Gyvieji gamtos muziejai – interneto visuomenės edukacijai

Gyvieji gamtos muziejai – interneto visuomenės edukacijai

Lietuviams įprasta vasarą traukti į mišką grybauti ar uogauti. Tačiau jei nuspręstume pasirūpinti vaistinių augalų atsargomis žiemai, ar žinotume, kaip juos atpažinti? Ar mūsų vaikai skiria zylę nuo žvirblio, liepą nuo beržo? Ko apie aplinkos lobynus mokome vaikus ir kaip dažnai patys lankome gamtos objektus ne televizoriaus ekrane, o realybėje?

 

 Lina RAILAITĖ SK žurnalistė

Ugdymas per asmeninius potyrius

Vis daugiau Lietuvos saugomų teritorijų ir regioninių parkų atstovų vyksta semtis patirties į Norvegiją, kur ekologinis švietimas, gyvos pamokos gamtoje, lauko darželiai, gamtos mokyklos – visiškai įprastas reiškinys. Šios šalies mokyklose dalis gamtos pamokų perkeliamos į lauką: vaikai mokosi perbristi sraunią upę, įkurti laužą, eiti į kalnų žygius, susirasti maisto, pažinti augalus ir apskritai daug laiko leidžia atšiauriomis orų sąlygomis. Pradinukai pietų miego gulasi palapinėse su kailiais, įkūrę laužą. Ir žaislų jiems gamtoje neprireikia, tad taip sprendžiama vaikų fizinio aktyvumo stokos problema, puoselėjama savivertė, ugdomi įvairūs socialiniai įgūdžiai, kūrybingumas. Nors Lietuvoje taip pat kuriami lauko darželiai, veikiantys ir šaltuoju sezonu, daugeliui tėvų ir pedagogų tai kol kas atrodo šokiruojanti praktika.

Pamažu ir mūsų šalyje planuojama skatinti ekologinį švietimą, tam jau dedami pagrindai, tačiau kol kas daugiausia gamtos pažinimas ugdomas gyvuosiuose muziejuose. Lietuvos zoologijos sodas, Tado Ivanausko zoologijos muziejus, atliekantys dar ir mokslinę funkciją, planuoja rekonstrukcijas, kurios padės labiau išplėtoti edukacinių programų turinį, priimti daugiau lankytojų.

„Išmaniosios technologijos leidžia rasti informaciją lengviau, jos pagyvina pamokas, tad vaikai atsigręžia į pamatines gamtos vertybes. Muziejuje edukacinių programų metu jie gali ne tik pamatyti gyvūnus, bet ir plačiau susipažinti su jų veiklos pėdsakais. Tai yra tiesioginis kontaktas, kuris jauniems žmonėms iš tiesų svarbus. Pamatėme, kad kol kas negalime pakviesti visų, norinčių dalyvauti programose, trūksta patalpų, tad pasinaudoję Europos Sąjungos 2014–2020 m. investicijų laikotarpio finansavimu iš Europos regioninės plėtros fondo planuojame statyti naujas 200 kv. m edukacines erdves ir priimti dar daugiau lankytojų“, – teigė Kauno T.Ivanausko muziejaus l. e. p. direktorius Aurimas Grigonis.

Ilgai lauktas atsinaujinimas

Lietuvos zoologijos sodas rekonstrukcijos laukia jau seniai. Nemaža sodo teritorija ir išskirtiniai gyvūnai – žirafos, tigrai, beždžionės, zebrai, įvairūs graužikai, ropliai, elniai – reikalauja specialių priežiūros sąlygų ir solidžių investicijų. Rekonstrukcijai numatyta net 11,5 mln. Eur, iš kurių apie 80 proc. bus skirta gyvūnų buveinėms atnaujinti.

„Planuojame statyti veterinarijos gydyklą, atnaujinti didžiąją dalį gyvūnų voljerų, įrengti edukacijos erdvę, infocentrą, statyti oranžeriją. Rekonstrukcija bus baigta tik po 2020-ųjų, nes dabar rengsime ir derinsime projektus. Tai labai specifiniai objektai, nelengva rasti rangovus, kurie būtų dirbę su gyvūnams skirtomis patalpomis. Svarbu laikytis ir ES direktyvų, nustatytų normų, tad teko nemažai su architektais važinėti po kitus zoologijos sodus, kad įgytume daugiau patirties, pasimokytume, – sakė Aurimas Didžiokas, Lietuvos zoologijos sodo vadovas. – Daugiau lėšų ir specifinių erdvių reikia žirafoms, patalpos vėdinamos. Tačiau po sodo rekonstrukcijos visiems gyvūnams sąlygos pagerės. Apskritai neturime tikslo plėsti gyvūnų rūšių skaičiaus, labiau stengsimės užtikrinti geresnes sąlygas jau esantiems, galbūt kiek plėsime į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų gyvūnų kolekciją. Šiuo atveju ne gyvūnų kiekis svarbu.“

Naujos retos augalų rūšys

Beveik 50 ha ploto erdvė netoli Kauno, Vaišvydavoje, didžiuojasi retais augalais. Ne, tai ne garsusis botanikos sodas ar senasis ąžuolynas. Kuo ypatingas šis sumedėjusių augalų parkas, vadinamas arboretumu? Gediminas Kazlovas, Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas, sako, kad prieš gerą pusšimtį metų įkurtame parke yra daugiau kaip 1000 augalų kolekcija. Pasinaudojus Europos regioninio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. investicijų veiksmų programą čia ketinama pasodinti per 750 naujų augalų.

„Mūsų parkas – tai išskirtinė sumedėjusių medžių kolekcija, nedidelis botanikos sodas. Dalis senųjų parko augalų sunykę, peraugę, tad ketiname atnaujinti ekspoziciją ir papildyti egzotiškais augalais iš Rytų Azijos, Japonijos, Šiaurės Amerikos, Kinijos. Juos atsigabensime iš mažų medelynų ir pasodinsime parke, kad visi lankytojai galėtų pamatyti. Planuojame atnaujinti ir parko infrastruktūrą – įrengti takus pėstiesiems bei dviratininkams, išvalyti tvenkinį, greta jo įrengti poilsinę pavėsinę, pritaikytą ir neįgaliesiems. Tikimės dar daugiau lankytojų, juolab kad apsilankymas parke – nemokamas“, – teigė G.Kazlovas.

image description
am-logo

Finansuota Europos socialinio fondo lėšomis

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų