Fotografijų parodą „Himalajų nuotaikos“ į Panevėžį atvežusiam menininkui iš Indijos Tribhuvanui Kumarui Deo tai pirmoji pažintis ne tik su Aukštaitijos sostine ir Lietuva, bet ir Europa.

Himalajų kalnų dvelksmas – Panevėžyje

Himalajų kalnų dvelksmas – Panevėžyje

 

Tris dešimtmečius į Himalajus vis sugrįžtantis indų menininkas, akvarelistas, skulptorius Tribhuvanas Kumaras Deo ne tik kuria instaliacijas, tapo, bet ir fotografuoja įspūdingus kalnynus. Kaskart vis naujomis akimis pažvelgiantis į kalnų grandinę Centrinės Azijos pietinėje dalyje menininkas autorinių fotografijų parodą „Himalajų nuotaikos“ atvežė į Panevėžį. Tai pirmoji indo pažintis ne tik su Aukštaitijos sostine ir Lietuva, bet ir Europa.

T. K. Deo – tolimųjų Rytų kūrėjas, pasišventęs vienai temai ir regionui. Ilgus metus stebintis Himalajus, kurie indams yra net tik mistiški, bet ir šventi, garbinami bei vertinami, autorius siekia išbaigto pasakojimo apie savo kraštą.

Himalajai – aukščiausia planetoje kalnų sistema, besidriekianti net kelių valstybių teritorijomis – retą kurį galėtų palikti abejingą. Tribhuvano Kumaro Deo fotografijos ne tik parodo šių didingų kalnų vaizdus, bet svarbiausia, sukuria itin gyvą emocinį ryšį.

Tribhuvanas sako niekada nebuvęs drausmingas nei kaip studentas, nei kaip akademinį išsilavinimą įgijęs menininkas – nuo pat studijų laikų garsėjo kaip aistringas keliautojas.

Vos baigęs mokslus, įkūrė stovyklą Manalyje, Himalajuose, ir ten išbuvo ištisus trejus metus.

Motociklu į kalnus

Vėliau, grįžęs į Delį ir įsikūręs Indijos sostinėje, fotografas vis tiek niekada negalėjo atitolti nuo kalnų ilgiau nei mėnesį – nuolat grįždavo į Himalajus, net po kelis kartus per metus. Ir visada – motociklu, niekaip kitaip.

Kasmet rugsėjį kartu su 8–9 bendraminčiais menininkas leidžiasi į ilgą kelionę Himalajų krašto kalnų keliais. Jie – labai sudėtingi, sunkiai išvažiuojami, didžiąją metų dalį užversti sniegu. Kiek lengvesnės sąlygos būna tik pasibaigus liūčių sezonui, rudenėjant.

Motociklais tyrinėdamas gamtos didybę, T. K. Deo autentišką patirtį fiksuoja profesionaliu fotoaparatu.

Anot menininko, kalnai jam pirmiausia – puiki meditacija ir ne ką mažiau svarbus pagalbininkas mokantis priimti sprendimus. T. K. Deo sako, jog kalnai jį išmokė greitai apsispręsti.

Panevėžyje rengiamos parodos pristatymas – pirmasis autoriaus apsilankymas Lietuvoje. Net ir per trumpą viešnagės laiką menininkas sako spėjęs atrasti dviejų skirtingų šalių panašumų. Anot jo, Lietuva savo kultūra, šeimos santykių atžvilgiu yra ganėtinai panaši į Indiją.

Virtuozas ir virtuvėje

Pats Tribhuvanas kuklinasi pasakoti apie save, tik prasitaria esąs vedęs, turi nuostabią žmoną ir vaiką.

T. K. Deo mėgsta suktis virtuvėje. Labiausiai jam patinka gaminti vištienos arba žuvies karį. Pastarojo sako turintis bent dešimtį skirtingų receptų.

Tačiau labiausiai jį žavi kelionės. Jos menininkui – ir malonumas, ir darbas. Kelionėse gimsta naujos idėjos, vizijos ir akį traukiantys darbai.

Man kur kas įdomiau įkvėpimo paieškos nei pats kūrybinis procesas. Miegu, bet atmerktomis akimis – nuolat ieškau įkvėpimo“, – šypteli svečias iš Indijos.

Fotografijos galerijos vedėjas Sigitas Laurinavičius pabrėžia, jog kiekvienoje T. K. Deo fotografijoje paslėptas vis naujas pasakojimas, atveriantis kitą, ypač subtiliai išjaustų nuotaikų spektro dalį.

Kad ir kas tai būtų – neaprėpiama didybe persmelkti toliai, milžiniškuose slėniuose įsikūrusios, it deimantų kruopelės spindinčios gyvenvietės, žmonių portretai, tikėjimo pilnatvę ir dieviškos viršenybės buvimą liudijančios šventyklos, dūlantys šlaitai ar lediniu šalčiu alsuojančios viršukalnės, aukso dulkėmis ant uolų besileidžianti saulės šviesa ar ultramarino mėliu nuspalvintos papėdės, – visa tai yra Himalajų nuotaikos“, – sako S. Laurinavičius.

Fotografas negali nuo kalnų atitolti ilgiau nei mėnesį – nuolat grįžta į Himalajus, net po kelis kartus per metus. Ir visada – motociklu, niekaip kitaip.

Dieviškas ryšys

Kaip pažymi parodos katalogo įvadinio straipsnio autorius Sumanas Kumaras Singhas, įkvepiančių Tribhuvano Kumaro Deo nuotraukų esmę sudaro kultūrinės medžiagos tyrinėjimai. Himalajų kraštas, ypač Lehas, Ladakas ir Lahaulio Spyčio slėnis, tarsi kokia šalčio dykuma Indijoje fotografijai atveria platų ir be galo gyvą vaizdų spektrą, kuris iš fotografo vienodai pareikalauja puikių įgūdžių, technikos bei išlavinto estetikos pojūčio.

Profesinį meistriškumą parodos autorius išsiugdė fotografuodamas jau daugiau negu tris dešimtmečius.

Meno istorijos tyrinėtojas Raješas Kumaras Singhas jį lygina su Nikolajumi Rerichu, teigdamas, kad galbūt Tribhuvanas Kumaras Deo yra vienintelis menininkas Indijoje, tiek laiko praleidęs kurdamas Himalajuose.

Tyrinėti kalnus ir eksperimentuoti su fotoaparatu Tribhuvanas Kumaras Deo pradėjo dar bebaigdamas studijas Patnos dailės ir amatų kolegijoje Indijoje. Vėliau, anot Sumano Kumaro Singho, tai peraugo tiesiog į dievišką ryšį su Himalajų kraštu, o jo kūryboje pulsuojanti medžiagiškumo linija tiesiog išnyko, išryškindama nepaliestų, didingų kalnų esybę, kuri įkvepia žmones pažinti ir dar labiau gerbti supančios gamtos tyrumą.

Tribhuvano Kumaro Deo paroda Panevėžio fotografijos galerijoje veiks iki gegužės 5 dienos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų