Kalba laureatai

Kalba laureatai

Gi labai įdomu, kaip gyvena jaunųjų kūrėjų tradiciniu tapusio konkurso „Sidabrinio Nevėžio“ statulėlių laimėtojai dabar? Juk per jo gyvavimo metus išdalyta net dešimt pagrindinių prizų! Juk labai svarbu pagrindinės idėjos – kuriantis gyvenime negriaus – tęstinumas!

Tikėdami, kad Mokytojai, misijos „pastebėk kuriantį“ skleidėjai, pritars minčiai pakalbinti praėjusių penkerių metų laureatus, užduodame klausimus tiems, kuriuos pavyko rasti.

Malonaus skaitymo ir smagaus susitikimo šventėje!

Erika Čiplytė (Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla)

Metų iliustruotoja – 2017, „Sidabrinio Nevėžio“ statulėlės laimėtoja

1. Kaip dabar gyvenate, kuo užsiimate, ar Lietuvoje?

Nepasakyčiau, kad vyksta kažkas nuostabaus, kol kas vyksta savęs realizavimas, ieškojimas vietos pasaulyje, kitaip tariant, teku pagal srovę. Šiuo metu labai rimtai dirbu individualizuodama save iliustracijose, kuriu drabužius, ieškau savito stiliaus. Šiuo metu esu Lietuvoje, bet siekiu tikslo vasarą išvykti į Berlyną.

2. Kokios įtakos jūsų gyvenimui turėjo bandymai kurti, dalyvavimas projekte „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“ ?

Nuoširdžiai pasakius, pasitikėjimu savimi netrykštu. Pasiūlymą dalyvauti gavau visai netikėtai, ir tai man suteikė tam tikros vilties parodyti žmonėms savo „perspektyvą“. O tai man buvo labai svarbu. Rimtai susidomėjau iliustravimo darbu, radau tam tikrą nišą – atskleisti žmonėms savo mintis, savo požiūrį į kūrinius. Paskatino siekti to ir ateityje.

3. Kaip manote, kas, kokios aplinkybės gali paskatinti vaiką, paauglį pradėti kurti?

Tai yra individualus dalykas. Kurti gali kiekvienas, bet ne kiekvienas to nori. Mes dažnai užslopiname vaikų vizijas perfekcionizmu. Turėtume parodyti, kad jie, kažką sukūrę, šią minutę, būtent šią sekundę, atskleidė savo geriausiąją dalį. Būtent dabar jie kiek norėjo, tiek sugebėjo pasiekti. Ir tai nereiškia, kad tai turi būti riba. Reikia paskatinti vaiką kurti, parodant jam, koks jis yra savitas. Yra daug dalykų, kas svarbu kūryboje – stebėjimas, akimirkos sustabdymas, savęs įvairiapusis pateikimas, daug įvairių taisyklių ir mokymų, todėl daugumai tai atrodo kvaila, sudėtinga, netgi keista. Bet leiskime žmogui suprasti, kad jis neturi būti kieno nors nubrėžta riba. Tuomet atsiranda kūryba, noras kurti, surasti, pamatyti patį save savo kūrinyje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų