„Betliejaus“ valgyklėlė Panevėžyje tampa nemaža paspirtimi daugeliui skurstančiųjų. M. Garucko nuotr.

Gyvenimas gerėja – skurdas muša rekordus

Gyvenimas gerėja – skurdas muša rekordus

Nors Lietuvos ekonomika auga, nepriteklius ne tik plačiai šiepia dantis – jis šiuo metu jau tiesiog isteriškai juokiasi iš kas penkto šalies gyventojo.

Šią savaitę minėdami kovos su skurdu dieną lietuviai turėtų jaustis pralaimėtojai. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo didžiausias nuo pat valstybės įstojimo į Europos Sąjungą. Pagal skaičiavimus mes vieni iš didžiausių Europos skurdžių.

„Ar gali iš tikrųjų kitaip ir būti? Ar vokietis, prancūzas, norvegas įsivaizduoja save sakant mažamečiam sūnui, kad šiandien negalime tau nupirkti skanesnio pyrago ar saldainio, nes pinigų užtenka tik duonytei ir pigiausiai dešrai“, – tokią statistiką išgirdusi sako vieniša mama Raminta iš Panevėžio (vardas pakeistas).

Prisistatyti viešai ši jauna moteris, kaip ir daugelis jos likimo žmonių, nenori. Pasiskundus dėl sunkaus gyvenimo, anot jos, užuojautos visuomenėje retai sulauksi. Priešingai – pasipila žiaurūs kaltinimai ir komentarai, kad skurdo nualintas žmogus pats nemoka gyventi, tingi, ieško paramos iš šono.

Ir pati Ramina neišsiverčia be pašalinių pagalbos rankų. 22-ejų merginos gyvenimas nelepino, vos sulaukusi pilnametystės ji pastojo ir nebaigė vidurinės mokyklos. Pradžioje graži šeima greitai subyrėjo, o su mažyliu likusi mama sulaukė žiaurios akistatos su realybe.

Pirmus trejus metus ji gyveno iš vaiko pinigų (šie dabar siekia 45 eurus), 100 eurų alimentų ir 111 eurų socialinės paramos. Tačiau šiuo metu viskas tapo dar sudėtingiau.

„Mažyliui suėjo treji metai ir nusprendžiau pasiieškoti papildomo uždarbio, sutikau prižiūrėti dirbančių žmonių vaiką. Aišku, šis darbas neoficialus – kas norės mokėti papildomus mokesčius už mano paslaugas. Rodos, jau dabar bus lengviau, juk gaunu beveik 500 eurų į rankas. Bet atėjo žinia, kad turiu atidirbti už socialinę pašalpą, nes baigėsi motinystės laikas. Kai tik susiderinau auklės darbą su pašalpa, sulaukiau raginimo registruotis į Užimtumo tarnybą, nes be jos negalima skirti socialinės paramos. Atsidūriau tikroje aklavietėje – nebegalėjau žiūrėti svetimo vaiko, nes turiu nuolat važinėti į mokymus dėl įdarbinimo, nors rimto darbo niekas vis nepasiūlo. Jei atsisakyčiau paramos, likčiau be oficialių pajamų ir mane imtų sekti Vaikų teisių apsaugos tarnyba“, – savo paskutinio mėnesio rūpesčius ėmė nuosekliai pasakoti panevėžietė.

Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė I. Zabulionytė mato, kad vis daugiau žmonių nesusitvarko su finansais. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Negana to, ji nežinojo visų pasikeitusios tvarkos paramai gauti peripetijų ir rugsėjį liko be pašalpos, nes nespėjo įvykdyti reikalavimų.

„Šį mėnesį su vaiku turiu 150 eurų. Iš jų dar dalį reikės skirti kelionei į Užimtumo tarnybą. Ar galima pragyventi iš tokių pinigų?“ – nuogąstavo mergina, kuri ir taip jau trejus metus gyveno su vos didesnėmis pajamomis.

Jas panevėžietė papildo maisto paketais, kurie skiriami iš Europos paramos fondų. Aprangą ir avalynę mama perkasi tik iš dėvėtų drabužių prekyviečių, kartais jų pigiai susiranda internete. Nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo pašnekovė neturi, tad ir iš namų toli niekur nekeliauja. Kada buvo kine, kavinėje ar prie jūros, ji nė neprisimena.

Paskutinė vienišos mamos viltis – Užimtumo tarnyba. Jei ji pasiūlys, mergina tikina pasiruošusi imtis bet kokio darbo, kad tik galėtų jį suderinti su mažo vaiko priežiūra.

Kas trečias ant skurdo ribos

Pagal paskutinius duomenis, Raminta atsidūrė gerokai žemiau absoliutaus skurdo ribos. Ji praėjusiais metais buvo 238 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 500 eurų – šeimai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

Bet kalbinta panevėžietė tokia toli gražu ne viena. Statistikos duomenimis, skursta jau kas penktas lietuvis.

Statistikai paskelbė, kad 2017 m., palyginti su 2016 m., skurdo rizikos lygis padidėjo 1 procentiniu punktu ir pasiekė 22,9.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių – 53 proc., o tarp senatvės pensininkų – 16,2 proc. Beveik trečdalis lietuvių gyvena patirdami skurdo riziką arba socialinę atskirtį.

Euras baigė nuskandinti

Kaip gyvenimas „gerėja“, kas dieną mato varguoliams padedančios organizacijos.

Nors statistika rodo, kad didesniuose miestuose skurdas mažesnis nei kaime ar mažame mieste, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Irma Zabulionytė įsitikinusi, kad jis smagiai šaiposi ir Panevėžyje.

„Kaip tik šiandien buvo pas mus jauna tvarkinga du vaikus auginanti moteris ir prašė drabužių, avalynės. Vieniša mama dirba, bet vis tiek labai sunkiai verčiasi. Ji nenori, kad jos atžalos mokykloje patirtų patyčias dėl šeimos situacijos, ir prašo pagelbėti. O vaikai šiais laikais labai negailestingi – negali neturėti mobiliojo telefono, kompiuterio ir kitų madingų daiktų“, – sakė I. Zabulionytė pasakodama apie žmones, kurie į jos vadovaujamą įstaigą ateina ne tik drabužių, bet ir daiktų bei maisto.

Būtent labdaringa organizacijos valgyklėlė, pasak pašnekovės, liudija apie neva gerėjantį gyvenimą Panevėžyje. Čia valgytojų tik daugėja, pasirodo vis naujų veidų, ypač padaugėjo pensinio amžiaus žmonių. Tokie asmenys į valgyklą ateina net iš miesto pakraščių.

Daugelis senjorų labdarystės slenkstį buvo priversti perlipti įvedus eurą.

Skurdo rizikos gylio pokyčiai. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

„Žmonės ateina ir sako, kad niekada negalvojo, jog reikės prašinėti maisto. Prie lito dar sugebėdavo sukontroliuoti savo pinigus, numatyti būsimas išlaidas, o euras visiškai nuskandino senus žmones. Kas dieną girdžiu juos dejuojant dėl augančių kainų“, – teigė „SOS vaikai“ vadovė.

Tačiau ir jaunesni, anot jos, nebesuvaldo savo šeimų biudžeto, kai prekių ir paslaugų kainos taip sparčiai auga. Kai kurie pasiskundžia, jog nieko verta valdžios idėja sveikai maitinti mokinius, kai namuose jie vis tiek neturės galimybės gauti tokio paties maisto. Menkas pajamas gaunantys tėvai neišgali nupirkti geros kokybės produktų.

50 – 60 varguolių kas mėnesį sulaukia ir „Betliejaus“ valgyklėlė Panevėžyje.

Didesnės pajamos negelbsti

Gerėjančio gyvenimo ženklų vis dar nemato labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio-Šiaulių padalinio vadovė Asta Čeponienė. Kas dieną su vargstančiaisiais susiduriantys organizacijos darbuotojai pastebi, kad sunkiai gyvenančių žmonių skaičius tik auga.

„Skurdo statistikoje kylantys atlyginimai ir pensijos nieko nereiškia. Viską nubraukia kainos. Minėti pridėti papildomi eurai kai kuriems tik dar pablogino situaciją“, – kalbėjo pašnekovė paaiškindama, kad padidintos pajamos dalį žmonių išbraukė iš valstybės remtinųjų sąrašų. Neretai gyventojai tokios pagalbos netenka vos dėl papildomų 5 eurų.

„Maisto bankas“ Panevėžio rajone glaudžiai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir pastaraisiais metais jų prašymų padėti šeimoms tik daugėja. Negana to, kad 4000 asmenų mieste ir 3000 rajone gauna Europos skirtus maisto paketus, minėta organizacija dar veža žmonėms ilgo ir trumpo galiojimo maisto produktų.

„Praeitą savaitę gavome prašymą paremti tvarkingą šeimą maistu ir tuoj pat sureagavome. Pagal įvairias savo paramos programas kai kuriems tokią pagalbą skiriame du kartus per metus, kai kuriems net kartą per mėnesį“, – dėstė „Maisto banko“ atstovė.

Daugiausia, anot A. Čeponienės, pagalbos reikia senesniems žmonėms, bet ne mažiau jos stinga ir jauniems, ypač daugiavaikėms šeimoms.

Uždaras ratas

Tikrą skurdo veidą kas dieną mato Neringa Uogelienė, VšĮ „ištiesk pagalbos ranką“ Panevėžio apskrities vadovė. Ir tas vaizdas šios moters nedžiugina.

„Vežioju į šeimas daiktus, drabužius, kuriuos paaukoja žmonės. Ar gyvenimas gerėja? Negaliu to pasakyti, bet dažnai nusivežu savo dukrą į tuos namus, kad pamatytų, kaip būna. Grįžusi ji sudeda savo žaisliukus tiems vaikams“, – apie savo misiją pasakoja Neringa.

Namuose, į kuriuos užsuka pašnekovė, gyvena nuolatinis badas, skurdas, nešvara, o kartu ir smurtas bei dykaduonystė.

Tik 5 proc., pasak pašnekovės, jos lankomų šeimų yra tvarkingos ir pačios stengiasi lipti iš savo sunkios situacijos.

„Tokios šeimos net ir tos pagalbos neprašo, jos kentės tyliai, bet neis išmaldos. O likusieji net nesupranta, kad jie patys privalo rūpintis savo gyvenimu. Yra mamų, nemokančios net grindų išsišluoti. Jų virtuvėse plastikiniai indai, kad nereikėtų ir šių plauti“, – teigė N. Uogelienė.

Tačiau kaip reikalauti pagalbos, jos žino.

„Ką aš galiu apie tokius žmones pasakyti. Buvo moteris, kuri sugebėjo pergudrauti gydytoją užlašindama ant nėštumo testo vandens, taip norėdama įrodyti esanti ne nėščia. Bet kai pagimdė, nežinojo net kiek kartų per dieną reikia pamaitinti penkių mėnesių kūdikį“, – sakė labdaros dalintoja.

Ir pati visuomenė, anot jos, gailėdama bei gelbėdama tokius žmones uždaro skurdo ratą. Gaudami paramą varguoliai patys nebesikabina į gyvenimą ir net nevertina to, ką gavo. Neretai N. Uogelienė pastebi, kad jos dovanoti daiktai sunkiai besiverčiančioms šeimoms išmetami, suplėšomi, nes bus daugiau dovanų.

„Labiausiai gaila tose šeimose vaikų. Jie auga nemylimi, neprižiūrėti, taip pat jie augins ir savo vaikus. Tai uždaras skurdo ratas…“ – pabrėžė pašnekovė.

Komentarai

  • pasalpai gaila.Uztai eglutei 150 tkst negaila

  • Viskas prasideda nuo teisingumo ir protingumo.Vieni kitus skriaudžia ,išnaudoja kiek gali, meluoja visur visada. vis laukia atkato bet kokioj srity.Taip ir velkamės europiečių galugalyje.Kas galit paneigti.?Kai kas nušalintas nuo darbo be teisės išvykti, o jis išvyko į svieto pakraštį,na ir kas???Tai kam duoti su kuoka per smegenis,?????va koks teisingumas.

  • pgl. patį moraliausią kandidatą į būsimus Lietuvos prezidentus A.Juozaitį ,tiems žmonėms ,kad pasijustų saugūs ,sotūs ir laimingi tetrūksta tik „vilties“.Ne kelnių ,striukių ,nors nedidelių pinigėlių pragyventi ,bet vilties.Išsiverčiau į lietuvių kalbą – išeina ,kad aniem nieko netrūksta….Apie tuos visus kitus nausėdas net kalbėt neverta ,anie iš vis atrodo kaip neigalūs ,bet įkyriai siūlantys savo paslaugas prezidentinei tarnystei:(. Apgailėtina.

  • Vietoi tos eglutes tikrai verta paremti badaujancius padarytu vienasiestas taip ir kiti pasektu pazekim ir but grazu kam ta eglute cia musu tokiam kae lietuva uztektu vienos eglutes vilniuje o dabar ka mes per daug mokesciu surenkam kad taip taskosi valdzia

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų