V. BULAIČIO nuotr.

Į tobulumą – per jausmus ir ugnį

Į tobulumą – per jausmus ir ugnį

„Galerijoje XX“ panevėžiečių laukia malonus susitikimas su talentingo menininko Egidijaus Radvensko keramikos darbais.

Keramiko Egidijaus Radvensko dirbtuvėje kvepia šviežiai apdirbta mediena. Nors iš tikrųjų menininko, savo mintims ir idėjoms išreikšti pasirinkusio molį, erdvėse toks kvapas gerokai neįprastas. Gal keramikas imasi naujų sumanymų, sprendimams rado kitų medžiagų?

Pasirodo, ne. Pirmenybė, kaip ir per visus ilgus kūrybos metus, čia atiduodama moliui. O medžiu pakvipo todėl, kad molio meistras ką tik pagamino didžiulę medinę dėžę – joje kelionei į Jungtines Amerikos Valstijas bus įkurdintas jo keramikos darbas „Paslaptinga M.L. šypsena“.

Pamatys Amerikoje

Kūrinys, atrinktas iš šimtų Lietuvos keramikų darbų, bus eksponuojamas rugsėjo mėnesį Minesotoje vyksiančioje didelėje tarptautinėje parodoje. Iš Lietuvos į tą parodą keliaus trijų autorių darbai. Po tiek pat iš Latvijos bei Estijos. Panevėžietis E. Radvenskas, be jau minėto kūrinio, parodai išsiųs dar du – „Paslėptas grožis“ bei „Lizdas“. Su šitais darbais, prieš jiems iškeliaujant už vandenyno, dar gali susipažinti ir panevėžiečiai.

Darbai eksponuojami „Galerijoje XX“ veikiančioje personalinėje E. Radvensko keramikos darbų parodoje, pavadintoje „Įpaminklinimai“.

Apie naujausius, parodoje eksponuojamus darbus autorius sako taip: „Praeitais metais visuotinai kilęs paminklų statymo vajus suintrigavo, todėl nusprendžiau pasinaudoti šia aktualija. Vieni nori matyti monarchijos laikus menančius skulptūrinius monumentus, kiti kovoja už abstrakčias ir žaismingas menines kompozicijas, dar kitiems reikia ne monumentų, o tik sutvarkytų parkų ir pievelių. Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje labai sunku sukurti visus žmones vienijančius simbolius, todėl pasirinkau padaryti tai, ką galima būtų įvardinti „kasdienybės įpaminklinimu“. Pabandžiau pažvelgti į mūsų visuomenės, politikos, miesto problematiką poetiškai, filosofiškai, ironiškai.“

Panevėžiečiui kūrėjui labai svarbu medžiagos, tad dažnai jungia skirtingas ir netradicines, nes siekia kuo tiksliau atskleisti kūrinio esmę. V. BULAIČIO nuotr.

Panevėžiečiui kūrėjui labai svarbu medžiagos, tad dažnai jungia skirtingas ir netradicines, nes siekia kuo tiksliau atskleisti kūrinio esmę. V. BULAIČIO nuotr.

Meno kalba pasako daugiau

57-erių menininkas talentingai įamžino kasdienio žmogaus gyvenimo aktualijas ir kartu pabandė atsakyti į amžinąjį prasmės klausimą.

Lietuvos dailininkų sąjungos narys jau yra surengęs daugiau kaip dešimt personalinių kūrybos parodų, dešimtis kartų dalyvavo grupinėse parodose, įvairiuose projektuose. E. Radvenskas dalyvauja simpoziumuose, rezidencijose ir projektuose Lietuvoje ir užsienyje – Austrijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje.

Pagrindinė jo kūrybos sritis – keramikos skulptūra, objektai, instaliacijos, yra sukūręs darbų visuomeninių pastatų interjerams. Menotyrininkai pažymi, kad E. Radvensko kūrybai būdinga konceptualus, novatoriškas požiūris į keramiką, joje dominuoja skulptūriška kūrinio forma ir plastika, dažnai jungiamos skirtingos ir netradicinės medžiagos.

Žvelgdamas į unikalius šio autoriaus darbus, kiekvienas bando ieškoti savo atsakymo į užmintas mįsles ir dažnai tą atsakymą randa. Meno kalba kartais pasakoma gerokai daugiau nei šnekamąja. E. Radvensko kūryba pastebima, vertinama, yra įvertinta garbingais apdovanojimais. Jam buvo skirta LR Kultūros ministerijos individuali valstybinė stipendija bei Panevėžio miesto savivaldybės kūrybinė stipendija.

Tokios stipendijos suteikia menininkams laisvę, leidžia jiems atsidėti rimtiems kūrybiniams ieškojimams, negalvojant apie kasdienę duoną, buities išlaidas. Per tą laisvesnį laikotarpį sukurtus darbus menininkai eksponuoja parodose, tarsi atsiskaito, laiko kūrybos egzaminą. E. Radvenskas yra pelnęs I vietą Vilniaus keramikos meno bienalėje ir gavęs pirmąją profesoriaus Liudviko Strolio – keramiko, dailininko, lietuviškos keramikos mokyklos kūrėjo – premiją. Ji teikiama tik patiems gabiausiems, savo kūryba įrodantiems pasirinkimo teisingumą.

Pats L. Strolis už nuopelnus Lietuvos kultūrai, menui ir mokslui buvo apdovanotas DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

Miestą garsinantis keramikas įvertintas ir kraštiečių – Egidijui Radvenskui buvo suteiktas Metų panevėžiečio vardas.

Savitas braižas

Šiemet E. Radvensko kūrinių laukia dar vienas viešas pasirodymas. Be šiuo metu Panevėžyje veikiančios bei JAV rugsėjį atidarysimos parodos, savo darbus jis ketina eksponuoti ir Vilniaus keramikos meno bienalėje. Tai svarus ir rimtas renginys – profesionalios keramikos konkursinė paroda, pradėta rengti 2010 metais. Pirmuoju konkurso laureatu ir buvo tapęs panevėžietis E. Radvenskas.

Beje, miestą garsinantis keramikas buvo įvertintas ir kraštiečių, jam buvo suteiktas Metų panevėžiečio vardas.

Šiemet Vilniaus keramikos meno bienalė profesionalus kviečia imtis indų, tūrių, ertmių ir talpyklų temos ir vadinasi „Indovizija“. Kiekviena bienalė turi savo temą ir pasiūlo menininkui idėją – gairę, kur link derėtų sukti savo paieškas.

Keramika – ypatinga meno rūšis, vienijanti savyje įvairias formas, spalvas, technikas ir galimybes, reikalaujanti daug žinių, sugebėjimų, nuovokos, patirties. Molis, pasiėmęs visą kūrėjo dėmesį ir jausmus, pabaigoje dar laukia ir ugnies patvirtinimo. Jeigu buvo nors kiek suklysta, po šio išbandymo darbo gali tiesiog nelikti.

E. Radvensko keramikos darbai pasižymi savitu braižu, juos nesunkiai atskirsi iš kitų – unikalūs, kartais iš pirmo žvilgsnio paprasti, jie pilni simbolių, kalba aiškiai, atskleisdami vieną paslaptį po kitos. Skulptūrinės keramikos meistras neieško skambių žodžių savo įkvėpimo šaltiniams atskleisti ar idėjų versmėms parodyti. „Imi ir lipdai“, – sako menininkas. Tik, žinoma, visada gerai žinodamas, ką ir kodėl nori padaryti, taip pat nepamiršdamas molio savybių – jo sudėties bei galimybių.

Egidijaus Radvensko skulptūrinės keramikos darbai gali būti ir įspūdingų dydžių. V. BULAIČIO nuotr.

Egidijaus Radvensko skulptūrinės keramikos darbai gali būti ir įspūdingų dydžių. V. BULAIČIO nuotr.

Kuria Lietuvai ir žmonėms

Pats įdomumas, sako E. Radvenskas, kai darbą išimi iš krosnies – parą ar kelias kaitrioje ugnyje degtą, ilgą laiką vėsintą. Tik tada pamatai, ar sumanymas pavyko. Nors, kaip sako meistras, su patirties metais nemalonių netikėtumų pasitaiko vis rečiau. Ne vieną kartą pasimokius, įgijus patirties jau galima daug ką numatyti iš anksto.

Nebuvo daug netikėtumų ir rengiantis kiek anksčiau vykusiai parodai „Refleksijos“. Vienas iš šioje parodoje pirmą kartą eksponuotų darbų, jau minėta „Paslaptinga M.L. šypsena“, ir atrinktas parodai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Surengti skulptūrinių objektų parodą „Refleksijos“ E. Radvenskui padėjo 2015-aisiais gauta valstybinė stipendija. „Čia ataskaitinė paroda už gautą stipendiją, leidusią kurti ką nori. Juk pats nusprendi, ką darysi, niekas tau nenurodo. Parodos tema – refleksijos – jau buvo sugalvota rašant projektą“, – sakė tuomet keramikas.

Parodos autorius atskleidė, kad idėją padiktavo noras įvairius objektus ar gyvenimo situacijas perteikti savitai. Keramikui labai svarbu medžiagos, tad dažnai jungia skirtingas ir netradicines, nes siekia kuo tiksliau atskleisti kūrinio esmę.

E. Radvenskas naudoja aukštos degimo temperatūros akmens masę, izoliacines plytas, jas derina su medžiu ar įvairiais surūdijusiais daiktais. Jis nori kuo mažiau blaškytis ieškodamas naujų formų, nes svarbiausia – atskleisti pagrindinę kūrinio mintį.

Dabar, kai daug menininkų savo darbus skiria garbingai nepriklausomos Lietuvos 100 metų sukakčiai, keramikas sako specialiai tai datai nieko nekūręs. „Lietuvai ir jos žmonėms kūriau ir dirbau visada“, – paaiškina menininkas.

Keramika reikalauja viso menininko dėmesio ir laiko. V. BULAIČIO nuotr.

Keramika reikalauja viso menininko dėmesio ir laiko. V. BULAIČIO nuotr.

Vertina ypatingas patirtis

Kad pasuks meno keliu, Egidijus žinojo nuo pat vaikystės – dar besimokydamas trečioje klasėje pradėjo lankyti Panevėžio dailės mokyklą. Paskui buvo Stepo Žuko dailės technikumas, kur įgyta meninio apipavidalinimo specialybė, vėliau – tuometis Vilniaus dailės institutas (dabar Vilniaus dailės akademija) ir dizaino specialybė.

Gavus paskyrimą ir grįžus į Panevėžį teko padirbėti dizaineriu, paskui tarnauti armijoje. Ir tik tuomet menininko gyvenime atsirado keramika – tuo keliu pasuko su savo draugais Romualdu Aleliūnu bei Eugenijumi Čibinsku. Gabiam menininkui nebuvo minčių palikti Panevėžio, čia jis sako puikiai besijaučiantis. Be to, keramikams tai labai dėkingas miestas, suteikiantis plačias technologines ir kūrybines galimybes. Labai svarbu tai, jog čia vyksta tarptautiniai keramikos simpoziumai, pelnę Panevėžiui tarptautinį pripažinimą.

Tarptautiniai keramikos simpoziumai Panevėžyje rengiami nuo 1989 metų (nuo 2002-ųjų – kas antri metai) ir užima išskirtinę vietą tarp keramikai skirtų renginių. Tai ilgiausiai, nepertraukiamai ir kryptingai šiuo metu Lietuvoje veikianti keramikų kūrybinė ,,laboratorija“.

E. Radvenskas sako, kad jis kaip dalyvis buvo įsitraukęs į maždaug kas antro simpoziumo veiklą, o štai kaip darbuotojas buvo beveik kiekviename. Juk ant tokio masto simpoziumo rengėjų pečių gula didžiulis darbas – reikia ne vieno žmogaus viskam organizuoti. Suvažiuoja menininkai iš įvairių šalių, reikia juos priimti, supažindinti, padėti, parodyti, žiūrėti, kad viskas vyktų sklandžiai. Tokie simpoziumai keramikams – ypatinga patirtis. Kaip sako E. Radvenskas, ir pats mokaisi, ir kitiems savo patirtį bei žinias gali perduodi.

Iš praeities: Panevėžio stiklo fabriko keramikas Egidijus Radvenskas (dešinėje) su kolega ir bičiuliu Romualdu Aleliūnu apie 1993-iuosius metus. EPAVELDAS.LT (GPBVB archyvų/A. Gylio) nuotr.

Iš praeities: Panevėžio stiklo fabriko keramikas Egidijus Radvenskas (dešinėje) su kolega ir bičiuliu Romualdu Aleliūnu apie 1993-iuosius metus. EPAVELDAS.LT (GPBVB archyvų/A. Gylio) nuotr.

Po darbų – su baidare

Panevėžiečio keramiko darbai – ir simpoziumuose, ir ne tik juose kurti, įdomūs, kupini konceptualaus turinio. Kaip yra rašiusi menotyrininkė Karolina Tomkevičiūtė, autorius preciziškai dirba ne tik su medžiaga, bet ir sugeba ją užpildyti. Savo kūriniuose jis atsigręžia į kintančią kasdienybę, ištraukia iš jos aktualius atributus ir dekonstruoja kitame kontekste.

E. Radvenskas sąžiningai elgiasi su pasirinktomis medžiagomis, – atidengia geriausias jų puses. Darbų koloritas šildo akis šviesiais bei natūraliais tonais, kontrastuojančiais su tamsiais žemės atspalviais. Menininko pristatomi objektai liudija jo nuoseklumą bei minties grynumą. Pats gi sako, kad jam labiausiai patinka dirbti laisvą kūrybinį darbą, kai niekas nenurodinėja, nekelia sąlygų ir reikalavimų. Tik tada galima laisviausiai išreikšti sukauptas mintis.

Nei minčių, nei idėjų keramikui nepristinga – kasdien besisukant kūrybos rate jos niekur nenutolsta. Nes tik labai reta E. Radvensko diena praeina be kūrybinės veiklos.

Žmona Asta taip pat pluša kūrybiniuose dirvonuose – ji dizainerė, dailininkė, viena iš svaraus žurnalo „Senvagė“, kitų leidinių kūrėja. Neabejingi menui ir jų dukra bei sūnus, tik šis pasuko techniniu keliu – yra programuotojas.

Šeimos laisvalaikis – turizmas. Žygiai su baidarėmis, palapinėmis ir laužais – kiekvienos vasaros akcentas. Bene visos Lietuvos upės išplaukiotos, išbraidytos. Šiemet Radvenskai greičiausiai irgi į tokį žygį leisis, tik kol kas maršrutas dar nenumatytas. Iki pat gegužės pabaigos visas keramiko dėmesys buvo skirtas pasirengti parodai. Dabar, kai paroda atidaryta, sako, jog bus galima ir laisvalaikį planuoti. Labiausiai jam patinka ekstremalūs žygiai – kai tenka susidurti su netikėtomis kliūtimis, jas įveikti ir vėl leistis į nuotykių paieškas. Nevėžis tokioms kelionėms per daug ramus. Tenka ieškoti sraunesnės upės – o tokių ir Lietuvoje užtenka, malonaus poilsio nereikia ieškoti toli nuo gimtinės.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų