S. Urbonavičius-Samas sako, kad menas turi nuvesti žmogų į kitą pasaulį, o koks tas pasaulis, kiekvieno reikalas. V.Bulaičio nuotr.

BIX jubiliejaus proga – Samo staigmena

BIX jubiliejaus proga – Samo staigmena

Grupės BIX lyderis Saulius Urbonavičius-Samas kadaise svajojo apie dailininko karjerą. Ir nors lemtis išmušė iš rankų teptuką, dailė iš jo gyvenimo niekur nedingo.

Į Sauliaus Urbonavičiaus tapybos darbų parodos atidarymą G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje  suplūdo minia gerbėjų. Visi norintieji jį pamatyti ir išgirsti net netilpo salėje. Tokio dėmesio nesitikėjęs garsus muzikantas buvo nuoširdžiai nustebęs ir sakė, kad sugrįžus į gimtąjį miestą jausmas  tiesiog fantastiškas.

Samo teigimu, grupės BIX 30 metų jubiliejus – puiki dingstis surengti parodą. Anot jo, norėjosi parodyti grupės šaknis, nes BIX nėra tik muzikantai, visų pirma tai – dailininkai. Grupė niekada nesiekė populiarumo ar pinigų, pirmiausia tai buvo idėjiniai žmonės.

S.Urbonavičius, studijuodamas Šiaulių universitete dailę, iš savo bendrakursių ir kelių draugų subūrė muzikinę grupę.

Menininko gyslelę atrado Panevėžyje

Samo kelias į muzikos ir dailės pasaulį prasidėjo Panevėžyje. Čia jis lankė dabartinę J. Miltinio gimnaziją ir piešdavo ant visko, kas papuldavo po ranka, čia dalyvaudavo piešimo ant asfalto konkursuose ir lankė Dailės mokyklą. Pastarąją metęs ėmė muzikuoti.

„Iki 14 metų grojau estradiniame ansamblyje mėsos kombinate, o tais laikais reiškė, kad galėjai gauti dešrelių „po blatu“, – pirmuosius žingsnius scenoje su šypsena prisiminė S. Urbonavičius.

Samo darbuose galima įžvelgti ir siužetą, ir veikėjus, ir tam tikrą stilistiką, tačiau ką kiekvienas paveikslas reiškia, palikta spręsti pačiam žiūrovui. V.Bulaičio nuotr.

Samas pasakojo, kad po mokyklos baigimo buvo rimtai nusiteikęs tapti dailininku, tačiau muzika visada buvo šalia. Kartą su grupe dalyvavo Šiaulių kultūros namų konkurse ir, grupės narių nuostabai, laimėjo pirmąją vietą.

„Grojome baisią muziką, tiems laikams tiesiog nesuvokiamą. Mes net plūgą atsinešėm ir su plaktuku kalėm“, – prisimindamas netikėtą pergalę juokėsi BIX lyderis.

Muzika ir dailė vienodai svarbu

Šis laimėjimas išmušė iš rankų teptuką, tačiau dailė iš Samo gyvenimo niekur nedingo. Per tuos 30 muzikos metų jis toliau piešė, tik pasirinko kitokią formą.

Anot S. Urbonavičiaus, visi BIX albumai yra jo rankų darbo, o muzikiniai klipai – jo fantazijos vaisiai. Muzikantas pasakojo, kad netgi dainos „Pressure“ vaizdo klipas 1993 m. Kanuose gavo metų muzikos klipo apdovanojimą už geriausią scenarijų.

Samas tvirtino neskirstantis muzikos, tapybos ar kitos kūrybinės terpės, jam svarbiausia saviraiška, tai, ką nori pasakyti žmonėms. Ir visai nesvarbu, kokia meno forma.

Tad dejonės, kad Lietuva prarado talentingą dailininką, yra bergždžios.  Muzikantas teigė tokių atsiliepimų apie savo tapybos darbus sulaukęs nemažai, bet jis pasirinko, kas jam tuo metu atrodė svarbiau ir greičiau.

„Muzika yra toks menas, kai gali greičiau pagauti didelę sklaidą, o tapyba ganėtinai uždaras ir individualus menas“, – savo pasirinkimą eiti muzikanto keliu aiškino Samas.

Ateityje vėl imsis teptuko

S.Urbonavičiui rūpi dalytis savo mintimis, idėjomis, požiūriu į pasaulį, o kaip – per muziką ar per dailę, ne taip ir svarbu. Ir su daile, menininkas tikino, dar tikrai ne viskas baigta.

„Ateis pensija, imsiu į rankas teptuką ir tapysiu. Būsiu prikaupęs daug gyvenimiškos patirties ir galėsiu ją kloti ant drobės“, – apie ateities planus pasakojo garsus muzikantas ir prodiuseris.

S.Urbonavičiui šiandien puikiai tinka Pablo Pikaso mintis, jog iš pradžių reikia išmokti idealiai piešti, o paskui viską pamiršti ir pradėti iš naujo. Samas sako, kad dabar kaip tik taip ir jaučiasi. Anot jo, šiandien galėtų atsistoti prie drobės kaip kūdikis ir viską pradėti nuo nulio.

Kalbėdamas apie savo tapybos darbus muzikantas teigė, kad reikia žinoti kontekstą. Jis kūrė sovietmečiu, kai buvo suvaržyta bet kokia laisvė, ir taip piešti kaip jis buvo labai drąsu. Tuo metu nebuvo jokios saviraiškos laisvės ir Samą ne kartą grasino išmesti iš universiteto.

Dėl to darbuose atsispindi ta niūri nuotaika, nors, pasak autoriaus, yra ir tiesiog gyvenimiško bliuzo. S. Urbonavičiaus įsitikinęs – per negatyvą lengviau išsisakyti, kažką iškeikti daug paprasčiau, nei pasakyti gerus žodžius.

Samo darbuose galima įžvelgti ir siužetą, ir veikėjus, ir tam tikrą stilistiką bei savitą braižą. Tačiau ką kiekvienas paveikslas reiškia, palikta spręsti pačiam žiūrovui.

Muzikanto teigimu, kūrinio autoriui labai sunku pasakyti, apie ką yra darbas, kas ten pavaizduota. Tai meno kritikų ir pačių žiūrovų darbas. S. Urbonavičius nenori piršti savo nuomonės, nes yra įsitikinęs, kad piešinys kiekvienam gali reikšti skirtingus dalykus.

„Menas turi nuvesti žmogų į kitą pasaulį, o koks tas pasaulis, kiekvieno reikalas“, – tvirtina  S. Urbonavičius-Samas.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų