Jaunimo sėkmės darbo rinkoje sąlyga: išsilavinimas ir didmiestis

Jaunimo sėkmės darbo rinkoje sąlyga: išsilavinimas ir didmiestis

Ką tik baigę mokyklas regionuose dirbantys jaunuoliai vidutiniškai uždirba daugiau negu jų bendraamžiai didmiesčiuose, aukštesnis išsilavinimas finansinę naudą darbo rinkoje pradeda duoti jau nuo 21–22 metų, o šalies darbo pajamų vidurkį jaunuoliai pasiekia sulaukę 26-erių. Tą parodė „Sodros“ atlikta jaunimo darbo rinkos analizė.

Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį buvo 114 tūkst. gyventojų iki 26 metų, kurie dirbo visą mėnesį ir gavo pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Vidutiniškai šie žmonės uždirbo 700 eurų neatskaičius mokesčių.

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė įžvelgia reikšmingų skirtumų tarp tų, kuriems dar nesuėjo dvidešimt, ir tų, kurie ką tik perkopė ketvirtį amžiaus; tarp vyrų ir moterų; tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir kitų regionų gyventojų. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia išsilavinimas.

Gyvenimą keičia išsilavinimas

Regionuose dirbančio iki 20 m. amžiaus jaunimo darbo pajamos yra vidutiniškai didesnės negu trijuose šalies didmiesčiuose: atitinkamai 450 ir 402 eurai.

Regionuose jaunuoliai vyrai dažniausiai dirba krovikais, nekvalifikuotais apdirbamosios pramonės darbininkais, parduotuvių pardavėjais. Didmiesčiuose šio amžiaus vyrai dažniau sėdi už prekystalio ar nešioja lėkštes kavinėse.

Šio amžiaus moterys ir regionuose, ir didmiesčiuose dirba tokius pačius darbus: renkasi parduotuvių pardavėjų, padavėjų, barmenių profesijas, o jų vidutinės pajamos regionuose taip pat didesnės negu didmiesčiuose.

Iš populiariausių profesijų didžiausią vidutinę algą uždirba šios amžiaus grupės krovikai – 519 eurų.

„Nenuostabu, kad jauniausi darbo rinkos dalyviai dažnai dirba didelės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Tikėtina, kad dalis jų, ypač didmiesčiuose, darbą derina su studijomis, todėl dirba ne visą dieną. Dėl to, pavyzdžiui, 18–19-mečių vidutinė alga net nesiekia minimalios“, – pastebi J. Varanauskienė.

Tačiau jau sulaukę 21–22 metų jaunuoliai, kurie būna įgiję aukštesnįjį išsilavinimą arba įveikę didelę dalį pirmos aukštojo mokslo studijų pakopos, atlyginimais (maždaug 550 eurų neatskaičius mokesčių) pasiveja to paties amžiaus regionų gyventojus.

Brangiausiai apmokami – krovikai

Iš populiariausių profesijų didžiausią vidutinę algą vis dar uždirba krovikai (703 eurai), tačiau juos sparčiai vejasi į rinką įsiveržę, ką tik „iškepti“ reklamos ir rinkodaros specialistai (634 eurai).

Trečdalis visų 23–24 metų jaunuolių jau dirba samdomą darbą. Vidutinės šios amžiaus grupės žmonių pajamos didmiesčiuose (773 eurai) jau didesnės negu regionuose (714 eurų).

Didmiesčiuose populiariausių šios amžiaus grupės vyrų profesijų penketuke atsiranda programinės įrangos kūrėjų kurių vidutinė alga – beveik 1,4 tūkst. eurų. Tiesa, jų skaičius dar nesiekia 150.

Regionuose populiariausios vyrų profesijos vietoje įsitvirtina ir iš ten nebesitraukia sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, kurių vidutinės pajamos – 574 eurai.

Vidutinis atlyginimas – nuo 26-erių

Sulaukusių 25–26 m. amžiaus dirbančių jaunuolių vidutinės pajamos siekia 842 eurus, o tarp 10 populiariausių profesijų atstovų 900 eurų ir didesnes pajamas uždirba išsilavinimo reikalaujančių profesijų atstovai – reklamos ir rinkodaros specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, buhalteriai, politikos ir administravimo specialistai. Vis dar dešimtuke tebesančių krovikų vidutinės pajamos tokių algų nebesiekia.

Didmiesčiuose pagal populiarumą parduotuvių pardavėjus vejasi reklamos ir rinkodaros specialistai. Regionuose šio amžiaus vyrai dažniausiai dirba sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojais, o tarp moterų – parduotuvių pardavėjų dukart daugiau negu reklamos ir rinkodaros specialisčių, nors pastarųjų vidutinės pajamos beveik dvigubai didesnės.

„Nelengva vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar sunku darbo rinkoje jaunam žmogui.

Viena vertus, Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nedarbo lygis tarp 15–19 m. žmonių buvo 16,3 proc., tarp 20–24 m. – 12,9 procento – maždaug du kartus didesnis negu visų amžiaus grupių gyventojų.

Per maža darbo patirtis gal ir kliudo ką tik mokslus baigusiam jaunimui dirbti vadovais, itin didelės patirties reikalaujančiais specialistais, uždirbamos pajamos gali būti per mažos palyginti su jaunų žmonių poreikiais ir norais.

Kita vertus, tai, kad jau sulaukus 26 m. vidutinės pajamos nebeatsilieka nuo šalies vidurkio, o nedarbo lygis reikšmingai sumažėja, rodo, kad gerą išsilavinimą įgiję jauni žmonės, ypač didmiesčiuose, turi perspektyvų“, – sako J. Varanauskienė.

Komentarai

  • Dar pastebėjau, kad jaunimas imlesnis, jiems daug įdomiau tobulėti ir visoki seminarai. Į darbą žiūri ne vien kaip į pinigų šaltinį, bet ir kaip į galimybę tobulėti ir kilti. Dabar atliekamos įmonių analizės parodė, jog net darbdaviai linkę samdyti jaunesnius žmones vien tik dėl didesnės motyvacijos.

  • Dar pastebėjau, kad jaunimas imlesnis, jiems daug įdomiau tobulėti ir visoki seminarai. Į darbą žiūri ne vien kaip į pinigų šaltinį, bet ir kaip į galimybę tobulėti ir kilti. Dabar atliekamos įmonių analizės parodė, jog net darbdaviai linkę samdyti jaunesnius žmones vien tik dėl didesnės motyvacijos.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų