Gydymas užsienyje – smūgis piniginei

Gydymas užsienyje – smūgis piniginei

Užklupusi sunki liga skatina ligonius bei jų artimuosius ieškoti visos įmanomos pagalbos – efektyviausių gydymo būdų, geriausių savos srities specialistų. Kartais tokios paieškos nuveda į užsienį, pas garsius gydytojus.

Nors sveikatos draudimu drausti gyventojai turi teisę į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą, dažnai atgaunama gerokai mažiau pinigų, nei išleista.

Todėl, kaip sako Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė, prieš priimant sprendimą

gydytis kurioje nors Europos Sąjungos šalyje patariama pirmiausia apsilankyti ligonių kasoje ir išsiaiškinti, kiek ir už kokį gydymą bus kompensuojama, kokius reikia surinkti dokumentus ir per kiek laiko juos pateikti grįžus. Kompensuojama gali būti tik ta suma, kokia būtų išleista gydytis Lietuvoje.

Pernai iš viso gauti 53 Lietuvos gyventojų prašymai kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Kompensuota 32,5 tūkst. eurų suma. O patys apdraustieji už gydymą sumokėjo daugiau kaip 146 tūkst. eurų.

Gyventojai daugiausia prašymų pernai pateikė kompensuoti Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje patirtoms tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms. Po kelis prašymus pateikta dėl Slovakijoje, Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Čekijoje bei vieną dėl Olandijoje patirtų gydymo išlaidų.

Atgavo tik dešimtadalį

B. Kavaliauskienės teigimu, kad Panevėžio teritorinei ligonių kasai per metus buvo pateikti šeši prašymai kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms.

Gana dažnai ligoniai dėl onkologinių akių ligų važiuoja pas specialistus į Estiją. Ligonių kasos atstovė apgailestauja, kad praėjusiais metais į Estiją vykęs konsultuotis ligonis atgaus labai nedidelę išleistų pinigų sumą. Situacija susiklostė taip, kad žmogus išvyko nepasikonsultavęs su ligonių kasos specialistais ir neparengė visų reikiamų dokumentų. Jis išvyko savo iniciatyva, nepasirūpino siuntimais ir todėl atgaus tik nedidelę pinigų dalį.

Dar vienas atvejis, kai onkologinis ligonis vyko konsultuotis į Vokietiją – nors jis ir turėjo siuntimą, bet jo vieno neužteko.

Kaip teigia B. Kavaliauskienė, kitų šalių sveikatos apsaugos sistema skiriasi nuo mūsiškės. Kitoks skaičiavimas gali labai kirsti atvykusiesiems per kišenę. Juk užmokestis imamas už kiekvieną procedūrą, kraujo paėmimą, narkozę ir pan.

Pas mus siuntimas apibūdina paslaugos visumą – ir kraujo, ir kitus tyrimus, o kitur viskas skaičiuojama atskirai ir susidaro nemenkos sumos.

Pavyzdžiui, konsultuotis į Vokietiją vykusiajam teko sumokėti daugiau kaip du tūkstančius eurų. Lietuvoje jam bus kompensuota tik maždaug dešimtadalis tos sumos.

Dviem ligonėms, dėl ginekologinių operacijų vykusioms į Latviją, bus padengta po maždaug trečdalį išlaidų. Dėl pasirinktos privačios klinikos pinigų suma gerokai išaugo, o juk kompensuojama pagal lietuviškus įkainius.

B. Kavaliauskienė sako, kad artimiausiomis dienomis bus svarstomas dar vienas prašymas kompensuoti Latvijoje atliktos operacijos išlaidas. Šį kartą greičiausiai bus kompensuota didžioji dalis, o gal net visos išlaidos, – surinkti ir pateikti visi reikalingi dokumentai.

Reikės recepto

Specialistė primena, kad žmonės turi teisę ES šalyse nusipirkti ir kompensuojamųjų vaistų. Perkant teks mokėti visą sumą, o vaistams išleistus pinigus galima susigrąžinti grįžus į Lietuvą.

Žinoma, užsienyje su Lietuvoje galiojančia kompensuojamųjų vaistų knygele vaistų neparduos. Reikalingas specialus receptas.

Jeigu prieš išvykdamas į užsienį žmogus jaučia, kad gali pritrūkti vaistų, o anksčiau, kol neatėjo laikas, čia įsigyti negali, reikėtų pasirūpinti iš anksto.

Vyriausioji specialistė sako, kad reikia prašyti šeimos gydytojo, kad šis vaistą išrašytų ne į knygutę, o nustatytos formos receptą. Gavus receptą reikėtų pasidaryti jo kopiją, nes vaistinėje originalą greičiausiai paims. Taip pat būtina, vaistą nusipirkus, pasiimti ir išsaugoti pirkimo čekį.

Grįžus iš užsienio ir ligonių kasai pateikus receptą ar jo kopiją bei pirkimo čekį, prašymas bus svarstomas ir išlaidos, pagal Lietuvoje galiojančią vaistų kainą, bus kompensuojamos.

Per praėjusius metus kompensacijos už kitose šalyse pirktus vaistus Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje neprašė nė vienas gyventojas. Šalyje buvo du tokie atvejai.

Toli nevažiuoja

Pernai tautiečiai dėl planinių sveikatos priežiūros paslaugų į užsienį vyko rečiau nei užpernai.

2016 metais tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išleista beveik tris kartus mažiau lėšų nei 2015 metais.

Per 2014–2016 metus ligonių kasa iš viso gavo 192 gyventojų prašymus. Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms kompensuoti išleista 153 tūkstančiai eurų.

Jau ne pirmus metus stebimos panašios tendencijos – europiečiai linkę gydytis savo šalyje, o jei vyksta gydytis svetur, dažniausiai renkasi šalis kaimynes.

Matydami, kad kompensuojamos ne visos patirtos išlaidos, svarstantieji gydytis užsienyje turėtų patys įvertinti situaciją ir atsakingai apsispręsti.

Labai svarbu išsiaiškinti, kiek gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje, į kurią planuojama vykti, ir kokia išlaidų dalis bus kompensuojama.

Lietuvoje negali būti kompensuojamos tos paslaugos, kurios čia neapmokamos Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis. Be to, nėra kompensuojamos svetur patirtos slaugos ar ilgalaikio gydymo, skiepijimo, prevencinių programų paslaugų išlaidos.

Būtina įsidėmėti, kad išvykstant visada reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.

Komentarai

  • Akivaizdu, kad gydymas ir kitos paslaugos yra brangesnės, viena iš jųNorvegija Kuo ekonomiškai stipresnė šalis, tuo viskas brangiau.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų