Graži išorė slepia dideles problemas

Graži išorė slepia dideles problemas

Krekenavos Vytauto g. 6-ojo daugiabučio išorė priverčia stabtelėti ne vieną – po renovacijos namas išgražėjęs, tačiau gyventojams nelinksma. Vos prieš dvejus metus, baigus pirmojo Panevėžio rajone daugiabučio renovaciją, džiaugęsi vietos ir šalies valdžios dėmesiu, gyventojai dabar tvirtina nežinantys, į ką kreiptis, kad būtų ištaisytas statybų brokas. Rangovas – „Šilo statyba“ – bankrutavęs. Apie problemas teigia bandę kalbėtis su renovacijos administratoriaus atstovais, tačiau veltui.

Žmonės skundžiasi, kad palėpėje kaupiasi kondensatas, įtaria, kad vanduo prateka kažkur pro stogą, drėgmė ir pelėsis gadina gegnes ir jau persimetė į butus.

„Po dvejų metų pradėjo lašėti. Galvoju: kas ten vyksta? Užlipome pažiūrėti – siaubo filmas: stogą reikia plėšti ir iš naujo dengti“, – piktinasi įgaliotoji namo atstovė Zinaida Namajuškienė.

Ji sako išgirdusi, kad rangovas jau bankrutavęs, renovacijos prižiūrėtojo atstovas pareiškė nusiplaunantis rankas, tad gyventojai patys turi rūpintis, tačiau jie su tuo kategoriškai nesutinka – ir taip moka didžiulius pinigus.

„Visos sienos pasidengė pelėsiu. Ypač drėgna butuose prieš šildymo sezono pradžią ir vos baigus sezoną“, – pasakoja viršutinio aukšto gyventojos.

Paskutiniame aukšte gyvenantis Remigijus Paškauskas sako, kad bute pradėjo pelyti sienos, lubos, ypač kampai. Iš pradžių manę, kad pelėsis įsimetė dėl sandarių sienų, tačiau pradėjus lašėti laiptinėje išaiškėjo problemos – dengiant stogą pridaryta broko.

Keturi šio namo butai turi įstiklintus balkonus, jais taip pat skundžiamasi.

Dalia Budrevičienė, prižiūrinti dukters butą, piktinosi, kad mokami didžiuliai pinigai, tačiau balkonas taip įstiklintas, jog neįmanoma atidaryti lango – trukdo siena. Be to, kampe įdėjo skilusį paketą.

„Iš karto pasakiau, kad brokas, bet aiškino, kad tai atspindys nuo saulės, tačiau dabar trūkimas slenka tolyn“, – moteris tikina, kad rega jos neapgauna.

D. Budrevičienės teigimu, įstiklinus balkonus, turėjo įvertinti darbą, tačiau niekas taip ir nebuvo atėjęs pažiūrėti. Vienas namo gyventojas prisipažino balkono langus sugebantis išvalyti tik rizikuodamas gyvybe – pasistato taburetę ir persisvėręs valo.

Kaip tvirtina Inga Kasparaitienė, projekte balkono langai atrodė labai gražiai, tačiau niekas nesitikėjo, kad jie normaliai neatsidarys.

„Kiek ėjau, niekas į skundą nereagavo. Atseit, ko čia nori… Siuntinėjo nuo Einošiaus pas Kaipošių“, – piktinosi dar vykstant renovacijai negavusi atsakymų į rūpimus klausimus D. Budrevičienė.

Kiti gyventojai taip pat tvirtino sulaukę priekaištų, kam klausinėja, domisi, kaip atnaujinamas namas.

„Kodėl turime kentėti ir mokėti tokius pinigus už broką? Reikia aiškintis, kas pridarė klaidų“, – sako žmonės.

Du dideli defektai

Namą administruojančios „Aukštaitijos būsto“ įmonės vadovas Ipolitas Skukauskas teigia, kad gyventojai dėl stogo defektų kvietė avarinę tarnybą. Kadangi statybos darbams tebegalioja garantija, nieko nebuvo galima padaryti. Įmonė yra surašiusi statinio apžiūros aktą ir jame užfiksuoti rasti defektai. Jo žiniomis, krekenaviečiai ne kartą žodžiu yra kreipęsi į Velžio komunalinį ūkį, jų atstovui per gyventojų susirinkimą buvo parodytas brokas.

Apžiūrint buvo nustatyti du dideli defektai. Vienas iš jų – didelė dalis difuzinės plėvelės nesuklijuota tarpusavyje.

„Jei pro stogą prasisunkė vanduo, plėvelė turėtų sulaikyti. Kadangi ji nesuklijuota, vanduo veršis žemyn pas gyventojus“, – aiškina I. Skukauskas.

Kita bėda – stogas apšiltintas ne tokia vata – paklota skirtoji vidinėms sienoms šiltinti, tad jos šilumos varža gerokai mažesnė. Su balkonais ir bėda. „Pavyzdžiui, nustatyta, kad vieno buto balkono lango varčia didesnė už grindų plotį, tad neįmanoma atverti lango, rasta ir daugiau trūkumų. Velžio komunalinis ūkis buvo renovacijos administratorius, jis turėjo pasirūpinti tais dalykais. Dabar gyventojų prasta padėtis: rangovas bankrutavęs, renovacijos administratorius nusiplauna rankas“, – „Aukštaitijos būsto“ vadovas sako, kad Velžio komunalinio ūkio įmonė yra informuota apie rastus defektus, tačiau iki šiol nieko nedaroma.

Teisinasi nežinoję

Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas tvirtino pirmą kartą girdintis apie Vytauto gatvėje kilusias problemas.

„Dėl stogo, kiek žinau, situacija tokia, kad palėpė buvo nevėdinama ir pradėjo pelyti. Tiesiog galbūt nepakankama priežiūra“, – svarsto jis.

Direktorius patarė gyventojams kreiptis į įmonę raštu. Tada būtų žiūrima, kaip galima pagelbėti. Pasak jo, nesvarbu, kad rangovas bankrutavęs, nes darbus atliko ir subrangovai, o su jais galima kalbėtis.

„Reikia apžiūros aktą surašyti, važiuoti į vietą žiūrėti. Dabar neturime jokio pagrindo. Iš namo administratoriaus irgi nesame gavę jokios informacijos. Mes tik renovavome. Jokio kreipimosi, jokio popieriaus – net nežinome, kas ten vyksta. Jei parašytų raštą, imtumėme ką nors daryti – neatsisakome pagelbėti“, – direktorius tikina, kad įmanoma kažką padaryti ir bankrutavus rangovui.

Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus taip pat teigia pirmą kartą girdintis apie kilusias problemas. Pasak jo, jeigu išlindo defektų, galima ieškoti išeities, kaip juos pašalinti. Savivaldybės darbas buvo nupirkti investicijų planus gyventojams, organizuoti, paskirti programos administratorių. Be to, šiems krekenaviečiams nereikėjo mokėti už techninę priežiūrą.

Anot R. Samkaus, reikia žiūrėti, ar broką padarė statybininkai, ar taip nutiko dėl eksploatacijos. Gyventojams jis patarė kreiptis į Velžio komunalinį ūkį, tačiau galima ir į rajono Savivaldybę.

„Žmonės problemas spręsti turėtų su tomis institucijomis, kurios tiesiogiai prisidėjusios. Jei nesulaukia atsakymo, terminai netenkina, kitas klausimas, bet aš Savivaldybėje apie Vytauto gatvės 6-ąjį namą nesu girdėjęs, kad ten yra blogai“, – „Sekundei“ tvirtino Vietinio ūkio skyriaus vedėjas.

Išeitis yra

Daugiabučių bendrijų ir administruojančių įmonių asociacijos „Būsto rūmų“ vadovas Juozas Antanaitis teigia, kad nesvarbu, jog rangovai bankrutavo. Legaliai darbus atliekanti įmonė draudžiasi civiliniu draudimu.

„Nepriklausomai nuo to, ji bankrutavo ar nebankrutavo, ji įneša atitinkamą draudimo sumą kaip depozitą. Jeigu kas nutinka, iš to ir moka pinigus“, – aiškina jis.

Svarbu, kas organizuoja darbus. Jei tai daro administruojanti įmonė, ji turi sutartį su rangovu ir reikia kreiptis į ją, kad toliau viską spręstų, ieškotų, kas gali ištaisyti broką. Jeigu modernizavimo procesą administravo pati bendrija, jai pačiai reikėtų tuo rūpintis.

J. Antanaitis patarė gyventojams visada kreiptis ne žodžiu, o raštu, kad būtų rašytinis įrodymas ir priminimas nepamiršti darbų. Jei nereaguoja administratorius, patarė kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės direktorių.

Be to, projekto įgyvendinimo prižiūrėtojas taip pat yra materialiai atsakingas, taigi taip pat turi būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu.

„Jis privalėjo kontroliuoti, kad ir medžiagos, ir darbai būtų pagal projektą. Čia kaltų gali būti daug ir atsakingų gali būti daug, iš jų galima išsireikalauti tuos pinigus“, – J. Antanaitis sako, kad reikia įvertinti visas aplinkybes.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų