ES biudžetas (SCANPIX nuotr.)

Ką Lietuvai atneš 2019 m. ES biudžetas?

Ką Lietuvai atneš 2019 m. ES biudžetas?

Praėjusią savaitę Strasbūre Europos Parlamentui (EP) pritarus derybose su Taryba pasiektam politiniam kompromisui, buvo užbaigta 2019 m. ES biudžeto priėmimo procedūra. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad ateinančių metų biudžetas Lietuvai didelių stebuklų neatneš, tačiau ir toliau bus finansuojami svarbūs projektai.

„Šio biudžeto prioritetas – jaunimas, kuriam finansavimas skiriamas tiek siekiant įtraukti į darbo rinką, tiek skatinti mainus. Taip pat kiti prioritetai, kurie aktualūs tapo pastaraisiais metais: migracija, sienų apsauga, išmoka Turkijoje esantiems pabėgelių centrams, aplinkosauga, klimato kaita. Tai yra prioritetai, kuriems ES negaili papildomo finansavimo“, – sako Ž. Mauricas.

Kitąmet ES biudžeto įsipareigojimai, lyginant su 2018 m., augs 3,2 proc. ir sieks 165,8 mlrd. eurų, o mokėjimai didės 2,4 proc. ir sudarys 148,2 mlrd. eurų.

Kaip įprastai ES biudžete didžiausia finansavimo dalis paskirstyta pagrindinėms sritims – ES ekonomikos augimo skatinimui ir užimtumo didinimui (20,5 mlrd. eurų), sanglaudos politikai (47,0 mlrd. eurų) ir žemės ūkiui (57,4 mlrd. eurų).

Atsižvelgę į ES aktualias migracijos srautų valdymo, išorės sienų apsaugos problemas, EP ir valstybės narės susitarė didinti finansavimą, skirtą saugumui užtikrinti, humanitarinei pagalbai trečiosioms šalims teikti, taip pat nuspręsta dalį ES biudžeto lėšų skirti pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei.

„ES dėmesys sukasi nuo Baltijos šalių prie Pietų Europos šalių, ir šis biudžetas – ne išimtis. Tos šalys susiduria su migracijos iššūkiais, jaunimo nedarbu. Lietuva papildomų srautų neturėtų tikėtis, teks gyventi su tuo, ką turime, buvome susiplanavę iš anksčiau“, – priduria ekonomistas.

Vis dėlto Lietuvai ypač aktualu, kad kitų metų ES biudžete gerokai padidintas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) finansavimas, nes šios programos lėšomis finansuojami svarbūs tarptautiniai transporto ir energetikos projektai (geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas ir Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais).

„ES pasiryžusi finansuoti „Rail Balticos“ projektą, nors jo ekonominis naudingumas abejotinas. Taip pat naujas projektas, elektros tinklų sinchronizavimas, tam reikia daug finansavimo, iškeklių. Tai – tarpvalstybinis projektas, ir jis, kaip taisyklė, yra finansuojamas iš ES biudžeto. Lietuva gali tikėtis daugiau lėšų“, – sako Ž. Mauricas.

2019 m. Lietuvos biudžete iš ES biudžeto gaunamos lėšos turėtų viršyti 2 mlrd. eurų. Daugiausia ES lėšų planuoja gauti iš struktūrinių fondų – 1240,7 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymo programai skirta 51,2 mln. eurų, žemės ūkiui – 756,9 mln. eurų, CEF – 80,1 mln. eurų, vidaus saugumui ir išorės sienų apsaugai – 54,0 mln. eurų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų