"Sekundės“ archyvo nuotr.

Ištuštėję suolai privertė sėstis prie derybų stalo

Ištuštėję suolai privertė sėstis prie derybų stalo

Pedagogų streikui apimant vis daugiau mokyklų ir darželių, Švietimo ir mokslo ministerija keičia toną. Prie daug audrų sukėlusio etatinio mokytojų darbo apmokėjimo ketinta grįžti tik kitą savaitę, tačiau jau trečiadienį ministerija sukvietė prie derybų stalo profesinių sąjungų atstovus. Kodėl mokytojai neskuba nutraukti streiko?

Streiko organizatoriai tikisi, kad derybos su Švietimo ir mokslo ministerija bus vaisingos, tačiau net ir ruošdamiesi vakar vykusiam Lietuvos mokytojų suvažiavimui, į kurį kviesti aukščiausi šalies vadovai, daug vilčių nepuoselėjo. Tad ir kiek tęsis pedagogų ir valdžios akistata, prognozuoti nedrįso.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos Erikos Leiputės-Stundžienės duomenimis, šiuo metu Panevėžio mieste ir rajone streikuoja 14 mokyklų. Prie jų prisidėjo ir 3 miesto lopšeliai-darželiai. Artimiausiomis dienomis į streikuotojų gretas žada įsitraukti Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras.

Nors derybos su ministerija jau prasidėjo, E. Leiputė-Stundžienė įsitikinusi, kad dialogas nebus lengvas. Premjeras Saulius Skvernelis viešai yra pasakęs, jog „turėti gana daug laisvo laiko ir gauti tūkstančio eurų atlyginimą… tokios galimybės tikrai nėra“. Profesinės sąjungos atstovės nuomone, tai įrodymas, jog valdžia ne tik nevertina mokytojų darbo ir indėlio ugdant jaunąją kartą, bet leidžia sau savotiškai pašiepti jų siekį kovoti dėl kokybiškesnio švietimo.

Išeitis – kompromisas

„Noriu tikėti, kad Lietuvos valdžiai rūpi mūsų vaikų ateitis ir kuo greičiau priims atitinkamus sprendimus, kad būtų galima atnaujinti ugdymo procesą. Bet politikų arogancija ir kalbėjimas apie tai, kad mokytojai neverti didesnių atlyginimų, nes nieko nedirba, kalba patys už save, – „Sekundei“ sakė E. Leiputė-Stundžienė. – Pati kaip mama liūdėčiau, jeigu mokytojas dirbtų tik tiek, už kiek jam yra mokama. Tokiu atveju mokinių darbai nebūtų taisomi ir tinkamai nesiruošiama pamokoms.“

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja patikina – streikuoti pedagogams finansiškai nuostolinga. Pagal Darbo kodeksą darbo sutarties vykdymas streiko metu yra stabdomas, vadinasi, už tas dienas pedagogai negaus atlygio – nebent bus kitaip susitarta su šalies vadovais.

Tiesa, pati Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga turi specialų streikų fondą savo nariams. Iš jo bus galimybė kompensuoti bent dalį prarasto atlyginimo.

„Mes neturime kitos išeities, – ryžtą streikuoti nepaisant nuostolių aiškina E. Leiputė-Stundžienė. – Kol nepasieksime kompromiso, streikas nesibaigs.“

Mistinis algų kilimas

Jau nuo praėjusio penktadienio ištuštėjusios „Vyturio“ progimnazijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir streiko komiteto pirmininkė Jūratė Žiaugrienė sutinka: šis streikas yra vienintelė galimybė atkreipti valdžios dėmesį, nes visos kitos priemonės jau išnaudotos. Pernai vykęs įspėjamasis streikas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų – Švietimo ir mokslo ministerija net nesudarė kolektyvinės darbo ginčų komisijos.

Mokytojams pikta ir skaudu, kad valdžia deklaruoja, jog įvedus etatinį apmokėjimą algos pedagogams kilo vidutiniškai 14 procentų ir piniginės per mėnesį papilnėjo 110 eurų. Tačiau realybė visai kitokia – Panevėžio mokytojams atlyginimai padidėjo tik 5 proc. Ir kilo atlyginimai, pasak J. Žiaugrienės, ne dėl etatinio darbo apmokėjimo tvarkos įvedimo, o todėl, kad per šiuos metus 20 eurų kilo minimali alga ir nuo 130,5 iki 132,5 eurų – bazinis atlyginimas.

Didesniu atlyginimu gali pasigirti tik tie mokytojai, kurie šiemet gavo daugiau pamokų, bet tai visiškai nesusiję su etatiniu pedagogų darbo apmokėjimu.

„Atlyginimas vos pakilo tik todėl, kad keitėsi mokestinė tvarka, bet ji keitėsi visiems dirbantiesiems. O kitiems pedagogams atlyginimas išaugo kiek daugiau tik todėl, kad gavo daugiau darbo, bet tai visiškai nesusiję su etatiniu apmokėjimu“, – pabrėžė J. Žiaugrienė.

Statistika skiriasi nuo tikrovės

Pedagogės teigimu, pačiai etatinio apmokėjimo tvarkai mokytojai neprieštarauja. Tik nori, kad ji būtų skaidri ir neliktų vietos interpretacijoms.

Iš pradžių valdžia deklaravo, kad mokytojams bus apmokama už visus papildomus darbus, tačiau realybėje – vos trečdalį jų. Streikuojantieji reikalauja griežtai apibrėžti, kiek mokytojas turi gauti už konkretų darbą. Pasak J. Žiaugrienės, dabar yra palikta laisvė varijuoti. Tad vienoje mokykloje už pasiruošimą pamokoms mokytojas gauna, pavyzdžiui, 30 proc. priedą už kontaktines pamokas, o kitoje – 50 proc. Panašiai yra ir su sąsiuvinių taisymu.

„Vadinasi, už tą patį darbą skirtingų mokyklų mokytojai gauna skirtingą atlyginimą“, – konstatuoja J. Žiaugrienė.

„Mes tik norime, kad etatinis apmokėjimas būtų teisingai skaičiuojamas. Labai tikimės, kad po šių dviejų dienų įvyks lūžis ir ministerija imsis ryžtingų žingsnių taisyti etatinio apmokėjimo tvarkos klaidas, o kartu ir patvirtinti aiškią darbo užmokesčio kėlimo programą“, – viliasi pedagogė.

J. Žiaugrienė ramina ir tėvus, kad dėl mokytojų streiko ugdymo procesas nenukentės. Streiku siekiama priversti ministeriją ne tik tobulinti etatinio darbo apmokėjimo tvarką, bet ir siekiant geresnės ugdymo kokybės mažinti vaikų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei bendrojo lavinimo mokyklų klasėse. Siūloma, kad pradinėse klasėse būtų ne daugiau nei 22 mokiniai, o vyresnėse – 26.

„Mokytojai yra atsakingos asmenybės, atrasime būdų, kaip išmokti privalomą programą, – patikino Žiaugrienė. – Tuo labiau kad pernai dešimčia dienų buvo pailginti mokslo metai, bet mokymo programa liko ta pati.“

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos Erikos Leiputės-Stundžienės teigimu, streikuoti pedagogams finansiškai nuostolinga, tačiau kito kelio nebėra. LŠDPS nuotr.

Mokslai neturėtų nukentėti

Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis mano, kad kol streikas nesibaigė, dar anksti kalbėti apie tai, kokių pokyčių tai įneš į ugdymo procesą. Jo žiniomis, nors streikuojančių mokyklų mokiniams į mokyklą nereikia eiti, daugelis jų gavo užduočių namuose.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrių taip pat pasiekė atgarsiai iš kai kurių mokyklų, kad jeigu pedagogams bus sumokėtas atlyginimas už streiko dienas, už jas mokytojai su vaikais atidirbs per papildomas pamokas.

„Viliuosi, kad ilgai streikas neužsitęs, nes tuomet bus išbalansuotas visas darbas, – kalbėjo E. Kuchalskis. – Gerai tai, kad nestreikuoja gimnazijos, o progimnazijų mokiniams dar nėra egzaminų ir kitų patikrų. Žinoma, neaišku, kaip ši mokslų pertrauka vėliau atsilieps mokymosi rezultatams. Tikiu, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti susitarimą.“

Trečiadienį, po kelias valandas vykusio švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir profesinių sąjungų atstovų susitikimo, ministerija pranešė, kad pavyko sutarti, kaip tobulinti rugsėjį įvestą etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelį. Tačiau mokytojų streiką inicijavusios profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad galutinis susitarimas dar nepasiektas, susitikime net nebuvo aptartas mokytojų atlyginimų koeficientų didinimas penktadaliu ar klasių mažinimas. Streikas bus nutrauktas tik tuo atveju, kai bus ne pažadai, o konkretūs sprendimai.

„Mūsų reikalavimai yra pateikti nuo pernai lapkričio ir mes laukiame konkrečių pasiūlymų, – kalbėjo susitikime ministerijoje dalyvavęs A. Navickas. – Šiandien išklausėme svarstymus, bet jokio susitarimo dar nepasiekėme.“

Ketvirtadienį mokytojai iš visos Lietuvos ir valdžios atstovai rinkosi į Vilniaus mokytojų namuose vykusį Lietuvos mokytojų suvažiavimą, profsąjungų atstovai buvo pakviesti ir į prezidentūrą. O penktadienį dėl švietimo pagalbos lėšų dar bus diskutuojama ministrės susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais.

Skaičiai

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, nuo rugsėjo mokytojų atlyginimų fondas pasipildė 17,4 mln. eurų.

Kauno ir Vilniaus mokytojams atlyginimai padidėjo 16 proc., Klaipėdos – 11 proc., Šiaulių – 9 proc., Panevėžio – 5 proc.

Didžiausi mokytojų atlyginimų kilimo šuoliai fiksuojami Širvintų rajone – 31 proc., Rietavo savivaldybėje – 25 proc., Kalvarijos savivaldybėje – 24 proc., Jurbarko, Prienų rajonuose – 22 proc., Vilniaus rajone – 21 proc.

Vidutinis mokytojų atlyginimas 2016 metais buvo 783 eurai, 2017 metais – 822 eurai, 2018 metais – 934 eurai.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų atlyginimų analizė atskleidžia, kad vidutinis mokytojų atlyginimas šiemet siekia 934 eurus neatskaičius mokesčių.

Atlyginimai augo 70 proc. mokytojų, 20 proc. pedagogų uždarbis mažėjo.

Miesto mokyklose mokytojai vidutiniškai dirba 0,8 etato, kaimo mokyklose – 0,7 etato. Tik 24 proc. mokytojų dirba visu etatu.

Galutinai įvesti etatinį modelį planuojama 2019 metų rugsėjį. Iš viso iki 2020 metų mokytojų algoms valstybė numačiusi skirti 95 mln. eurų. Tai leis mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti 20 proc. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ atlikta mokytojų apklausa parodė kiek kitokius rezultatus: 36 proc. mokytojų atsakė, kad turi daugiau darbo ir mažesnį darbo užmokestį, o 31,5 procento, kad turi daugiau darbo ir tą patį darbo užmokestį. Kad atlyginimas padidėjo, padidėjus valandų skaičiui, teigia 11,4 proc. mokytojų. Per 10 procentų atlyginimas sumažėjo, sumažėjus valandų skaičiui. Ne visu etatu dirba per 60 proc. mokytojų.

Komentarai

  • Dievui, kad Žemynos progimnazija nepakluso landcbergistų provokacijai ir normaliai moko vaikus. Kodėl streikuotojai nestreikuoja vasarą, tada nereikės erzinti nei tėvų, nei vaikų. Šaunu, kad nebus mokamas atlyginimas už streiko dienas.

  • Kaip gerai,kad dirba,yra kur vaiką iki vakaro palikti.Paskui bus mokė- neišmokė.Kaip jūs nesuprantat,kad mes streikuojam ir valgysim kruopas,kad Jūsų vaikams būtų saugiau,įdomiau,inovatyvesnėse klasėse ugdytis ir mokytis.Tikiuosi,kad mano vaikai duonos kąsniu po streiko pasidalins,o batų ant Kalėdų ir taip iš 500 algos,gyvenant nuomojame bute būčiau nenusipirkusi.

  • Ačiū,kad neleidžiat išlieti širdies,o juk laisvoj Lietuvoj gyvenam.

  • Kaip džiaugiuosi, kad mano vaikas dar per mažas ir darželiui. Būtų žiauriai pikta išgirsti, kad jo mokytojai streikuoja. Nepalaikau streikininkų.

  • Patys nuostabiausi prisiminimai apie mokytojus- nuoširdūs, padedantys ir kompetetingi. Nors mokyklą baigiau prieš 5 metus, bet visada jus minėsiu pačiais geriausiais žodžiais. Jūsų darbas sunkus ir privalo būti teisingai apmokamas. palaikau ir visada jus palaikysiu.

  • Būtina palaikyti mokytojus jau vien todėl, kad jie supranta, kad ministerija elgiasi neteisingai ir nekompetentingai. Žaviuosi Klaipėdos mokytojų, tėvų vieningumu. O pavydinčių mokytojams ir pervargusių žmonių labai gaila.

Rodyti visus komentarus (6)

Atsakymas į Ačiū komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų