Gyventojai tebetiki kyšio galia

Gyventojai tebetiki kyšio galia

 

Dauguma neabejoja, kad Lietuvoje korupcija išlieka labai rimta problema, o su ja dažniausiai susiduriama sveikatos apsaugos įstaigose, Seime bei teismuose. Tokius duomenis pateikė praeitų metų Lietuvos korupcijos žemėlapį nubraižiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Šios tarnybos inicijuotame tyrime 2018-ųjų gruodžio ir šių metų sausio mėnesiais apklausta beveik 2000 respondentų, kurių pusė – paprasti gyventojai.

Pagal atsakymus į šimtus įvairiausių klausimų siekta įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje bei palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais.

Apklausa atskleidė, kad korupcija lietuviams yra viena aktualiausių problemų, kuri eina po tokių svarbių rūpesčių valstybei, kaip maži atlyginimai, kylančios kainos ir emigracija. 40 proc. gyventojų korupciją laiko labai rimta šalies bėda. O Panevėžyje tokią blogybę kaip vieną didžiausių matė net kas antras apklaustasis – 51 proc. respondentų.

Prieš trejus metus korupciją kaip vieną aktualiausių bėdų matė dar didesnis skaičius žmonių. STT Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Ramunės Paukštienės teigimu, taip manančiųjų nuo 2016 m. sumažėjo 16 proc., o taip pat buvo mažiausiai nuo pat stebėjimo pradžios – 2007-ųjų.

„Svarbu, kad didelė dalis gyventojų tiki, jog korupcijos mastai ateityje mažės“, – teigė R. Paukštienė.

Tyrimai rodo, kad jau beveik visi korupciją vertina neigiamai – niekas neabejoja, jog tai kliūtis geresniam gyvenimui, visuomenės bei valstybės vystymuisi.

Nepasitiki Seimu ir teismais

Atlikto tyrimo duomenimis, trečdalis respondentų mano, kad korupcijos mastai per pastaruosius penkerius metus vis dar nesikeičia, ketvirtadalis pastebėjo, kad šis reiškinys netgi ir plečiasi. Tačiau STT teigimu, tokie atsakymai vis tiek nuteikia optimistiškai, nes 2008 metais korupcijos klestėjimą matė net 77 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.

Vardydami labiausiai korumpuotas institucijas, respondentai dažniausiai minėjo sveikatos apsaugos įstaigas, jose kyšininkavimą ir kitas panašias veiklas pastebėjo net pusė visų apklaustųjų.

Daugiau nei ketvirtadalis korupcijos požymių įžvelgė teismuose. Net trečdalis – Seime.

Beje, pastarąjį žmonės toje pačioje apklausoje pažymėjo ir kaip labiausiai korumpuotą vietą.

„Bet verta pastebėti, kad Seimas ir teismai, palyginti su 2016-aisiais, kaip labiausiai korumpuoti buvo įvardinti rečiau“, – atkreipė dėmesį R. Paukštienė.

Panašiai vertinamas ir dažnai skandalų krečiamas Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Korupcijos šešėlio neatsikrato Muitinės departamentas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ligoninės, viešųjų pirkimų tarnybos ir kitos institucijos.

Dažniausiai gyventojai korupciją sieja su tarnybinio automobilio naudojimu asmeniniams tikslams.

Jautriausia vieta – ligoninės

Nors visuomenėje pamažu traukiasi nuostata, kad kyšis padeda išspręsti problemas, dar net 63 proc. žmonių tiki, kad tokiu būdu lengviau pasiekti tikslų. 17 proc. respondentų pripažino, kad duotų kyšį, norėdami įgyvendinti savo užmačias, 40 proc. pirmiausia įvertintų tokio žingsnio aplinkybes.

Daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) per pastaruosius metus kyšį jau yra davę. O per paskutinį penkmetį tokių į korupciją įsijungusių buvo kone ketvirtadalis apklaustųjų.

Tarp intensyviau gyventojų lankomų įstaigų labiausiai įpareigoti duoti pinigų ar dovanų žmonės jautėsi ligoninėse, nors medikai nepailsdami kalba, kad jų kabinetuose ir kišenėse ligonių dovanoms – ne vieta.

„Iš tiesų galime pastebėti, kad respublikinės ligoninės ir klinikos bei miestų ir rajonų ligoninės patenka tarp institucijų, kuriose reikalus tvarkę gyventojai dažniau teigia, kad iš jų buvo tikimasi kyšio, taip pat didesnė gyventojų dalis pripažįsta, kad šiose įstaigose davė kyšį“, – komentavo R. Paukštienė

Apklausa rodo, kad gyventojai palankiau vertina poliklinikas – čia regi mažiau korupcijos nei prieš keletą metų.

Rečiausiai kyšininkavimas, STT duomenimis, sutinkamas Lietuvos pašte, socialinės rūpybos skyriuose, greitosios medicinos pagalbos stotyse, seniūnijose, Registrų centre, pas notarus, „Sodroje“, Valstybinėje ligonių kasoje, bankuose, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Visi plataus tyrimo dalyviai dėl korupcijos paplitimo pirmiausia kaltino politikus, o kaip didžiausią jėgą mažinti korupciją mato STT. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad ši tarnyba gali pažaboti kyšininkavimą ir panašius nusikaltimus.

Apklaustųjų įsitikinimu, sumažinti korupciją Lietuvoje trukdo per mažos bausmės už tokią veiklą. Todėl tik griežtinant sankcijas ir tokius dalykus garsiai viešinant, gyventojų nuomone, įmanoma sutramdyti neteisėtų kėslų turinčių asmenų godumą.

Apie korupciją praneštų mažiau

Visgi STT nerimą kelia, kad patys gyventojai ima abejingiau žiūrėti į neskaidrumo apraiškas. Vertinant Lietuvos antikorupcinį potencialą, iki 2016 m. buvo stebimas jo stiprėjimas, o 2018 m. matomos nevienareikšmės potencialo kitimo tendencijos. Pavyzdžiui, apie korupciją yra pasirengę pranešti 17 proc. gyventojų, tai yra net 6 proc. mažiau, nei tokių buvo 2016 m. Tik 8 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje.

„STT iniciatyva atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ duomenimis, Lietuvoje gerėja bendras korupcijos situacijos vertinimas ir mažėja gyventojų korupcinė patirtis. Tačiau taip pat matoma antikorupcinio potencialo silpnėjimo tendencija: mažiau gyventojų pasiryžę pranešti apie korupciją, be to, nedidelė dalis norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje“, – apklausos rezultatus apibendrino R. Paukštienė.

Kad situacija šalyje gerėtų, pasak pašnekovės, reikėtų visų visuomenės grupių aktyvesnio įsitraukimo ir nepakantumo korupcijai. Visuomenė turėtų netoleruoti korupcijos, pranešti apie jiems žinomus korupcijos atvejus ir patys elgtis sąžiningai bei teisėtai.

Taip pat, specialistės teigimu, Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigos turėtų užtikrinti antikorupcinės aplinkos kūrimą, skirti dėmesį korupcijos prevencijai, diegti atsparumo korupcijai priemones.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų