Gimnaziją pasaulyje garsina laikrodis

Gimnaziją pasaulyje garsina laikrodis

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją pasiekė gera žinia. Buvusių mokinių padovanotas saulės laikrodis pateko į pasaulinę tokių prietaisų kolekciją.

Gnomonika – mokslas apie saulės laikrodžių gaminimą. Šios srities vadovėliuose nuo šiol savo vietą turės ir Panevėžys. Mat čia esančioje J. Balčikonio gimnazijoje kaba saulės laikrodis.

Jis praėjusios vasaros pabaigoje pakliuvo į paties didžiausio pasaulyje virtualaus saulės laikrodžių atlaso įkūrėjo Fabijaus Saviano akiratį. Šis italas jau dvidešimt metų į savo kolekciją renka įvairiose pasaulio šalyse pastebėtus laikrodžius.

Jo sąraše dabar per 27 tūkstančius saulės laikrodžių ir daugiau nei 60 tūkstančių jų nuotraukų iš daugiau kaip 90 pasaulio šalių. Kolekcininko internetinį puslapį kiekvieną dieną lanko šimtai svečių.

F. Saviano gimtojoje Italijoje saulės laikrodžių yra labai daug. Tačiau mūsų šalyje jų tik 42 – apniukę Lietuvos orai nėra tinkami tokiems prietaisams.

Saulė buvo ir bus

Su tuo sutinka ir J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Jo vadovaujamoje mokykloje saulės laikrodis kaba nuo 2015 metų rudens. Šią dovaną gimnazijai įteikė tuomečiai abiturientai ir buvę senesnių laidų mokiniai. Laikrodį sukūrė skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.

„2015 m. spalį mūsų gimnazija šventė 100 metų sukaktį. 1915 metais atidaryta pirmoji gimnazija Lietuvos švietimo istorijoje. Ją tada įkūrė „Saulės“ švietimo draugija, todėl ir nusprendėme, kad būtų simboliška turėti kažką, susijusį su saule. Be to, saulė lygiai taip pat švietė prieš šimtą metų ir švies po šimto metų“, – saulės laikrodžio atsiradimo gimnazijoje istoriją „Sekundei“ aiškino R. Dambrauskas.

Tokį suvenyrą ant pastato sienos pakabino kranas, o jį reguliuoti teko visą dieną. Kaip pasakojo direktorius, lygiai kas valandą teko žymėti linijas, kabinti skaičiukus, kurie rodo tam tikrą laiką.

Tačiau ypatingu tikslumu šis laikrodis nepasižymi, mat jis rodo astronominį Lietuvos laiką – pavasarį persukus valandą į priekį, jis atsilieka. O debesuotomis dienomis jis tik džiugina akį savo grožiu.

„Saulės laikrodis turi minučių paklaidą, bet apytikslį laiką vis tiek galima žinoti“, – sakė direktorius.

Tikslumo trūksta

Kad saulės laikrodis daugiau tarnauja grožiui ir menui, prisipažino ir pats jo autorius V. Tallat-Kelpša. Skulptorius teigė pirmą kartą daręs tokio dydžio laikrodį. Ir prieš tai jam teko nemažai pasidomėti jo gamyba.

„Visada pasižiūriu į savo darbą, kai pravažiuoju. Gal jis ir nėra labai tikslus: tai nėra visiškai pietinė pastato siena ir vertikalų saulės laikrodį padaryti sunkiau“, – „Sekundei“ teigė menininkas.

Anot jo, lengviau tokius prietaisus pagaminti ant horizontalaus pagrindo. Geriausia tokius darbus daryti rugsėjo 22 dieną – per lygiadienį, tuomet saulę sekti patogiausia.

V. Tallat-Kelpša ir J. Balčikonio gimnazijos direktorius džiaugėsi, kad mokinių suvenyrą pastebėjo pasaulinio lygio kolekcininkas. Bet patiems su juo susitikti neteko.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų