V. BULAIČIO nuotr.

Jubiliejinis „Kapelmaušis“ – su baltiška dvasia

Jubiliejinis „Kapelmaušis“ – su baltiška dvasia

Liaudiškos muzikos ir dainų išsiilgę panevėžiečiai šeštadienio vakarą traukė į „Cido“ areną.

Ten vyko tradicinė, jau 25-oji Aukštaitijos regiono liaudiškos muzikos kapelų šventė – varžytuvės „Kapelmaušis“.

Pagerino rekordus

Jubiliejinis „Kapelmaušis“  pagerino visus rekordus ne tik žiūrovų, bet ir dalyvių gausa. Net renginio globėjas Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, sveikindamas varžytuvių dalyvius, atviravo, kad „šitokio debesio žiūrovų dar neteko matyti“.

Iki renginio pradžios likus šiek tiek daugiau nei parai, jau buvo parduota per tūkstantį bilietų, o ištikimiausi „Kapelmaušio“ žiūrovai juos pradėjo pirkti dar nuo pavasario.

Tikriausiai nereikėtų stebėtis tokiu kasmet augančiu „Kapelmaušio“ populiarumu.  Įnirtingos muzikinės kovos, užburiantys šokėjų pasirodymai ir gerų emocijų lavina žiūrovus lydėjo viso šventinio renginio metu.

V. BULAIČIO nuotr.

V. BULAIČIO nuotr.

Jeigu į pirmuosius „Kapelmaušio“ pasirodymus organizatoriams reikėjo kone su žiburiu ieškoti liaudiškos muzikos kapelų, kurios norėtų pasirodyti didesnei publikai ir pasivaržyti, jau kuris laikas norinčiųjų dalyvauti didžiausioje Aukštaitijos liaudies muzikantų šventėje  yra gerokai daugiau. Vien šiemet varžytis panoro net 19 kapelų iš įvairiausių Aukštaitijos kampelių.

Turėti savo kapelą – kone kiekvienos seniūnijos garbės reikalas. Tad dar rudens pradžioje vyko įnirtingos kovos dėl kelialapių į jubiliejinį „Kapelmaušį“. Tačiau net ir nepatekusieji neliko už borto – iki oficialios renginio pradžios likus valandai, jiems buvo suteikta galimybė pasirodyti žiūrovams tiesiog arenos fojė.

Beje, čia taip pat buvo galima susipažinti su senaisiais amatais, įsigyti garsiųjų Trakiškio žolininkių surinktų vaistažolių, gardžios naminės duonos ar rankų darbo gaminių. Taip pat pamatyti tik fotografijose išlikusius senojo miesto prie Nevėžio vaizdus.

Užburiantys šokių ritmai

Jau tapo įprasta, kad kapelų varžytuvėse žiūrovai galėdavo išvysti ir kviestinių svečių. Dažniausiai tai būdavo populiariosios muzikos atlikėjai ar grupės, tačiau šiemet buvo nueita kitu keliu – į Panevėžį atvyko netoli pusantro šimto liaudiškų šokių šokėjų iš kaimyninės Latvijos.

Simboliška, kad kaip tik šią dieną Latvija šventė savo nepriklausomybės sukaktį, tad visa salė, sveikindama su gražia švente kaimynus, atsistojusi klausėsi Latvijos himno. O paskui, lygiai taip pat atsistoję, susižavėjimo šūksniais ir plojimais dėkojo šokėjams ir jų vadovams iš Latvijos. Užburiantys šokėjų pasirodymai abejingų nepaliko nė vieno. Kiekvienas jų šokis – tarsi vaidinimas, kuriame persipina visa jausmų ir emocijų paletė. Tautiškumas ir tradicijos pateikiamos šiuolaikiškumo šviesoje.

Tikriausiai nereikėtų stebėtis tokiu kasmet augančiu „Kapelmaušio“ populiarumu.  Įnirtingos muzikinės kovos, užburiantys šokėjų pasirodymai ir gerų emocijų lavina žiūrovus lydėjo viso šventinio renginio metu.

„Kapelmaušio“ organizatoriai net svarstė, kad reikėtų dažniau pasikviesti svečių iš kaimyninės šalies, tuo labiau kad visais laikais abi baltiškos tautos kvėpavo tuo pačiu ritmu.

„Kapelmaušio“ žiūrovai galėjo išvysti ir tautinių drabužių margumyną – buvo galima pamatyti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos visų etnografinių regionų tautinius drabužius. Tik ne popieriuje, kompiuterio ekrane ar muziejuje, o gyvai – renginio metu.

V. BULAIČIO nuotr.

V. BULAIČIO nuotr.

Išankstinės dovanos

Vis tik tai didžiausias dėmesys, audringi plojimai ir ovacijos buvo skirtos Aukštaitijos regiono kapeloms, pasiryžusioms parodyti, ką moka geriausiai.

Muzikantai turėjo atlikti vieną kūrinį iš privalomo repertuaro ir du – pasirinktinai. Nors kova tarp dalyvių vyko įnirtinga, pralaimėjusiųjų nebuvo. Visos kapelos buvo apdovanotos piniginiais prizais, padėkos raštais ir saldžiomis dovanomis.

Prizą už geriausio tautinio kostiumo ir muzikos dermę gavo jauniausia kapela iš Ramygalos „Ramgala“.

Už geriausiai atliktą privalomą kūrinį apdovanotos net trys kapelos: Tiltagalių kultūros centro kapela „Lėvena“, Biržų „Širvėna“ ir Berčiūnų „Sanžila“.

Kaip juokavo šventės vedėja, visų šių kapelų pavadinimai susiję su vandeniu. O liaudies patirtis sako, kad dėl to gali kilti ir bėdų.

„Sakoma, kai sušlampi kojas, gali skaudėti gerklę, bet jeigu imsi drėkinti gerklę, vėliau gali pintis kojos. Bet ačiū dievui, kad šios kapelos tik priverčia kilnotis kojas“, – juokavo Jurga Švagždienė.

Renginio vedėja Jurga Švagždienė. V. BULAIČIO nuotr.

Renginio vedėja Jurga Švagždienė. V. BULAIČIO nuotr.

Trečioji vieta atiteko Paįstrio „Gegužinei“, antroji – Smilgių „Aušrinei“ ir pirmoji – „Samanyčiai“ iš Visagino.

O pagrindinis prizas ir nugalėtojų laurai teko Miežiškių kapelai „Ratasai“. Šįkart žiūrovų ir komisijos nuomonė dėl nugalėtojų sutapo, tad miežiškiečiams atiteko ir žiūrovų simpatijų prizas.

Kita vertus, ir be balsavimo buvo aišku, kas labiausiai sužavėjo publiką. Kolektyvas „Ratasai“ sugebėjo taip išjudinti salę, kad net ir solidūs ponai bei damos kilnojo kojas. Ir savo numylėtinius paleido tik tada, kai dar kartą pakartojo savo paskutinį kūrinį.

Tarp kitko, miežiškiečiai jau netrukus švęs savo dvidešimtąjį gimtadienį, tad džiaugėsi tokiomis išankstinėmis dovanomis ir visus pakvietė į savo jubiliejų.

Skirtingai nei ankstesniais metais, kai kapelos laimėtus piniginius prizus galėjo panaudoti tik įsigyti naujiems muzikos instrumentams, šiemet jai galės pasidžiaugti kaip nori.

Galerija

Komentarai

  • Viskas buvo aukstame lygyje, ko negalima pasakyti apie igarsinima

  • Viskas ten gerai buvo su tuo igarsinimu,jeigu kas bijo mikrofono joks igarsinimas nepades…….

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų