Kone pusė tūkstančio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių žygiavo iki Bistrampolio dvaro, prisimindami ir pagerbdami iškiliausias asmenybes, kovojusias už Lietuvos valstybingumą. V. BULAIČIO nuotr.

Istorijos takais žygiavo pusė tūkstančio karių

Istorijos takais žygiavo pusė tūkstančio karių

Lietuvos valstybės šimtmetį minintys tautiečiai šią svarbią datą stengiasi įprasminti išskirtinai ir originaliai.

Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai išsirengė į dešimties kilometrų žygį, kurį vainikavo istorijos pamokos Bistrampolio dvare.

Kaip pasakojo Husarų bataliono kapelionas Virginijus Veilentas, ant Lietuvos nepriklausomybės aukuro buvo sudėta daugybė aukų, pralieta nekaltų žmonių kraujo. Nors Nepriklausomybės deklaraciją pasirašė dvidešimt signatarų, prie valstybės atkūrimo prisidėjo daugybė paprastų žmonių. Vienas jų – žymusis knygnešys Jurgis Bielinis, įkūręs ir vadovavęs didžiausiai Panevėžio krašto Garšvių knygnešių draugijai. Šis šviesuolis pėsčiomis nusprendė keliauti į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu, tačiau pakeliui mirė. Kryžius, po kuriuo užgeso knygnešio gyvybė, dabar saugomas Bistrampolio koplyčioje. Simboliška, kad sausio 20-ąją buvo minimos J. Bielinio mirties šimtosios metinės. Tad pagerbdami šią iškilią asmenybę Husarų bataliono kariai prisiminė visus Lietuvos didvyrius, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo puoselėjimo.

„Norime savo kariams priminti, kad ne tik politikams, bet ir paprastiems žmonėms rūpėjo Lietuvos nepriklausomybė. Pagerbdami J. Bielinį parodome, kad mums irgi svarbios tos idėjos, už kurias kovojo knygnešiai, savanoriai ir paprasti Lietuvos žmonės. Norime kartu su visa Lietuva pasidžiaugti, kad galime švęsti savo nepriklausomybės šimtmetį“, – teigė V. Veilentas.

„Kartais vien pasakojimų ir kalbų neužtenka, galėjome patys prisiliesti prie brangių mūsų šaliai istorijos datų ir asmenybių, prie gyvos istorijos.“

V. Veilentas

Dvasinė kelionė

Kapeliono teigimu, iš pradžių buvo nuspręsta, kad visas Husarų batalionas pėsčiomis iki Bistrampolio dvaro žygiuos nuo Pajuosčio. Mat prieš šimtmetį Bistrampolio dvaras ir Pajuosčio dvaras turėjo labai glaudžių sąsajų. Visgi šios idėjos prisiėjo atsisakyti – husarams tektų žygiuoti „Via baltica“ keliu, o tai sukeltų nepatogumų vairuotojams, būtų nesaugu ir patiems kariams.

„Nusprendėme, kad karius šiek tiek pavėžėsime ir iki Bistrampolio dvaro jie žygiuos pėsčiomis dešimt kilometrų. Mūsų kariams tokie žygiai jau įprasti, tačiau šįkart jų laukė ir kultūrinė programa. Sakoma, kad sveikame kūne ir sveika siela, tad reikia ne tik fizinės ištvermės reikalaujančių pratybų, bet ir dvasinio peno“, – pasakojo Husarų bataliono kapelionas.

Bistrampolio dvare husarų laukė aktoriaus Albino Kėlerio teatralizuotas pasakojimas apie knygnešį J. Bielinį, žymiausios lietuvių liaudies dainų atlikėjos Veronikos Povilionienės koncertas. Prisiminti svarbias istorijos pamokas padėjo ir malda dvaro koplytėlėje.

„Kartais vien pasakojimų ir kalbų neužtenka, galėjome patys prisiliesti prie brangių mūsų šaliai istorijos datų ir asmenybių, prie gyvos istorijos“, – sakė V. Veilentas.

Bistrampolio dvaro kultūrinių renginių organizatorė Kristina Kriugiškienė teigė, kad priimti tiek daug lankytojų teko pirmą kartą. Tai buvo savotiškas iššūkis, teko gerokai pasukti galvą, kaip sutalpinti kone penkis šimtus kareivių. Nors koncertų salė didelė, tačiau sėdimų vietų – tik 450.

„Mūsų kariai yra užgrūdinti ir nebijo sunkumų, nors ir teko šiek tiek susispausti, meiliau susiglausti, o kai kam ir pastovėti, bet tikiuosi, kad po renginio liko tik geriausi įspūdžiai“, – teigė K. Kriugiškienė.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų