiūnienės, visos jos pasiūlė savo paslaugas labai panašia kaina, tad buvo išrinktas vizualiai patraukliausias pasiūlymas.

„Kol kas negalime atskleisti nei šių metų šventės temos, nei kaip bus papuoštas miestas, tik galiu pasakyti, kad tema bus labai žaisminga ir linksma, kaip ir pati Kalėdų šventė“, – intrigą palieka D. Gasiūnienė.

Žmonėms reikia Kalėdų

Architektės teigimu, turėti gražesnes Kalėdų šventes šiemet leidžia ir augantis miesto biudžetas. Daugiau lėšų buvo skirta ne tik šioms šventėms, bet ir kitoms sritims – socialinei, švietimo, taip pat miesto infrastruktūrai.

„Galime tik pasidžiaugti, kad gyvenimas gerėja. Žinoma, mokytojai ar socialiniai darbuotojai skundžiasi, kad per maži jų atlyginimai, mes, biudžetininkai, taip pat norėtume didesnių algų, bet jas nustato ne Savivaldybė, tai jau valstybės prioritetai. O visi kiti miesto biudžeto pinigai ir turi būti skirti Aukštaitijos sostinės patrauklumui didinti“, – teigė D. Gasiūnienė.

O tokios šventės kaip Kalėdos – proga kurti jaukų Panevėžį. Nors iki žiemos švenčių dar gana daug laiko, jau dabar iš verslo gaunama signalų, kad ir jie norintys prisidėti prie miesto šventinės nuotaikos kūrimo.

Pasak architektės, išdalijus tuos 150 tūkst. eurų kiekvienam panevėžiečiui, gautųsi vos po pusantro euro, tad vertinimas, ar Kalėdų šventėms tokia suma didelė, ar maža, – jau prioritetų klausimas. Kita vertus, ar įmanoma pinigais įvertinti tą šventinę nuotaiką ir pasididžiavimą savo miestu, kurį ir kuria ši nuotaika. Be to, atgijus miesto centrui, poveikį pajus ir čia įsikūręs verslas.

„Norime, kad per šventes panevėžiečiai pasijustų geriau, čia ateitų su šeimomis, draugais, pajustų tą tikrąją švenčių dvasią. O kartu sugrąžintume miestui miestą. Reikia žiūrėti plačiau – žmonėms reikia Kalėdų, nes tai pakelia nuotaiką, prisideda prie geresnės emocinės sveikatos, o kartu skatina ir pasididžiavimą savo miestu. Aišku, galbūt lengviau nieko nedaryti, bet aš esu kitos nuomonės“, – sakė D. Gasiūnienė.

Komentarai

  • Siūlau pridėti trūkstamus 12 milijonų kad visas miestas būtų jaukus nuo laokričio 30 iki mero rinkimų kovo 3. Plius 4 milijonus rinkiminėms apylinkėms papuošti ir nušalinto mero portretams apšviesti. #nebestabdykit

  • Siulau atiduoti visus pinigus i valstybes izda atgal. Tegul pasidziaugia Vilnius

    • Nėr kur dėti ?! Greit survarkom tualetus keliose mokyklose. Arba kompensuojam skanesnį vaikų maitinimą.

  • bus“hoc ja pan s terbeckoi,no vsio taki pan!“Ka norim apgauti ,ar „nesvarbu,kad skyleta kepure…?“Didziausias neukiskumo pavyzdys!

    • Atsakyti
    • visiška tiesa – nors ir šikna plika vistiek ant bačkos lipa. Ar nuo kavos smegenys ištirpo?

    • nors ir šikna plika vistiek ant bačkos lipa. Gal nuo kavos jau smegenys ištirpo?

  • optimistui: esi ne optimistas, bet visiskas pridurkas.

    • Atsakyti
  • o jonelis varkselis apie sikna net du kartus rekia

    • kur lietuvių kalbos mokeisi – trys žodžiai penkios klaidos.

  • Kai tiek daug alkanų ir skurdžių, tai kažin ar jiems tas miesto grožis padės.

  • Dirbu estiškoje įmonėje Lietuvoje, esu susipažinęs su tuo, kas dedasi Lietuvoje.

    Kai darbdaviai sako, kad nėra darbuotojų, tai išverčiant reiškia, kad nėra darbuotojų dirbti už mažą algą, nors jų pačių pelnas kyla dažnai rekordiškai. Jiems tai pat naudingi darbuotojai iš Rytų, nes su jais galima nesiskaityti kaip su žmonėmis. Lietuvoje įmonės kraunasi rekordinius pelnus, bet nuo to dažniausiai algos neauga. Kai tik prasidėjo darbuotų trūkumas, nes žmonės realiai pradėjo bėgti nuo tokio nesiskaitymo, tuomet algas pradėjo kelti, bet kukliai ir tik kraštutiniu atveju. O pagal standartą, pelną išsiurbti ir jei galima nieko neduoti atgal.

    Kitos įmonės masiškai atsivežė imigrantų. Į kontrolės tarnybą pasipylė ukrainiečių skundai. Pasirodo, daliai jų lietuviai visai nemokėjo algų už darbą. Du ukrainiečiai buvo surasti išbadėję Klaipėdoje gatvėje, nes neturėjo už ką pavalgyti. Tuo tarpu įmonės kraunasi solidžius pelnus. Įmonių vadovai bėga į Seimą, reikalauja atsivežti dar daugiau imigrantų, nors šalyje bedarbystė kyla. Bet juk ukrainiečiui apskritai galima nemokėti.

    Aš sau seniai pasakiau, kad lietuviškoje įmonėje gyvenime nedirbsiu. Ir ne tik dėl amoraliai mažų algų, bet ir dėl vergiškų darbo sąlygų bei dėl „bardako“. Lietuviška vadyba – tai chaosas, darbo sistemos nebuvimas. Įmonėje dažnai nebūna nei kavos aparatų, nei poilsio zonų ir pan., o apie Skandinavišką racionalų mentalitetą, kurio dėka Šiaurės šalys tapo turtingiausiu pasaulio regionu, iš viso negirdėta.

    Buvau komandiruotėje Latvijoje, ten dirbo Lietuvių kilmės latvė, šiek tiek mokanti lietuviškai. Aš jai sakau, tu gali dirbti lietuviškoje įmonėje Latvijoje. Jos akys padidėjo: „Ne, Ne.“ Ten jau žino lietuvių požiūrį į pavaldinius. Išnaudok iki paskutinio, o jei bus šansas, apskritai algos nemokėk arba mokėk kiek galima vėliau. Arba pažadėk, kad algos tikrai ženkliai padidės, tik pasilik dirbti.

    Praėjus metams prisikabinama, kad, neva, rezultatai galėjo būti dar geresni ir subjektyviai iššūkių buvo, todėl didesnės algos mokamos tik esant kitom aplinkybėm. Ir panaši frazė kartojama kitiems.

    O tas vadovas / savininkas vėliau tuos papildomus pinigus švaisto užsienyje ir taip remia kitų šalių ekonomikas.

    Einant į aukštesnes pareigas Lietuviškoje įmonėje pasiūlomas didesnis atlygis. Ir paaiškinama, kad tie didesni pinigai bus mokami „juodais“, ir visa tai dar po beveik 30 m. nepriklausomybės. Tie kurie ant tokių salygų pasirašo, veliau susiduria su iššūkiais išmušti tą uždirbtą „juodą“ algos dalį. Į teismą juk nepaduosi, nes ant popieriaus tai nefiguruoja.

    Latviai pajuokavo: „Lietuvis tai ne tautybė, o profesija“. Šykštūs prekeiviai. Taip kap lietuviai elgiasi Latvijoje per atostogas, gavosi pavadinti nevykusiais lenkais.

    Vėlgi, estų komentaras man: „Jūs, lietuviai, egoistai.“ Ir taip gaunasi. Pas estus kaip pas vokiečius požiūris, jei žmogus dirba daug, jis turi užsidirbti. Apskritai reikia uždrausti lietuviams būti vadovais ne tik dėl tokio mentaliteto, kuris nekvepia Skandinavija, bet dar ir dėl provincialumo. Mūsų įmonėje regiono vadovas pasakė, kad generalinis vadovas negali būti lietuvis, nes pas juos yra post sovietinis mentalitetas.

    Estai nemėgsta turėti neinvestincinių skolų. Jei kažką skolinasi, tai apskaičiuoja, kad ta paskola atneštų didesnę naudą nei palūkanos. Dabar Estijos skola yra apie 8 proc., dauguma pinigų buvo išleista investinciniams projektams, kurie neša pelną. Lietuvos skola – apie 39 proc BVP, didžioji dauguma pinigų buvo išleista valgymui ir fejerverkams.

    Girdėjau, kad Lietuva per metus išleidžia apie 400 mln. eurų tik palūkanoms, kurių daugumai kreditas neatnešė jokio pelno. Čia iracionalumo chrestomatija. Estai neiškentė ir pavadino lietuvius kvailiais. Taip buvo.

    Pas šiaurinius šaltesnio proto kaimynus lietuviai dar pagarsėjo tokiais eptitetais kaip Baltijos Italai ar Baltijos Čigonai. Paradoksalu, bet Lietuvos vėliavos spalvos beveik identiškos į Afrikos valstybių vėliavas.

    Eismas mūsų šalyje estams būna, kad pasirodo sudėtingesnis nei jų tėvynėje, nes lenkdami lietuviai mėgsta nerodyti posūkių, o taip gali lenkti ir iš dešinės, vairuoja chaotiškai, draskosi, „pergazuoja“, o paskui stipriai spaudžia ant stabdžių. Visa tai estams diskomfortas, nes Šiaurėje eismas labiau tvarkingas ir struktūrizuotas.
    Korupcijos lygis Estijoje beveik du kartus mažesnis nei Lietuvoje, taip pat mažesnis ir bendras nusikalstamumo lygis.
    Išrašyti sąskaitą faktūrą Estijoje lengiau nei Lietuvoje. Ten užtenka tik įmonės pavadinimo, o Lietuvoje dar reikia ir įmonės kodo bei PVM mokėtojo kodo, kuris sudėtingesnis nei Latvijoje. Pas Latvius jis vienodas tik reikia pridėti „LV“ prie PVM kodo.
    Apstu tokių smulkmėnų, kurios susideda ir dėl kurių gyvenimas Estijoje kompfortiškesnis nei pas mus, dar net nekalbant apie algas.

    Dabar man estas taip pareiškė, mes tiesiog koncentruojamės į Šiaurę, kad išvengtume intrigų su lietuviais. Taip, kaip lietuviai iracionaliai elgiasi, estus varo į neviltį. Tuomet jie mus pavadina negražiai. Dėl to lietuviai pyksta. Tiesiog mes per daug skirtingi, vieni skandinavai, o kiti slavai pagal temperamentą ir mentalitetą. Lietuviai, palyginti su estais, nesilaiko taisyklių ir nežiūri į ženklus.

    Lietuvoje būdingas karštokošiškumas palyginus su Estais. Mes jiems atrodome impulsyvūs, tai riteris be galvos. Iš pradžių daro, paskui galvoja. o dar veliau perdarinėja. Būdinga žemesnė kokybė ir neužbaigtumas.
    Estai džiaugiasi, kad jie iškovojo laisvę be aukų. Tai šalto proto pasėkmė jų suvokimu.

    Estų nuomone, kuo mažiau reikalų su lietuviais, tuo mažiau intrigų. Atsimenu, man dėstytoja pasakojo, kad kai sovietiniais metais buvo minimas VU įkūrimo jubiliejus, buvo skirta solidi pinigų suma sukakčiai paminėti. Už tuos pinigus buvo švenčiama, šokama ir dainuojama. Aišku, kaip suprantu, ir tų laikų fejerverkai.

    Kai Estijoje buvo panaši sukaktis, už tuos pinigus jie pasistatė biblioteką Taline, kuri tarnauja dar iki šiol ir tarnaus visada. Vėlgi estų komentaras – Lietuvos ekonomikoje yra daugiau pinigų, tik estai racionaliau tvarkosi.

    Aš suvokiau, kad jei estai pradėtų valdyti Lietuvą ir net nebūtų daugiau pinigų, vien nuo jų racionalaus valdymo Lietuvoje vidutinė alga būtų apie NET 1100 eurų.
    Statybų sektorius Lietuvoje. Mano suvokimu, ten šiuo metu sukasi apie 60 proc. pinigų nelegaliai, užkeltos kainos, bet nuo to algos nekyla. Ir jie dar samdo užsieniečius. Tegu iš pradžių išmoksta mokesčius mokėti. Siūlau minimalią algą tame sektoriuje skirti atskirą, mažiausiai 650 eurų. Iš esmės, statybų sektorius yra nusikalstama veikla mūsų šalyje dėl paplitusio mokesčių vengimo. Logiška, kad toje srityje susiformavo „kvazi mafijinė“ struktūra.

    Jei kyla klausimas, kodėl Vilniaus senamiestis niokojamas ir nuolat iškyla modernūs šlykštūs pastatai senamiestyje, kurį mes kūrėme beveik 700 metų, tai inžinieriai kalba puse lūpų, kad Vilniuje veikai statybų mafija. Su jais tame klane susiję ir miesto architektai. Ten jokių vertybių. Svarbu suniokoti Lietuvos paveldą, bet už tai paimti į kišenę.

    Estijoje dvigubai mažiau gyventojų, bet biudžeto pajamos apie 11 mlrd.eurų, o Lietuvos biudžetas tik apie 13 mlrd. eurų. Vien nuo šito faktoriaus galima savęs paklausti kas iš jų dviejų racionalesnis ir sąžiningesnis.

    Pastaba: su estais lengviau dirbti, jokių „padkolkių“, intrigų, racionali tvarka, no „nonsence“. Viskas koncentruotai, efektyviai, šaltas protas. Ką dar pastebėjau pas estus, tai, kad jie skuba sumokėti sąskaitą, kai lietuviai dažnai tempia iki paskutinės minutės. Jie taip pat skuba dosniai atsilyginti už gerai atliktą darbą, kai lietuvis nudirbs paskutinę odą ir mokės minimalią algą dar bambėdamas, kad ukrainiečiui būtų reikėję sumokėti dar mažiau.

    Maksima simbolizuoja Lietuvos darbdavių požiūrį į pavaldinius, kalbant tiek apie darbo valandas, tiek ir apie atlygį. Kai ši įmonė atėjo į Estijos rinką, jau pirmais metais ji buvo paduotaį teismą už darbo kodekso pažeidimą.
    Prekybos centras „Senukai“ buvo žinomas kaip darbo vieta, kur yra labai sunkios psichologinės sąlygos darbuotojui, ten taip pat galiojo rytų vadybos elementas, kaip baudos darbuotojui. Jos naudingos sumažinti sutartą algą. Buvo vengiama lyderystė, kas yra itin svarbi sėkmingo vadovavimo dalis ir darbuotojo ugdymas per mentorystę. Šią įmonę perpirko Suomiai ir ten šiuo metu dirbantis mano pažystamas su malonumu eina į darbą.

    Estams Lietuva kaip mums Baltarusija. Dauguma estų apie Lietuvą visai negalvoja. Kaip pasakė vienas estas, Lietuva – tai atskiras pasaulis, o Rusija – tai atskira galaktika. Aš nematau dabar galimybės Lietuvai išlaikyti Baltijos šalių vienybę bei sukurti klestinčią, didesnių algų šalį dėl rytų slaviško mentaliteto.

Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų