Ieškomas panevėžietis, dar nesilankęs Kraštotyros muziejaus edukacinėje programoje

Ieškomas panevėžietis, dar nesilankęs Kraštotyros muziejaus edukacinėje programoje

 

1997 m. Panevėžio kraštotyros muziejuje apsilankė lankytojų grupė, norėdama ne tik apžiūrėti muziejų, bet ir dalyvauti pirmojoje edukacinėje programoje. Šiandien, praėjus 20-iai metų, suskaičiavome, kad muziejaus edukacinėse programose pabuvo visas Panevėžys – 99 579 dalyviai.

1925 m. įkūrus Panevėžio kraštotyros muziejų, mieste suaktyvėjo kultūrinė-šviečiamoji veikla: buvo kuriamos ekspozicijos, organizuojamos etnografinės, istorinės ekspedicijos, rengiamos parodos.

Siekiant muziejų paversti artimesniu lankytojams, atviresniu, tokiu, kuriame galima ne tik mokytis ir pažinti, bet ir pramogauti, 1997 m. Lietuvoje pasklido edukacinių programų virusas. Lietuvos muziejų asociacijos iniciatyva pradėjo veikti švietimo sekcija, kurioje vyko diskusijos, susitikimai su Švedijos, Didžiosios Britanijos muziejininkais, patirties pasidalijimas. Iki tol Lietuvos muziejininkams negirdėtas žodžių junginys – edukacinė programa – tapo nauja idėja ir nauju tikslu muziejams priartėti prie lankytojo, tapti savišvietos ir ugdymo bei ugdymosi visą gyvenimą vieta.

Panevėžio kraštotyros muziejus 1997 m. pirmasis Panevėžyje pradėjo kviesti į edukacines programas. Muziejininkai dirbo neturėdami papildomų darbuotojų, tam pritaikytų patalpų, specialaus finansavimo, vien tik savo iniciatyva, pastangomis, pasitelkdami kūrybiškumą. Edukacinės programos pradėtos rengti prie tuo metu muziejuje eksponuotų parodų.

Pirmoji buvo skirta fotografo, kraštotyrininko Balio Buračo 100-mečiui paminėti. Programos dalyviai, apžiūrėję parodą, atsakinėjo į lankstinukuose pateiktus klausimus, atliko užduotis, o vėliau patys kūrė siužetus nuotraukoms: vieni jų iš skirtingų laikotarpių drabužių turėjo išsirinkti Buračo fotografijų laikmetį atitinkančius apdarus, jais apsirengti ir suvaidinti tam tikrą sceną ekspozicijoje įrengtoje dūminėje pirkioje, kiti – tą sceną nufotografuoti. Programa buvo mėgstama, lankoma, sukelianti daug teigiamų emocijų.

2. Edukacinė programa „Danutės Kalėdų stebuklas“. 2012 m.

Vėliau parengta edukacinė programa „Riterių turnyras“ buvo susieta su paroda „Iš ginklų istorijos“. Dalyviai, išklausę ginklų ir karių aprangos istoriją, „tapdavo riteriais“: apsirengę kovos drabužiais su skiriamaisiais ženklais, apsiginklavę, su skydais rankose, kovojo dėl riterio vardo. Jų laukė ieties, lankų turnyrai ir įšventinimo į riterius ceremonija.

1998 m. edukacines programas pradėjo finansuoti Atviros Lietuvos fondas, Kultūros ir sporto rėmimo fondas bei LR kultūros ministerijos Etninės ir regionų kultūros rėmimo programos. Padidėjus lankytojų srautui, Panevėžio miesto savivaldybės administracija pradėjo skirti daugiau lėšų šiai veiklai. Atsiradus finansavimui, muziejuje įrengta edukacinė klasė, patobulintos senosios bei parengtos naujos edukacinės programos įvairiomis istorijos, etnografijos, gamtos, restauravimo, archeologijos temomis.

Po Moigių namų komplekso antrojo pastato rekonstrukcijos įrengta dar viena edukacinė klasė. Visą muziejaus edukacinę veiklą suvienijo 2011 m. įkurtas Edukacijos ir informacijos skyrius, kuris praplėtė edukacijos sąvoką muziejuje.

Specialistai nuo tada ne tik veda edukacines programas, rūpinasi jų sklaida ir reklama, bet ir organizuoja įvairius renginius, parodas, kuria naujas mokomąsias, pramogines, pažintines programas, atsižvelgdami į atsinaujinusių ekspozicijų bei nuolat keičiamų parodų tematiką, muziejaus svečių interesus ir pageidavimus.

Vienas sėkmingiausių muziejaus projektų yra 2008 m. sukurta edukacinė programa „Kelionė laiku“, kurią 2009 m. Lietuvos muziejų asociacija apdovanojo „Žalvarine bite“, kaip vieną iš trijų geriausių edukacinių programų Lietuvoje. Tai interaktyvi, 3 valandas trunkanti programa, kurios dalyviai, persirengę tradiciniais kostiumais, ištarę magišką burtažodį, persikelia į XIX a. kaimą: dirba senuosius darbus, ruošia tradicinius valgius ir jais vaišinasi, po to šėlsta smagioje vakaronėje. Šiai programai įgyvendinti iš įvairių fondų buvo gautas didžiausias finansavimas, net 47 000 Lt (13 612 Eur). 2014 m. „Žalvarinės bitės“ apdovanojimo nusipelnė dar viena muziejaus edukacinė programa – „Drugelio kelionė po pasaulį“.

Turime pasidžiaugti, kad muziejaus darbuotojų ilgametis darbas edukacijos srityje buvo pastebėtas ir įvertintas – 2017 m. Panevėžio miesto savivaldybė apdovanojo įsteigta Meno ir kultūros premija. Tai parodo, kad muziejaus edukacinės programos savo turiniu, metodais ir naudojamomis priemonėmis neatsilieka nuo savo laikmečio.

Susumavę 20 metų edukacinės veiklos muziejuje rezultatus, matome: per šį laikotarpį surengtos 5057 edukacinės programos, jose dalyvavo 99 579 lankytojai. Galime teigti, kad programose apsilankė kiekvienas Panevėžio gyventojas. Iš muziejaus specialiųjų lėšų, Panevėžio miesto savivaldybės meno ir kultūros projektų bei LR Kultūros rėmimo fondo edukacinių programų kūrimui ir įgyvendinimui per du dešimtmečius buvo skirti 33 tūkstančiai eurų. Nuolat augantis edukacinių programų dalyvių skaičius džiugina muziejininkus ir skatina tobulėti, kelti kvalifikaciją, kad sudomintų ir patrauktų visų amžiaus grupių lankytojus, o jaunąją kartą paskatintų domėtis krašto istorija, tradicijomis, kultūra, stiprinti dvasines vertybes.

O Jūs, gerbiamas skaitytojau, ar esate buvęs muziejaus edukacinėje programoje? Jei ne – tapkite 100 000-uoju edukacinės programos dalyviu ir įrašykite savo vardą į Panevėžio kraštotyros muziejaus istoriją. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Komentarai

  • Em…. as nebuvau

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų