Pradėjus slinkti geležinkelio pylimo šlaitui, važiuoti siauruku tapo pavojinga gyvybei.

Istorinis siaurukas griūna

Istorinis siaurukas griūna

Kol kaimyninės Panevėžio miesto bei rajono ir Anykščių savivaldybės vaidijosi nepasidalydamos viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, unikalų ir vienintelį siauruką ištiko Gedimino kalno likimas.

Traukinuku iki Rubikių ežero Anykščių rajone vykdavusiems turistams šią vasarą teks ieškotis kitos pramogos. Įstaiga nutraukia vienintelį reguliarųjį reisą iki vaizdingojo ežero.

Jos laikinasis vadovas Vismantas Užalinskas aiškina, jog tokį sprendimą teko priimti pradėjus slinkti geležinkelio pylimo šlaitui – važiuoti siauruku tapo pavojinga gyvybei. Nors direktorius ramina, jog tokie nesklandumai laikini, visgi prasitaria, kad šįmet daugiau nei trečdaliu sumažėjus dalininkų skiriamam finansavimui, itin aukšto šlaito remonto prognozuoti neįmanoma.
„Šlaitas kasmet šiek tiek nuslinkdavo, bet mes iki turistinio sezono pradžios spėdavome susitvarkyti. Šįmet nuslinkimas daug didesnis ir pats pylimas smarkiai sujudėjo“, – teigė V. Užalinskas.

Anot jo, šlaitą patikrinę geologai mano, jog dėl pernykštės itin šlapios vasaros galėjo pajudėti gruntiniai vandenys. Nustatyti, kas iš tiesų nutiko šlaito viduje, reikalingi rimtesni geologiniai tyrinėjimai. Jiems nupirkti šiuo metu paskelbtas viešasis konkursas.

„Vilniuje griūna Gedimino kalnas, pas mus – siauruko šlaitas. Tik kalnui greitai rado pinigus, dargi nemažus, o mums – nieko“, – palygino V. Užalinskas.

V. Užalinsko teigimu, pradėjus slinkti geležinkelio pylimo šlaitui, važiuoti siauruku tapo pavojinga gyvybei. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Ties išgyvenimo riba

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio laikinasis direktorius pripažįsta, jog įstaiga priversta ieškoti būdų ne kaip pagerinti infrastruktūrą ir plėstis, bet kaip bent išgyventi. Susisiekimo ministerija, planuodama trauktis iš siauruko dalininkių, šįmet jam teskyrė 200 tūkst. eurų, o tai yra 165 tūkst. eurų mažiau nei ankstesniais metais.

Pasak V. Užalinsko, antroji dalininkė – Anykščių savivaldybė „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ neskyrė nė euro.

„Anykščių savivaldybės pozicija, kad siaurukas pats turi užsidirbti, yra visiškas absurdas. Mes ne pelno siekianti organizacija, mūsų tikslas išsaugoti kultūros paveldą. Viešoji įstaiga įkurta ne verslui daryti, o istorinei vertybei išsaugoti“, – teigia laikinasis direktorius.

Anot jo, ministerijos duotų 200 tūkst. eurų pakaks tik darbuotojų atlyginimams išmokėti.

„Nors žmonės užsisako keliones siauruku, bet tai nėra tokios pajamos, iš kurių įstaiga galėtų išsilaikyti. 365 tūkst. eurų buvo optimali riba, kai dar buvome pajėgūs remontuoti infrastruktūrą. Paveldosaugininkai įpareigojo uždengti Raguvėlės vandens bokšto stogą. Dabar reikalauja sutvarkyti Surdegio sandėlio stogą, o vien tai kainuos 30 tūkst. Eur“, – skaičiuoja V. Užalinskas.

Panevėžyje – unikalus muziejus

119-ąjį gimtadienį šiemet minintis siaurukas jau kurį laiką virtęs savotišku esamų dviejų dalininkių ir į jas pretenduojančių dar dviejų savivaldybių nesantaikos įkaitu.

Susisiekimo ministerijai prieš keletą metų prabilus apie planus Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį atiduoti vien tik į savivaldybių rankas, jo šeimininkais pasisiūlė tapti Panevėžio miestas ir rajonas. V. Užalinskas irgi mano, jog dabartinė situacija, kai šios savivaldybės visiškai negali kištis į siauruko valdymą ir net neturi teisės skirti lėšų jam išlaikyti, atrodo neprotingai. Daugiau nei pusė siaurojo geležinkelio infrastruktūros yra Panevėžio rajono bei miesto teritorijoje. Negana to, V. Užalinskas mato realią galimybę į Panevėžį pritraukti turistų čia įrengus didžiausią Lietuvoje siaurojo geležinkelio muziejų. Jau dabar Aukštaitijos sostinėje ir geležinkelio technikos, ir istorinio siauruko pastatų daugiau nei Anykščiuose.

Anykščiai dalytis nenusiteikę

Perspektyva su Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėmis dalytis kultūros paveldo objektu netiko dabartinei dalininkei Anykščių savivaldybei.

Šios Taryba yra priėmusi sprendimą perimti dalininkės teises iš Susisiekimo ministerijos. Šitaip Anykščiai taptų vieninteliais per tris savivaldybes besidriekiančio siauruko šeimininkais.

Anykščių meras Kęstutis Tubis aiškina, jog jokia kita alternatyva nė nebuvo svarstyta.

„Panevėžio miesto ar rajono savivaldybės į mus nesikreipė, kad nori tapti dalininkėmis. Savo ketinimų jos mums neaiškino. Iš tikrųjų mes negavome nė vienos iš savivaldybių tarybų – nei Panevėžio miesto, nei rajono prašymo, nei jų vadovai nebuvo atvykę šnekėtis, kaip kartu galėtume dirbti“, – teigė K. Tubis.

Pasak jo, iš Susisiekimo ministerijos Anykščiai buvo gavę du siūlymus. Vienas jų – siauruką dalytis Panevėžio miesto, rajono ir Anykščių savivaldybėms, o antrasis, paskutinis, dalininkais likti vieniems Anykščiams.

„Mes su tuo ir sutikome“, – sako K. Tubis.

119-ąjį gimtadienį šiemet minintis siaurukas jau kurį laiką virtęs savotišku esamų dalininkių ir į jas pretenduojančių savivaldybių nesantaikos įkaitu. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Purtys įstaigą ir direktorių

Anykščių meras neslepia nesąs patenkintas V. Užalinsko vadovavimu siaurukui.

Esą Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui neskubama skirti lėšų, nes savivaldybė, kaip dalininkė, nepatenkinta įstaigos veikla, o ypač – laikinojo vadovo darbu.

Anot K. Tubio, „Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje“ numatyta atlikti veiklos auditą

„Žiūrėsime, kokių priemonių įstaiga ėmėsi, ar laiku ėmėsi, kad veiktų maršrutas į Rubikius“, – nusiteikęs K. Tubis.

Šiuo metu paskelbtas konkursas „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo pareigoms eiti. Kandidatų dokumentų laukiama iki gegužės 10-osios. Statybos inžinieriaus bakalauro ir mechanikos inžinieriaus magistro išsilavinimą turintis V. Užalinskas jame dalyvauti negali kaip neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų. Konkurso sąlygose įrašyta, kad būsimasis siauruko direktorius privalo turėti vadybos bakalauro arba transporto inžinerijos kvalifikaciją.

Ardo intrigos

K. Tubio pareiškimą, esą nesulaukęs panevėžiečių pasiūlymo dirbti kartu, Panevėžio meras Rytis Račkauskas vadina visiškai nesuprantamu. Anot jo, ir Susisiekimo ministerijai, ir Anykščių savivaldybei bene nuo 2015-ųjų žinomi panevėžiečių ketinimai prisidėti prie dabar jau griūvančio siauruko išlaikymo.

„Gal mes rašto Anykščių savivaldybei ir nesame parašę, bet pats jų meras mūsų poziciją ir Tarybos sprendimus žino. Pati Susisiekimo ministerija buvo pasiūliusi svarstyti klausimą dėl Panevėžio savivaldybės tapimo siauruko dalininke. Susisiekimo ministerijoje visi trys merai ne vieną kartą esame susitikę tuo klausimu.

Dabar ministerija paprašiusi padaryti pauzę ir mes taktiškai laukiame. Gaila, jei per tas intrigas kultūros paveldas sugrius“, – sako R. Račkauskas.

Anot jo, Susisiekimo ministerijai pateikus siūlymą, kad siauruką galėtų tvarkyti trys savivaldybės – Anykščių, Panevėžio miesto bei rajono, konkrečios sumos, kiek kiekviena turėtų tam skirti lėšų, liko neįvardytos. R. Račkauskas mano, jog trys savivaldybės visos kartu prireikus galėtų įstaigai atseikėti ir daugiau nei nurėžusi Susisiekimo ministerija.

„Gal net ne 165 tūkst. Eur, gal ir daugiau pagal situaciją surinktume“, – mano Panevėžio meras.

Komentarai

  • neduokite piniu sileikiui-vel nugrius nuo dvyracio ir susizalos

  • va kai siauruko renginius vede g,kerbedis kazkaip sitas objektas buvo pliuse, nu bet gi du profesionalai kerbedi isede, ir opapa kaip netiketa, objektas minusinis, gal kas is panevezieciu prisimintumet kada sileikio vadovavimas dave teigiama rezultata, as kaz kaip nu nepamenu

    • Atsakyti
  • Kuo kalti paprasti siauruko darbininkai kad negauna algų?

  • O Anykščių vadovai neturėtų prisiimti asmeninės atsakomybės už žalą kultūros paveldui?

    • Žinoma kad turėtų – už tai, kad prieš dvejus metus nesugebėjo l.e.p. direktoriaus iš darbo išspirti.

  • ir ne tik direktoriaus,bet ir jo drauga-gyrto dviratininko

Rodyti visus komentarus (6)

Atsakymas į Vaida komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų