Cirko darbuotojai pripažįsta: atsisakius didelio susidomėjimo sulaukiančių pasirodymų su laukiniais gyvūnais, trupei išgyventi būtų sudėtinga. M. Garucko nuotr.

Gyvūnų gelbėtojai ruošiasi į cirką

Gyvūnų gelbėtojai ruošiasi į cirką

Jau antri metai į Panevėžį gastroliuoti atvykstantys cirkai pasitinkami piketuotojų. Gyvūnų teisių gynėjai ir šį trečiadienį žada rinktis į mitingą prie cirko „Marcel ir Odeta“ palapinės, reikalaudami uždrausti pasirodymus su laukiniais gyvūnais. Šio cirko atstovė, žinoma oro akrobatė Odeta Janečkova teigia, kad toks puolimas skaudina cirko darbuotojus, kuriems šis darbas – visas gyvenimas. Anot jos, jei ne laukinių gyvūnų pasirodymai arenoje, nemažai žmonių į cirką net neateitų.

Lietuvoje svarstoma uždrausti laukinių gyvūnų naudojimą cirko pasirodymuose, bet kol šis įstatymas klaidžioja valdžios rūmų koridoriuose, prasidėjus šiltajam sezonui cirkai iš įvairių šalių vienas po kito važiuoja į Lietuvą. Didžioji dalis numerių – su dresuotais gyvūnais.

Juos ginti stojantys aktyvistai argumentuoja, jog triukus atlikti ruošiami laukiniai gyvūnai išnaudojami, prieš juos naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, dresūrai netgi naudojamas elektros šokas, bizūnai, lazdos arba keturkojai kankinami badu.

Tokie kaltinimai kelia pyktį šiuo metu Panevėžyje gastroliuojančio cirko „Marcel ir Odeta“ atstovei, žmogumi gyvate dėl savo lankstumo pramintai akrobatei O. Janečkovai. Pasak cirko artistės, dažniausiai tokias kalbas skleidžia žmonės, net nebuvę cirke, tik internete prisižiūrėję, kaip kankinami gyvūnai.

„Paprastai tokie žiaurūs vaizdai filmuoti ne Lietuvoje ir net ne Europoje. Blogi dalykai plinta daug greičiau nei geri. Į cirką ateina šeimos, kurios mus jau pažįsta ir čia lankosi ne pirmus metus. Žiūrovai mato, kaip elgiamės su savo gyvūnais, kaip su jais bendraujame, prižiūrime. Blogai šneka tie, kurie nematę mūsų pasirodymų. Dėl to pikčiausia, juk apie mus nėra tiesos nė lašo. Bent jau džiaugiamės, kad dėl tokio puolimo žiūrovų nesumažėjo“, – teigė O. Janečkova.

Šeimos cirkas

„Marcel ir Odeta“ cirke gyvūnų yra nemažai. O. Janečkovos teigimu, beveik visi jie naminiai, išskyrus tris liūtes.

„Jeigu sąlygos šiems gyvūnams būtų blogos, tiek metų Lietuvoje tikrai negastroliuotume. Ne tie laikai, dabar viskas labai griežtai vertinama“, – tvirtino cirko atstovė.

Jos teigimu, jų cirko gyvūnai per degančius lankus nešokinėja ir kitų pavojingų triukų neatlieka, esą keturkojai paprastai pasivaikšto po maniežą ar atsitupia numatytoje vietoje. Vaikams, ateinantiems į cirką, anot O. Janečkovos, užtenka tik pamatyti laukinius gyvūnus. Cirko atstovė tvirtina, jog pagrindinė dresūros priemonė – cukraus gabalėlis ar skanesnis mėsos gabaliukas.

„Tai labiau teatralizuotas pasirodymas vaikams. Pavyzdžiui, liūtas iš vienos kėdutės peršoka į kitą. Kačių šeimos gyvūnui tai yra visiškai normalu. Kai man pradeda kalbėti apie visokius elektros šokus, tokiam drąsuoliui siūlau pačiam pabandyti šitaip pagąsdinti gyvūną. Liūtas stipresnis už žmogų ir jei būsi priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu, tikrai geruoju nesibaigs. Su visais gyvūnais galima sutarti tik gražiuoju“, – teigė O. Janečkova.

„Marcel ir Odeta“ cirkas yra šeimos cirkas. O. Janečkovos vyras – jau penktos kartos cirko darbuotojų šeimos atstovas, ji pati cirke dirba aštuonerius metus. Pagal savo gebėjimus į cirko pasirodymus įsitraukė ir šeimos atžalos.

„Cirkas yra mūsų gyvenimas, čia dirbame ne tik aš su vyru, bet ir mūsų vaikai. Mano vyras čekas, o aš lietuvė, iš vyro pusės tai gili tradicija – jau penkta karta savo gyvenimą susiejusi su cirku, norisi tą tradiciją tęsti“, – sakė O. Janečkova.

Aktyvistų metami kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais kelia pyktį šiuo metu Panevėžyje gastroliuojančio cirko „Marcel ir Odeta“ darbuotojams.

Kitur neišgyventų

Cirko akrobatės teigimu, jie neprieštarautų, kad ir Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, draudžiantis laukinių gyvūnų pasirodymą cirkuose. Netgi patys šiemet ketino atsisakyti liūtų, bet iškilo kita bėda – kur laukinius gyvūnus dėti. Pasak O. Janečkovos, kiek savo gyvūnų jie buvo padovanoję zoologijos sodams, nė vienas neišgyveno. Šie gyvūnai yra gimę cirke, tad jau nuo mažų dienų įpratę prie žmogaus ir nuolatinio kontakto su šeimininku. Pasak O. Janečkovos, atsidūrę zoologijos sode jie nugaišta nuo vienatvės ir streso. Į laisvę jų išleisti taip pat negalima – tiesiog nebemokėtų ten išgyventi.

„Labai norėčiau, kad įstatymo iniciatoriai apgalvotų, kur, uždraudus naudoti cirko pasirodymams laukinius gyvūnus, juos padėti. Juk negalima nušauti ar paleisti į laisvę, kad taptų kitų gyvūnų grobiu“, – sako cirko atstovė.

Anot O. Janečkovos, laukinių gyvūnų išlaikymas reikalauja didžiulių investicijų – plėšrūnams būtinas ne tik specialus pašaras, bet ir auginimo sąlygos – nuo transportavimo iki galimybės palakstyti atvirame aptvare.

Cirko šeimininkės teigimu, dauguma žiūrovų į cirką ateina būtent dėl šių laukinių gyvūnų.

„Žiūrovas ateina į kasą ir klausia: o liūtų ar tigrų turite, jei neturite – neisime, neįdomu. Vadinasi, žmonėms reikia tų laukinių gyvūnų cirke. Paradoksalu, vieni jų pageidauja, o kiti piketuoja, kad gyvūnų turime“, – sakė O. Janečkova.

Žiūrovų rankose

Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad įstatymo projektas, draudžiantis naudoti laukinius gyvūnus cirko pasirodymams, kol kas tik skinasi kelią. Tad kol jo nėra, Lietuvoje cirkai su gyvūnais gali rengti pasirodymus. Pasak B. Kymantaitės, būta ne vieno atvejo, kai cirkai neturėjo leidimų laikyti gyvūnų ar šie buvo laikomi netinkamomis sąlygomis. Ji įsitikinusi, kad vienintelė priemonė, galinti pažaboti gyvūnų kankinimą cirkuose, – ne laukti, kol valdžia priims atitinkamus įstatymus, o kelti žmonių sąmoningumą.

„Jei neliks perkančiųjų bilietus į pasirodymus, tokie cirkai ir nebevažiuos“, – sako B. Kymantaitė.

Mykolo Zobovo Ąžuolyno meškučių cirko užsidarymas – puikus žmonių sąmoningumo pavyzdys. Žiūrovams nufilmavus ir paviešinus M. Zobovo pasirodymą su paliegusia ir išsekusia meškute, šiuo cirku susidomėjo atitinkamos tarnybos, gyvūnų teisių apsaugos specialistai. Deja, per vėlai – nespėta išgelbėti vos pusės metų meškutės Lialia, kuri tik buvo pradėjusi savo cirko artistės karjerą. Mažylės širdis sustojo dėl netinkamų laikymo sąlygų, kurios pašiurpino ir gyvūnų teisių gynėjus: narvai surūdiję ir ankšti, net nevalomi, baiminantis, kad meškos nepabėgtų.

„Žmonės nebėjo į šį cirką, todėl jis nebegalėjo toliau tęsti pasirodymų. Tad kol cirkai turės finansinės naudos rodydami numerius su gyvūnais, tol jie ir gyvuos. Kai yra pasiūla, bus ir paklausa, viskas yra tik pačių žmonių rankose. Kol bus tokių, kurie ves vaikus žiūrėti į lakstančius gyvūnus, nes neva tai linksma ir įdomu, tol gyvūnai cirkuose bus išnaudojami“, – sakė B. Kymantaitė.

 

 

Komentarai

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų