Ieško istorinės J. Urbšio sodybos šeimininko

Ieško istorinės J. Urbšio sodybos šeimininko

 

Dairomasi prieš dešimt metų valstybei dovanotos paskutinio nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio sodybos Čiūrų kaime naujo šeimininko.

Jį surasti Kultūros ministerija spaudžia jau dešimtmetį sodybą prižiūrinčios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos naująją direktorę Jurgitą Bugailiškienę.

„Į mano šių metų darbo planą ministerija yra įtraukusi užduotį pateikti pasiūlymus dėl galimybių perduoti sodybos kompleksą kitiems subjektams“, – patvirtino J. Bugailiškienė.

Tokį tikslą Kultūros ministerija kelia remdamasi dar prieš keletą metų bibliotekoje atlikto audito išvadomis. Jose teigiama, jog, atsižvelgiant į organizuojamų renginių pobūdį, manoma, kad renginiai J. Urbšio sodyboje bibliotekai yra papildoma prievolė, mažai susijusi su šios pagrindiniais veiklos tikslais. Pasak auditorių, renginių sodyboje organizavimas yra problemiškas dėl nemažo atstumo nuo miesto. Istorinį vienkiemį Čiūrų kaime nuo Panevėžio skiria dvidešimt kilometrų, o nuo pagrindinio kelio Panevėžys–Upytė–Krekenava – penki.

Auditoriai atkreipė dėmesį, jog sodyboje nėra geriamojo vandens, tik šulinys, taip pat stovi senas lauko tualetas, o norint į ją pritraukti didesnius lankytojų srautus, nei kad apsilanko dabar, tektų investuoti į komunikacijas, to bibliotekai daryti nerekomenduojama.

Papildomos investicijos

J. Bugailiškienė sutinka, kad vien iš savo kišenės bibliotekai tokios investicijos ir nebūtų įkandamos. Juolab kad, anot direktorės, galvojant apie didesnius lankytojų srautus, papildomų išlaidų pareikalautų ne tik infrastruktūros atnaujinimas. Nebūtų įmanoma išsiversti ir be papildomų investicijų į darbuotojus.

„Kažką plėtojant iš karto susidurtume su papildomomis finansinėmis išlaidomis. Mes vieni neturime galimybių pritraukti lėšų sodybos veiklos plėtrai. Arba turime susirasti partnerius, arba kažkam sodybos valdymą perduoti“, – sako J. Bugailiškienė.

J. Urbšio sodybos išlaikymas G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekai per metus atsieina 10 944 Eur. Į šią sumą įeina atlyginimas atvažiuojančiam sargui, kuris dar ir tvarko, šienauja teritoriją, bet neįskaičiuojamas už sodybą atsakingo bibliotekos padalinio – Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro – direktoriaus darbo užmokestis. Net ir perdavus istorinį nekilnojamąjį turtą kitiems valdytojams, šio centro kol kas neplanuojama atsisakyti.

Dar apie 480 Eur pernai biblioteka išleido sodybos namo kamino ir kryžiaus remontui.

Pasak J. Bugailiškienės, šiuo metu sodybos būklė patenkinama, tačiau seniems statiniams, ypač šiaudiniam gyvenamojo namo stogui, netolimoje ateityje prireiks remonto.

Lankytojų reta

J. Bugailiškienė teigia apie ministerijos jai pavestą užduotį surasti sodybai naujus valdytojus informavusi šį kultūros objektą valstybei dovanojusį Seimo narį Povilą Urbšį.

„Sutarėme, kad jei kažkas turi daugiau galimybių ten plėtoti veiklą, negalime to uždrausti“, – sako direktorė.

Kol kas bibliotekos vadovė paieškų dar nepradėjo.

„Gal sodyba būtų įdomi kokiai aktyviai bendruomenei, kuri suinteresuota švietėjiškomis kultūrinėmis idėjomis? Gal ieškodami galimų būsimų valdytojų, atrastume partnerius, kad galėtume ir toliau sodyboje vykdyti savo veiklas?“ – svarsto J. Bugailiškienė.

Istorinę sodybą prižiūrinčio J. Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovo Arno Simėno teigimu, per metus vienkiemį Čiūruose aplanko kiek daugiau nei 500 lankytojų.

Dauguma jų suvažiuoja į tris svarbiausius čia organizuojamus renginius – balandį vykstantį bibliotekų savaitės uždarymą, gegužę – Poezijos pavasarį, o rugpjūtį – konferenciją, skirtą Baltijos keliui atminti.

Pasak A. Simėno, Kultūros ministerijai buvo teiktos paraiškos ir dėl kitų projektų, tokių kaip vasaros savaitinės ekspedicijos, gyvenant sodyboje palapinėse ir lankant aplinkinius kultūros objektus, tačiau tam finansavimas neskirtas.

Išrūpino lėšų rekonstrukcijai

Istorinė sodyba su jai priklausančiu 63 arų sklypu Čiūrų kaime, patenkančiu į Krekenavos regioninio parko teritoriją, į G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos priežiūrą pateko 2008 m., kai tuometis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys ją padovanojo valstybei. Panevėžietis sodybą paveldėjo iš savo senelio brolio, paskutinio tarpukario nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio.

Išlikę sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir klėtis – tuomet atrodė prastai, tačiau rekonstrukcijai jau buvo paskirtos valstybės lėšos – 465 tūkst. litų. Tiesa, šie pinigai buvo atseikėti tik gyvenamojo namo konservavimo ir restauravimo darbams. Klėtis sutvarkyta dar po ketverių metų gavus papildomai lėšų.

„Kai dovanojau sodybą su gautu finansavimu gyvenamojo namo restauracijai, mano pagrindinis tikslas buvo įamžinti buvusio užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio atminimą ir, be abejo, Urbšio šeimos istoriją. Tai, kad biblioteka sutiko prisiimti tą atsakomybę, sveikintina. Norėjau, kad tai būtų vieta, kur susitiktų įvairių kartų žmonės, kad ji taptų ne tik istorine, bet ir kultūrine erdve. Biblioteka, manau, tikrai daro viską, kad tą tikslą įgyvendintų“, – sako P. Urbšys.

Anot jo, sodyba G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos rūpesčiu tapo jau atpažįstama ne tik Panevėžio krašto, bet ir Lietuvos kultūros erdvėje.

Vargo dovanodamas

Nors politikas teigia manantis, jog bibliotekos jau seniai nėra vien tik knygų kaupyklos ar skaityklos, o virtusios daugiafunkciais centrais, jis neprieštaraujantis, jei G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka sodybą perduotų tiems, kas turi idėją, kaip šią vietą paversti edukacine erdve.

„Man ne kartą teko kalbėtis su buvusia bibliotekos direktore. Ji nuo pat pradžių skeptiškai žiūrėjo į sodybos padovanojimą. Be abejo, toks turtas įstaigai užkrauna papildomą atsakomybę, darbo, išlaidų. Esu įsitikinęs, kad jei biblioteka turėtų aiškią savo viziją ir matymą, Kultūros ministerijos poziciją būtų galima pakeisti. Sveikinčiau kiekvieną sprendimą, kuris nenumarintų tos vietos, o jai suteiktų naują impulsą“, – sako P. Urbšys.

Jis teigia ne pirmą kartą susiduriantis su keliama dilema dėl sodybos reikšmės ir reikalingumo. Seimo narys tvirtina nuo pat pradžių turėjęs brautis per biurokratinius brūzgynus dėl lėšų jai restauruoti.

„Kai sodybą įsigijau, norėjau padovanoti regioniniam parkui, bet supratau, kad niekas tokios dovanos nepriims, kol neaiškus restauravimo klausimas. Viską padariau, kad jis būtų išspręstas. Negana to, pasirūpinau, kad ir privažiavimas prie sodybos, ir klėtis būtų sutvarkyti, nors tai man ir nebepriklausė. Iki šios dienos sulaukiu vertinimų, kad be reikalo rūpinausi tos vietos išsaugojimu, esą ji neverta tokio įamžinimo. Aš pasirūpinau sodybos išlikimu. Nemanau, kad tuo užkroviau kažkokį vargą. Jei išsaugai tai, kas reikšminga Lietuvai, argi tai yra vargas?“ – kalbėjo P. Urbšys.

Komentarai

  • Pasiūlymas gerbiamam seimo nariui P. Urbšiui pačiam edukacijas sodyboje organizuoti, manau tai padėtų pritraukti lankytojų

    • Išlikę sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir klėtis – tuomet atrodė prastai, tačiau rekonstrukcijai jau buvo paskirtos valstybės lėšos – 465 tūkst. litų. Tiesa, šie pinigai buvo atseikėti tik gyvenamojo namo konservavimo ir restauravimo darbams. Klėtis sutvarkyta dar po ketverių metų gavus papildomai lėšų.

      • Atsakyti
      • Seimo narys tvirtina nuo pat pradžių turėjęs brautis per biurokratinius brūzgynus dėl lėšų jai restauruoti.

        • Atsakyti
        • politinis saulėlydis

    • Buvau banke, nunešiau straipsnį, parodžiau, sakau, kad man reikia 135 000 eurų paskolos babytės namuko remontui.
      Nedavė.
      Tada sakau, kad man reikia 135 000 eurų buto remontui.
      Nedavė!
      Kodėl?

      • Atsakyti
  • SEKUNDEI*-o kokias nesąmones rašėte praeita „kadencija“ , persiskaitykite. GEDA.

    • Atsakyti
  • Kakadu žurnalistams p.Seimo narys jau organizavo edukacijas …

    • Išlikę sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir klėtis – tuomet atrodė prastai, tačiau rekonstrukcijai jau buvo paskirtos valstybės lėšos – 465 tūkst. litų. Tiesa, šie pinigai buvo atseikėti tik gyvenamojo namo konservavimo ir restauravimo darbams. Klėtis sutvarkyta dar po ketverių metų gavus papildomai lėšų.

      • Jis teigia ne pirmą kartą susiduriantis su keliama dilema dėl sodybos reikšmės ir reikalingumo. Seimo narys tvirtina nuo pat pradžių turėjęs brautis per biurokratinius brūzgynus dėl lėšų jai restauruoti.

        • Atsakyti
  • Tai ką dabar veiks Simėnas? Nereikėjo nuo Urbšio nusigręžti.

  • Kadangi Bitės biblioteka tapo Račkausko tėvonija…. Maselytė, Simėnų klanas….tai kaip prižiūrėti Urbšio tėvoniją…

    • Išlikę sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir klėtis – tuomet atrodė prastai, tačiau rekonstrukcijai jau buvo paskirtos valstybės lėšos – 465 tūkst. litų. Tiesa, šie pinigai buvo atseikėti tik gyvenamojo namo konservavimo ir restauravimo darbams. Klėtis sutvarkyta dar po ketverių metų gavus papildomai lėšų.

      • Atsakyti
      • Seimo narys tvirtina nuo pat pradžių turėjęs brautis per biurokratinius brūzgynus dėl lėšų jai restauruoti.

      • Tokia vargana trobos išvaizdytė po toooooooooooooooookio brangaus remonto?

  • Ėt, būčiau sau stt vadas ir seimo narys – tai nesėdėčiau ant jūros kranto ir auksinės žuvelės nemeškeriočiau.

  • Tai gana keista „dovana“. Joks žmogus net nepriimtų. Bet Valstybė turtinga, tai kodėl jos neišnaudojus? Jei būtų ir žemes dovanojas-tai dar suprasčiau.

    • matai čia kaip gaunasi, supuvusę sodybą valstybei atiduoda, o žemelę už 150 000 parduoda, skaidru

      • Koks gali būti susidomėjimas dėl kažkieno asmeninės nuosavybės žemės- sugalvoja žmogus-savininkas ir parduoda ją, o ką ?
        Gal geriau pasižiūrėkite ir pasiskaičiuokite, kiek mokesčių mokėtojų eurų sumokėta už puota „Romantik“ viešbutyje-restorane,kur puotavo miesto savivaldybės išrinktieji, juk žurnalistė iškvote už linksmybes sumokėtą suma nurodyta 7000,- EURŲ! AR YRA MIESTE ŽMOGUS- KURIAM PATINKA, KAD IŠRINKTIEJI MIESTO SAVIVALDYBĖS VADOVAUJANTYS SU KITAIS TARNAUTOJAIS PRAŪLIAVOJO MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ PINIGUS, ATSAKYDAMI- , KAD TAI IŠ MERO FONDO ??? KUR YRA TEISYBĖ MŪSŲ NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE ????

        • Atsakyti
        • Rašyba didžiosiomis raidėmis tekstą sureikšmina?
          135 tūkstančių eurų remontui tokios varganos trobelės? Rąstai auksiniai? Troba auksinė? Šiaudai auksiniai?
          Kur ir kas tuos 135 000 eurų sugebėjo remonto metu įsisavinti?

  • Manau, kad čia labiau būtų muziejininkų objektas, o ne bibliotekininkų.

  • dabar visus pinigus kiš Eidrigevičiaus menų centrui, ko tikrai nereikėtų daryti.

    • Atsakyti
  • gerb politikuojanti, o tai gal dar ikiskim koki 1 milijona i ta sodyba, nu negi gaila ,kam tokiem kaip jus naujas universalus meno centrtas, jum nelankoma kaimo trioba didesne vertybe ,

    • Atsakyti
    • Labai teisingai pastebėta. Nors be asmeniškumų nemokat. Ištikrųjų tos sodybos didesnė vertė, už tą šaltą ir negyvą ir labiau primenančią ligoninę plytą.

      • Atsakyti
      • Pilnatie, išeik…

  • sodybos verte auga ne dienom bet valandom, puse milijono isisavino gali ir daugiau, idomu kiek zmoniu joje lankesi ir ka tokio nepaprastai idomaus mate

    • po 1,5 žmogaus per parą

Rodyti visus komentarus (27)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų