Geros atostogos – saugios atostogos

Geros atostogos – saugios atostogos

Kad atostogos neapkarstų ir po jų į darbą grįžtumėte pailsėję, specialistai perspėja, jog privalu iš anksto pagalvoti apie gresiančius pavojus sveikatai.

 

Vasarą žmonės deginasi saulėje, kad oda įgautų švelniai rusvą atspalvį. Šis jiems dažniausiai asocijuojasi su gera sveikata, estetiniu grožiu.

Bet ar žinote, kokį pavojų kelia tiesioginiai saulės spinduliai? Pernelyg ilgai deginantis saulėje, ultravioletiniai spinduliai pakenkia odai. Šie spinduliai įsiskverbia į odą ir gali ją pažeisti – nuo nedidelio paraudimo iki antro laipsnio nudegimo su pūslėmis.

Ultravioletiniai spinduliai ne tik nudegina. Kartais jie sukelia ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip odos senėjimas ir odos vėžys. Būtent dėl to į ultravioletinių spindulių poveikį negalima numoti ranka.

Labai šviesios odos, šlakuoti, daug apgamų turintys žmonės sunkiau pakelia saulės spindulių poveikį, nes jų organizme yra mažiau melanino. Tokie asmenys daug labiau linkę susirgti odos vėžiu.

Saulės spindulių sukeltas nudegimas pasireiškia ne iš karto. Oda parausta ir ima skaudėti praėjus kelioms valandoms po deginimosi saulėje. Paskui oda ima luptis. Nudegimų simptomai pasireiškia kiekvienam individualiai. Oda parausta, tampa karšta, skauda, peršti. Jei nudegimas didesnis, pavyzdžiui, antro laipsnio, iškyla skaidraus skysčio prisipildžiusių pūslių. Labai skausmingas bet koks prisilietimas prie tokios odos. Žmogui gali pakilti temperatūra, ima krėsti šaltis, darosi silpna.

Geriausias būdas išvengti nudegimo – saugotis tiesioginių saulės spindulių. Derėtų vengti saulės nuo 11 iki 16 val., nes tuo metu jos spinduliai kenksmingiausi.

Galvą reikėtų prisidengti kepuraite, vilkėti šviesius, lengvus marškinėlius ilgomis rankovėmis, akis saugoti saulės akiniais su stipriu UV filtru.

Reikėtų naudoti apsauginį kremą. Eiti iš namų patartina tik pasitepus kremu nuo saulės. Iš naujo pasitepti juo privalu paplaukiojus vandens telkinyje, nes oras ir smėlis sumažina kremo efektyvumą.

Saulės pinklės

Šilumos, arba saulės, smūgis ištinka tada, kai organizmas nepajėgia išskirti užtektinai prakaito kūno temperatūrai sumažinti, todėl kūno temperatūra gali pakilti iki 41 laipsnio ir daugiau. Organizmo galimybės reguliuoti kūno temperatūrą priklauso nuo individualių savybių.

Pavyzdžiui, vaikų kūno vėsinimo sistema nėra gerai išsivysčiusi, todėl jiems kur kas labiau gresia šilumos smūgis. Vyresni žmonės taip pat jautriau reaguoja į šilumos perteklių.

Kaip saugotis šilumos smūgio ir ką daryti jam ištikus?

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galbūt nuo saulės nukentėjusį žmogų. Jeigu jo oda paraudusi, karšta, sausa, žmogui sutrinka sąmonė, orientacija, jis tampa irzlus, pulsas yra dažnas ir silpnas, nedelskite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Nukentėjusiojo galvą pasukite į šoną, jam nuvilkite drabužius, atvėsinkite kūną – įvyniokite į šlapias paklodes ar rankšluosčius, stebėkite kvėpavimą ir širdies veiklą.

Tačiau geriausia užbėgti nelaimei už akių.

Palaikykite reikiamą skysčių kiekį organizme, per dieną išgerkite maždaug nuo dviejų iki trijų litrų vandens. Atminkite, kad gerti būtina net ir tada, jeigu nejaučiate troškulio.

Vilkėkite plonų, lengvų, šviesių audinių drabužius. Galvą, ypač vaikams, reikia pridengti nuo saulės. Negerkite alkoholio ir kofeino turinčių skysčių.

Gresia dehidratacija

Dehidratacija – tai būklė, kai žmogus netenka daug skysčių, sutrinka skysčių pusiausvyra. Daug skysčių prarandama prakaituojant, šlapinantis, vemiant ar viduriuojant. Du trečdalius žmogaus kūno sudaro vanduo, kai skysčių kiekis organizme sumažėja, ištinka dehidratacija.

Ji labiau gresia kūdikiams ir vyresniems žmonėms. Ji pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumas, didelis nuovargis, troškulys, išsausėjusi oda, besiveliantis liežuviu, išdžiūvusi burna. Sumažėja šlapimo kiekis, akivaizdžiai matosi įkritusios akys, kamuoja galvos skausmas, šleikštulys.

Valgykite maistą, kuriame yra daug skysčių, pvz., vaisius, daržoves, nuolatos palaikykite skysčių balansą organizme. Kai karšta, venkite intensyviai sportuoti.

Geriausia mankštintis ar sportuoti anksti ryte ir vėlai vakare. Prieš mankštą turėtumėte atsigerti, o mankštindamiesi kas 15–20 minučių gurkštelėti vėsaus vandens. Karščiausiomis valandomis venkite sunkaus fizinio krūvio, apribokite tolimas keliones.

Saugios maudynės

Vasarą žmonės traukia prie vandens telkinių. Bet labai dažnai nė nesusimąsto, jog vėsinančiame baseino, jūros, ežero ar upės vandenyje tyko daugybė pavojų. Visgi maudynėmis reikėtų mėgautis be jokios rizikos.

Kasmet vasarą nuskęsta daug žmonių. Ši nelaimė gresia kiekvienam besimaudančiajam, netgi labai šauniam plaukikui.

Vis dėlto didžioji skenduolių dalis yra vaikai. Žmonės ima skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms, dažniausiai per ilgai išbuvus vandenyje – dėl raumenų nuovargio ir mėšlungio, maudantis išgėrus alkoholio, nuskęstama ir vandenyje sustojus širdies ar plaučių veiklai.

Paplūdimyje laikykitės gelbėtojų tarnybos nurodymų ir išsiaiškinkite, ką reiškia paplūdimyje pakabintos signalinės vėliavos.

Briskite į vandenį palengva, nepulkite stačia galva, nes kūnas turi po truputį priprasti prie vandens temperatūros.

Nesimaudykite pavalgę sunkaus maisto ar išgėrę alkoholio. Neplaukiokite giliame vandens telkinyje vieni, plaukite palei krantą. Tik jūsų paties atsargumas ir atsakomybė gali apsaugoti gyvybę.

Vandenyje niekada nepalikite vienų vaikų. Su besimaudančiais mažaisiais turi būti suaugęs žmogus, net jei vaikas yra sekliame vandenyje. Seklumoje mažylis gali prisiryti vandens ir užspringti. Nepatartina vaikams vieniems plaukioti su pripučiamais gelbėjimo ratais, užsimaunamais ant liemens, nes jie ne visada padeda skęstant, o kartais netgi tampa didžiulės nelaimės priežastimi. Neleiskite vaikams plaukioti ir ant pripučiamų čiužinių.

Jei imate vaiką kartu plaukioti valtimi, būtina jį apvilkti gelbėjimo liemene.

Jeigu nelaimė visgi atsitiko, tučtuojau kvieskite greitąją pagalbą. Jei vandens gylis ir jūsų galimybės leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais paplūdimyje sudarykite gyvą grandinę, kad jį pasiektumėte.

Ant kranto ištrauktam skęstančiajam pradėkite daryti dirbtinį kvėpavimą (2 įpūtimai) ir netiesioginį širdies masažą (30 paspaudimų).

Prieš darydami dirbtinį kvėpavimą, būtinai patikrinkite, ar neužblokuoti kvėpavimo takai, atloškite nukentėjusiojo galvą, kad atsivertų kvėpavimo takai. Dirbtinį kvėpavimą galima pradėti jau vandenyje, kai kojomis siekiate žemę. Kiekvienas išgelbėtas asmuo turi būti nuvežtas patikrinti į gydymo įstaigą dėl galimų komplikacijų.

Atostogaukime sveikai ir saugiai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų