Greitoji į Panevėžį – per Šiaulius

Greitoji į Panevėžį – per Šiaulius

Sveikatos apsaugos ministerija imasi greitosios medicinos pagalbos dispečerinių revoliucijos. Jau kitąmet į greitosios besišaukiančių Panevėžio apskrities gyventojų skambučius, pagal ministerijos planą, turėtų atsiliepti operatorė Šiauliuose.

Tokia pertvarka nedarbu grasina daugiau nei dviem dešimtims dabartinės Panevėžio greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties dispečerinės darbuotojų.

Ministerija nebemato ir greitosios dispečerinių Alytuje, Marijampolėje bei Utenoje perspektyvų.

Sostinės valdininkų nuomone, vietoj šiuo metu šalyje veikiančių aštuonių greitosios dispečerinių Lietuvai užtektų keturių didžiuosiuose miestuose: esanti Vilniuje aptarnautų 900 000, Kaune – 800 000, Klaipėdoje ir Šiauliuose – po 500 000 gyventojų.

Tokius užmojus Sveikatos apsaugos ministerija argumentuoja finansiniais išskaičiavimais ir tuo, kad greitųjų darbas esą būtų operatyviau koordinuojamas.

Dispečerinių netenkančių savivaldybių atstovams ministerijos pertvarka kelia abejonių dėl viešųjų ir privačių interesų.

Papildytų Darbo biržą

Naikinti numatytos Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės direktorė Rūta Ramoškienė sako negalinti suprasti, kodėl Šiauliuose atsiliepusios operatorės greičiau susivoks, kur siųsti brigadą Panevėžyje, nei vietinės.

Jau penketą metų Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio gyventojams skambinant į greitąją atsiliepia operatorė Panevėžyje. Pasak R. Ramoškienės, į dispečerinę, aptarnaujančią visą regioną, investuota apie 200 tūkst. eurų.

Dabar ministerijos planuose numatyta, kad jau iki kitų metų Panevėžyje greitosios dispečerinės turi nelikti. Susirgę šio regiono gyventojai pagalbą kviestųsi per Šiaulius.

Tokia ministerijos dėliojama naujovė vien Aukštaitijos sostinėje be darbo paliktų 26 darbuotojus. Maža to, ji dargi gerokai patuštins dispečerinių netenkančių greitosios stočių biudžetus.

Kad galėtų prisijungti prie Šiaulių dispečerinės tinklo, vien pakeisti visų devynių greitosios automobilių ryšių įrangą Panevėžio GMP stočiai kainuotų per 6 tūkst. eurų.

„Išlaidos laukia visų – Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Rokiškio greitųjų. Ir ne vien mūsų regiono stočių, bet visų, kurias aptarnauja naikinti planuojamos dispečerinės“, – teigia R. Ramoškienė.

Neplanuotos išlaidos

Labiausiai direktorę piktina, kad šitaip baudžiamos dispečerinės, kurios stengėsi skrupulingai laikytis dar 2015-aisiais tuometės sveikatos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės ir Vidaus reikalų ministerijai vadovavusio Sauliaus Skvernelio, dabar sėdinčio premjero kėdėje, pasirašyto įsakymo.

O jame nurodyta, kad nuo 2016 metų spalio 1 dienos greitosios dispečerinės turi naudotis Bendrojo pagalbos centro (BPC) informacine sistema ir vidaus reikalų radijo ryšio tinklu.

„Mes investavome į įrangą, kad tą įsakymą galėtume vykdyti ir naudotis nemokamu valstybiniu tinklu, o visos keturios dispečerinės, kurias numatoma palikti, naudojasi privačiu ryšio tinklu ir kas mėnesį už tai sumoka privačiai bendrovei. Jei mus prijungs prie Šiaulių dispečerinės, irgi būsime priversti mokėti privatininkui už ryšio paslaugą“, – piktinosi R. Ramoškienė.

Direktorė suskaičiavo, kad perėjusi į Šiaulių dispečerinės glėbį Panevėžio GMP stotis jai ryšio paslaugas teikiančiai privačiai bendrovei per mėnesį klotų apie 2 tūkst. eurų.

Rūtą Ramoškienę piktina, kad šitaip baudžiamos dispečerinės, kurios stengėsi skrupulingai laikytis dar 2015-aisiais tuometės sveikatos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės ir Vidaus reikalų ministerijai vadovavusio Sauliaus Skvernelio, dabar sėdinčio premjero kėdėje, pasirašyto įsakymo. T. Šiaudinio nuotr.

Tačiau valstybė dėl to irgi nesutaupys – jai vis tiek teks išlaikyti ryšio tinklą, kuriuo naudojasi policija bei Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Nesijaučia prastesni

R. Ramoškienė teigia praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame pasitarime neišgirdusi nė vieno įtikinamo argumento, kodėl Panevėžio krašto gyventojams bus geriau greitąją kviestis per dispečerinę Šiauliuose.

„Mūsų operatoriai Panevėžio apskritį pažįsta kone kaip savo kiemą. Žino, kokie kaimai skirtinguose rajonuose turi tuos pačius pavadinimus, kelius, kuriais greičiau pasiekti tikslą. Nesuprantu, kaip gali sutrumpėti ligonio atvežimo į ligoninę laikas, jei greitąją mūsų krašto žmonės kviesis per Šiaulius“, – stebisi R. Ramoškienė.

Skambučius priimantys GMP stoties dispečerinės operatoriai negali pasikliauti vien technologijomis – skambinančioji buvimo vietą matoma nebent tuomet, jei greitoji kviečiama skambinant iš išmaniojo telefono bendruoju pagalbos numeriu 112.

Tačiau jei besišaukiantis medikų žmogus susuka tiesioginį greitosios pagalbos numerį 033 ne iš laidinio telefono, operatorė pati turi išsiaiškinti, kur medikams skubėti.

„Visose šalies greitųjų dispečerinėse situacija ta pati. Panevėžys šiuo klausimu nė kiek neatsilieka nuo Vilniaus, Kauno ar Šiaulių. Visur operatoriai turi dirbti, kad tiksliai išsiaiškintų, kur siųsti ekipažą. Nematau tokios pertvarkos prasmės“, – tvirtina R. Ramoškienė.

Tikisi ministro malonės

Sveikatos apsaugos ministerijos planas keistas ir Panevėžio savivaldybės atstovams. Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba įžvelgia ne tik beprasmiškas išlaidas, kurias, užuot mokėjusi už privataus ryšio paslaugą, greitosios stotis galėtų panaudoti įrangai įsigyti. Savivaldybės atstovas irgi neatmeta, kad kitame regione atsiliepusiai operatorei gali būti sunku žaibiškai susivokti, kur siųsti greitosios ekipažą.

„Kai streso būsenos žmogus pasakys, kad yra Panevėžyje prie turgaus, operatorė Šiauliuose turės pavargti“, – mano M. Burba.

Panevėžio savivaldybė nusiteikusi kelti klausimą, kodėl nemokamai valstybiniu ryšiu besinaudojančios dispečerinės stumiamos į privatininko glėbį, užuot darius atvirkščiai – visas sugrąžinus į BPC tinklą.

„Šita situacija kelia klausimų dėl privačių ir viešųjų interesų“, – prasitaria Panevėžio vicemeras Petras Luomanas.

Panevėžio GMP stoties dispečerinės likimą miesto vadovai žada aptarti birželio pradžioje per sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vizitą Aukštaitijos sostinėje.

Mūru už pertvarką

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Mikelionis palaiko ministerijos planus ir tvirtina, esą aštuonių greitosios dispečerinių Lietuvoje per daug.

„Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama Vyriausybės programoje numatytus uždavinius, surinko įstaigų, turinčių dispečerines, atstovus, kad išgirstų mūsų pozicija. O ji paprasta: dispečerinių turi būti mažinama, jos turi būti dar labiau centralizuojamos“, – teigia N. Mikelionis.

Jis pats vadovauja Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai, kuri, pagal ministerijos planus, išsaugos turimą dispečerinę.

N. Mikelionis tikina, jog tokia pertvarka bus naudinga pacientams, nes, anot jo, „didesnė dispečerinė turi ir didesnes galimybes“.

„Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, visos šalies dispečerinės pradės dirbti vienoje sistemoje. Dabar Panevėžio dispečerinė, kartu su Utenos ir Marijampolės, iškrenta iš bendro Lietuvos dispečerinių tinklo. Jos komplikuoja tarpusavio bendradarbiavimą tarp skirtingų GMP įstaigų. Centralizavimas leistų operatyviau valdyti ir matyti visas Lietuvos GMP brigadas“, – aiškino N. Mikelionis.

Vertins visas dispečerines

Greitąsias medicinos pagalbos stotis vienijančios asociacijos vadovas motyvuoja, esą nereikia spekuliuoti dispečerinės naudojamo ryšio įkainiais. Tačiau į klausimą, kokie Panevėžio GMP stoties dispečerinės trūkumai, jeigu lyginsime ją su ministerijos numatytosiomis išsaugoti, N. Mikelionis nesiėmė detalizuoti. Esą į šį klausimą atsakys šalies greitosios dispečerinių vertinimą atliekanti akreditavimo tarnyba.

„Pagrindinė problema, kurią aš matau, ta, kad visos dispečerinės, kurios aptarnauja tris ketvirtadalius Lietuvos, dabar savo sistemoje nemato nei Panevėžio, nei Marijampolės, nes jos dirba su BPC informacine sistema, o mes su kita, kurią esame nusipirkę ar išsinuomoję“, – argumentavo N. Mikelionis.

Anot jo, Bendrojo pagalbos centro sistema, kuria nemokamai naudojasi ir ugniagesiai, ir policija, ir kelios šalies greitųjų dispečerinės, esą neturi tokių techninių parametrų, kokių reikia GMP dispečerinei kokybiškai ir kvalifikuotai pagalbai teikti.

Vis dėlto vieną iš esminių dalykų – matyti skambinančiojo buvimo vietą, kaip pripažįsta N. Mikelionis, mokamas privatus ryšys užtikrina tiek pat, kiek ir valstybės mokama BPC sistema.

„Nėra pasauly idealios sistemos, kad tiksliai matytum skambinančiojo vietą. Deja, technologijos nėra tiek pažengusios“, – sutinka asociacijos vadovas.

Tačiau N. Mikelionis nemano, kad dėl to Šiauliuose atsiliepusiai operatoriai kils problemų aiškinantis skambinančiojo vietą Panevėžio regione: „Kauno dispečerinė aptarnauja Tauragę, Jurbarką, Šilalę, Pagėgius ir jokių problemų nekyla. Tikrai nemanau, kad ir Panevėžio dispečerinės operatorė atsimena kiekvieną takelį Biržuose.“

Sveikatos apsaugos ministerija į klausimus apie greitosios pagalbos dispečerinių centralizavimo poreikį ir efektą atsakyti pažadėjo savaitės pabaigoje, kai iš komandiruotės grįšianti sveikatos apsaugos ministro patarėja.

Komentarai

  • Pro Paryziu i Panevezi irgi galima.

  • Kaip matot ponas N.Mikelionis suinteresuotas mažinti dispečerines, kad Kauno m. greitoji gautų daugiau pinigų. Pas mus Lietuvoje išgyvena tik „Didieji“, kurie „suvalgo“ mažuosius! Valioo

  • ar nepasimokėte su BPC?

    • ne tie pinigai…. privatininkui daugiau reikia sumokėti, bet ar kam tas rūpi?

  • Latvijoje 2 GMP dispečerinės Rygoje ir Daugpilyje ir puikiai susitvarko o mat Lietuvoje kiekvienas užkampis turi tureti GMP dispečerinės, Kaunas Šiauliai Klaipeda Vilnius susitvarkis.

    • galima ir iš Briuselio iškviesti greitąją

  • Kad tik nesąmonjngiau, kad tik žmogui kebliau. Negi dar maža istorijų su BPC?

  • Ką veikia Panevėžio valdžia? Tyli kaip avinai. Kaunas užsistoja, o tie miega.

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų