Pagalbos ranką svetimiems vaikams tiesdavę globėjai Vidantas ir Jelena Grigaliūnai dabar patys patekę į didžiulę bėdą – iš jų namų teliko nuodėgulių ir pelenų krūva. M.Garucko nuotr.

Gelbėtojų klaidos paliko be namų

Gelbėtojų klaidos paliko be namų

 

Dėl priešgaisrinės apsaugos ir patekusiųjų į nelaimę gelbėjimo sistemos šiandien gėdą jaučia net ir pats Panevėžio rajono meras. Išties sunku suprasti, kaip nuo miesto vos 15 km nutolusio Teberešiškių kaimo gyventojai per gaisrą pagalbos sulaukė, kaip patys tvirtina, maždaug už valandos. Artimiausia pareigūnų komanda budėjo vos už 7 km.

Vagis nors sienas palieka, ugnis – atima viską. Viską ji pasiglemžė ir iš Paįstrio seniūnijoje, Teberešiškių kaime gyvenančių Jelenos ir Vidanto Grigaliūnų.

Šiandien jų vienkiemyje šalia tekančio Lėvens ir pavasariškai sužėlusių miškų loja du išsigandę šunys, slankioja pora katinų, kieme stovi pakrypusi sena klėtis, bokštas naujų statybinių blokelių ir lyg žaizda vidury sodybos žiojėja didžiulė krūva pelenų, nuodėgulių bei aptrupėjusių krosnies plytų.

Balandžio 25-ąją sudegė medinis šios šeimos namas, kuriame ji praleido dvidešimt metų. Čia užaugo ir į Švediją emigravo poros sūnus bei dukra. O nuo 2015 metų glaudėsi ir dešimtis svetimų vaikų.

Jelena jau antrus metus dirba laikinąja globėja, anksčiau panašias paslaugas namie teikė eidama socialinio darbuotojo pareigas. Jos vyras dirba vienoje Panevėžio įmonių.

„Viskas prasidėjo nuo uošvių“, – apie savo pagalbą svetimiems vaikams pasakojo Jelena, tame pačiame kaime esančių šeimyninių globos namų šeimininkės Gražinos Grigaliūnienės marti.

Anksčiau padėdavusi anytos globotiniams, vieną dieną Jelena pati ėmėsi kilnios veiklos. Su sutuoktiniu tam tvarkėsi būstą pagal reikalavimus, remontavo ir planavo plėsti patalpas, kad atskirai galėtų auginti berniukus ir mergaites.

Pirmoji užsidegė eglė

Pirmųjų ir kol kas vienintelių keturių laikinųjų globotinių Jelena sulaukė daugiau nei prieš metus. Vienos šeimos vaikus moteris atgal į savus namus išlydėjo visai neseniai – beveik prieš dvi savaites.

„Net dokumentų nespėjau jiems atiduoti, žadėjau nuvežti pirmadienį. Po gaisro nebeliko nei pasų, nei kitų dokumentų ir daiktų – nieko neliko“, – vaikščiodama po gaisravietę vis dar sunkiai kalbėjo sodybos šeimininkė.

Po praėjusios savaitės ugnies šėlsmo J. Grigaliūnienė iki šiol jaučia didžiulį stresą ir viena į savo kiemą nė kojos nekelia. Namų netekę sutuoktiniai dabar glaudžiasi pas uošvius.

„Kai turiu laiko, vis dar padedu anytos šeimynai. Ten buvau ir nelaimės dieną. Vienu metu man prireikė grįžti į namus pašerti šunų“, – lemtingas akimirkas prisimena J. Grigaliūnienė.

Parvažiavusi automobiliu į savo tuščią sodybą, moteris rado šiokių tokių darbų lauke, o netrukus pastebėjo rūkstančius dūmus nuo šalia namų augančios eglės. Šeimininkė puolė gesinti medį ant jo kibirais liedama vandenį. Deja, ugnis buvo nebeįveikiama.

„Eglė dega kaip žvakė – buvo vėjuota, tad liepsnos akimirksniu pasiekė medžio viršūnę. Puoliau skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Paskui pati dar įlėkiau į kambarį pasiimti klėties ir traktoriaus raktų, išmečiau lauk tris katinus, vienas jų iki šiol negrįžo, daugiau padaryti nieko nebegalėjau“, – pasakoja gyvybe rizikavusi Jelena.

Nuo šios pasakojimo vietos abu sutuoktiniai jau nebepajėgė tramdyti apmaudo.

Jelena ir Vidantas Grigaliūnai įsitikinę, kad jei ne Bendrojo pagalbos centro klaida, jie šiandien iš viso sudegusio turto būtų išsaugoję bent dalį daiktų. M. Garucko nuotr.

Ilgas laukimas

Grigaliūnai neabejoja: jei ne ugniagesiai ir jų sistema, šiandien jie gal dar turėtų bent šiokių tokių daiktų. O dabar iš viso turto liko nesudegę tik šūsnis visai nereikalingų popierių, puodas ir vienintelės apatinės kelnaitės.

„Pasirodo, ne viskas sudega“, – pro ašaras, baksnodama į paskutinį pelenais aplipusį drabužį, kurio dar nepajėgė įveikti ugnis, bandė juokauti šeimininkė ir vėl grįžo prie kiekvienos lemtingos gaisro minutės, kurios tuomet vis tolino išsigelbėjimą.

Nuo užsidegusios eglės liepsnos greit persimetė ant gretimų pušų, nuo jų vėjas žiežirbas nunešė ant pastato sienų ir netrukus jau degė viskas.

„Ieškodama pagalbos telefonu 112 skambinau kelis kartus, kol sulaukiau pirmųjų ugniagesių. Pagal mano skaičiavimus, jie atvyko daugiau nei po valandos nuo pirmojo kvietimo“, – telefono skambučių ir gaisro nuotraukų laiko sąrašą rodė J. Grigaliūnienė.

Paskutinį kartą ji ugniagesių pagalbos telefonu šaukėsi jau praėjus 37 min. nuo pirmojo skambučio numeriu 112. Kai pasirodė pirmieji gelbėtojai, namo stogo jau nebebuvo, o ugnis toliau graužė vidaus ir išorės sienas.

„Gerai, kad brolis šalia buvo, nežinau, ką būčiau su tais gelbėtojais padaręs“, – ugniagesius keikė į gaisrą iš darbo Panevėžyje tuoj pat atskubėjęs V. Grigaliūnas.

Užkeiktas tiltas

Dabar pora kaltina ne ugniagesius, o Bendrąjį pagalbos centrą. Paaiškėjo, kad į įvykį Teberešiškių kaime pasiųstos kelios ugniagesių komandos gavo klaidingą adresą. Dispečeriai nurodė pareigūnams vykti į šalia esančius Skaistgirius. Šį adresą teigė išgirdusi ir pati nukentėjusioji, antrą kartą skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą. Nors J. Grigaliūnienė teigia aiškiai pasakiusi, kur dega namas, dispečeriai prisipažino pagal navigacijos sistemą matę kitą skambučio vietą.

Vykdami į Skaistgirių kaimą, ugniagesiai taip pat matė, jog dūmai rūksta nuo gretimo kaimo, tačiau privalėjo paklusti nurodymui. O kai paaiškėjo, kad įvyko baisi klaida, kelią į nelaimės vietą už poros kilometrų pastojo dar ir tiltas.

Jau daug metų kelyje nuo Skaistgirių į Teberešiškius upės krantus jungia metalinis tiltas, kuriuo leidžiama važiuoti tik lengviesiems automobiliams. Čia ribojamas transporto priemonių svoris, plotis ir aukštis.

Taigi ugniagesiai, privažiavę šią kliūtį, apsigręžė ir nuo Skaistgirių kaimo grįžo link Bernatonių, apsuko didžiulį, kone 20 kilometrų, ratą ir jau iš kitos pusės pasiekė degančius Grigaliūnų namus.

„Už 7 km esančio Paįstrio ugniagesių komanda į gaisrą išvažiavo paskutiniai ir atvyko pirmi. Kol visi suvažiavo, namai jau pleškėjo atvira ugnimi. Tas tiltas jau nebe pirmą kartą sutrukdo prisikviesti pagalbą. Tėvų šeimyniniuose vaikų globos namuose buvo nutikusi nelaimė vaikui, tai jį reikėjo nešti iki pat upės, nes greitoji per tiltą nepervažiavo. Nors žinau, kad traktorius per jį tikrai pervažiuoja “, – sakė V. Grigaliūnas.

Pati tempė traktorių

Suvažiavusiems ugniagesiams V. Grigaliūnas irgi turėjo priekaištų. Jų darbą vyras prilygino žaidimui: vieni esą stovėjo įsitvėrę žarnas, kiti iš tiesų bandė padėti. Keistai sodybos šeimininkui atrodė ir vandens paieškos – vos už 100 metrų nuo gaisravietės teka Lėvuo, bet ugniagesiai esą prie jo privažiuoti bandė aplinkiniais keliais.

„Va ta upė, prie pat namų. Bet jiems, matai, įstatymai neleidžia važiuoti, nes čia pieva, kuri gaisro metu taip pat nudegė. Bet tuo metu ugnis žole jau buvo nuėjusi tolyn, o jie važinėjo po 20 minučių vandens semtis keliu už sodybos“, – rankomis skėsčiojo Vidantas.

Negana to, jo žmonai pačiai teko iš pavojaus zona tapusio kiemo išvaryti traktorių. Užkurti šios technikos iš gaisro išgelbėtais raktais moteriai nebepavyko, o pareigūnai atsisakė specialiais diržais transporto priemonę nuvilkti tolėliau. Tad Jelena tai padarė savo automobiliu.

„Nors tas traktorius nenaujas, jam nupirkti ėmėme paskolą ir dar visos neišmokėjome. Ir daugiau daiktų sudegė, už kuriuos dar teks ilgai mokėti, nebėra šaldytuvo, spintos, televizoriaus, kompiuterio, telefonų“, – vardijo J. Grigaliūnienė.

Nuo ugnies nukentėjusi šeima apskaičiavo turto netekusi daugiau nei 100 tūkst. eurų vertės turto. Nuostolius turėtų padengti draudimas, tik šeimininkai nuogąstauja, kad jis visos žalos neatlygins. 1950 m. statytas medinis namas neturi tokios didelės vertės, be to, į žalą neįskaičiuojami sudegę gryni pinigai, aukso dirbiniai.

„Draudimas mūsų paprastas. Kas galėjo žinoti, kad taip nutiks? Kai pradėjau skaičiuoti, tai draudimo darbuotojai net už galvos susiėmė – niekas mums tiek nebegrąžins. Bent jau sienas, stogą iš tų pinigų gal atstatysime“, – viliasi J. Grigaliūnienė.

Gyvenimas nuo nulio

Sutuoktiniai tikisi, kad iki rudens vėl turės namus toje pačioje vietoje. Jau dabar Vidantas matuoja likusius pamatus ir žada kibti į statybos darbus. Blogiausiu atveju, pasak žmonos, teks pirktis kilnojamąją pirtį ir joje kurį laiką pagyventi, nes glaustis pas anytą nėra patogu.

Nelaimės prispaustiems tėvams žada padėti ir Švedijoje gyvenantys vaikai, bet ir to tikriausiai nepakaks, kad Grigaliūnai išliptų iš užklupusio negandų liūno. Sutuoktiniai, tiesdavę pagalbos ranką svetimiems vaikams, dabar patys priversti prašyti gerų žmonių pagalbos. Atstatant namus, labiausiai šiai šeimai reikalingi pinigai ir statybinės medžiagos – paaukotų daiktų net nebūtų kur ir padėti.

Į pagalbos prašymą jau atsiliepė vienas Gražinos Grigaliūnienės buvusių globotinių, paaukojęs 200 eurų. Paramą nukentėjusiems gyventojams pagal nustatytą tvarką žada ir Panevėžio rajono savivaldybė. Kokia suma turėtų būti skirta nelaimėliams, kol kas neaišku.

Su „Sekunde“ kalbėjęs Panevėžio rajono meras irgi neslėpė nepasitenkinimo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbu.

„Jiems turėtų būti labai gėda. Turi navigacijas ir ieško priežasčių pasiteisinti. Jei labai kliudo tiltas į Teberišiškius, galima kalbėti dėl to, bet nemanau, jog pareigūnai nežinojo, kad jis yra. Galiausiai į tą kaimą veda ne vienas kelias ir galima rasti dar artimesnę kryptį. Gėda, daugiau nieko“, – piktai kalbėjo meras.

Tik dėl Panevėžio rajono valdžios Grigaliūnams pavyko greičiau gauti ir pažymą dėl gaisro priežasčių. Šio oficialaus rašto šeimai reikia ne tik draudimo įmonei pateikti, bet ir prašant naujo asmens tapatybės bei kitų svarbių dokumentų.

„Aš juk dabar net be paso vaikštau. Nuvažiavau pirmadienį dėl reikalingos pažymos pas ugniagesius, pažadėjo ją išrašyti tik per 20 dienų. Kai kreipiausi į rajono Savivaldybę, jau vakar viskas buvo baigta“, – antradienį „Sekundei“ kalbėjo V. Grigaliūnas.

Pranešė klaidingą adresą

Grigaliūnų namus pasiglemžusio gaisro oficiali priežastis – užsidegusi pernykštė žolė. Kas ją uždegė, nežinia, tačiau ugnis pasiekė medžius ir nuo jų persikėlė ant pastatų.

Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriaus Renaldo Nacicko teigimu, netoli sodybos teka upė, čia lankosi žvejai – šie ir galėjo numesti nuorūką. O galbūt mėtėsi stiklo butelis ir saulė po juo įžiebė liepsną sausoje žolėje.

„Pagrindinė ilgo pareigūnų vykimo problema – praneštas klaidingas adresas“, – dėl užtrukusios pagalbos teisinosi Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė.
Jos duomenimis, pranešimas apie degantį namą Skaistgirių kaime, Vebrupės gatvėje balandžio 25 dieną buvo gautas 15.20 val. Nors sudegusios sodybos šeimininkės įrašai telefone liudija, kad pagalba atvyko maždaug po valandos, V. Vaiginytės duomenimis, pirmasis automobilis tikrąją nelaimės vietą pasiekė 15.48 val. (po 28 minučių).

„Nuvykus pradžioje nurodytu adresu buvo patikslinta, kad gaisras Teberešiškių kaime. Gaisrinė autocisterna negalėjo pervažiuoti tilto, kuris yra skirtas tik lengviesiems automobiliams, nes ribojamas aukštis ir tonažas, todėl turėjo sukti atgal ir važiuoti aplinkui. Gaisrą gesino 5 automobilinės cisternos“, – aiškino V. Vaiginytė.

Kalbintų tarnybos atstovų teigimu, ne dažnai, bet pasitaiko ir daugiau panašių atvejų, kai dispečeriai BPC pareigūnams nurodo neteisingą įvykio vietą. Teberešiškiuose esą nuostoliai galėjo būti ir mažesni, jei ne jų klaida.

Dispečerius gina

„Nagrinėjome šitą įvykį dar jam tebevykstant“, – tvirtino Bendrojo pagalbos centro Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus viršininkas Liutauras Šinkūnas.

Anot jo, skambutis apie nelaimę Panevėžio rajone gautas balandžio 25-ąją, apie 15.20 val. Dėl centro naudojamos sistemos ypatybių, žemėlapyje pažymėjus tikslų įvykio vietos tašką Teberešiškių kaime, sistema esą priėmė artimiausią turimą pilną adresą – tai yra su gatve, nes Teberiškių kaime gatvės nėra. Tuo adresu 15.21 val. dar nepabaigus pokalbio su pranešėja ir buvo išsiųstos pajėgos.

„Baigus pokalbį su pranešėja ir sistemoje, aprašyme, nurodžius tikslią įvykio vietą Teberešiškių kaime, išvykstančioms pajėgoms iš karto (15.24–15.25 val.) buvo patikslintas įvykio vietos adresas Teberešiškių kaime. Turint omenyje, kad pajėgos nuo pranešimo iš garažo išvyksta per vieną minutę ir kad Gegužinės ugniagesių komanda bei Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų vykimo kryptis (kelias) vykstant ar vienu, ar kitu adresu yra toks pat, manome, kad pirminis netikslus pranešimas (siekiant greičiau išsiųsti pajėgas) negalėjo turėti įtakos pajėgų vykimo laikui“, – aiškino L. Šinkūnas.

Norintieji paremti nuo gaisro nukentėjusią Jelenos ir Vidanto Grigaliūnų šeimyną gali aukoti pinigus pervesdami į Jelenos Grigaliūnienės sąskaitą „Swedbank“ LT937300010102974358

Galerija

 

Komentarai

  • Siaubingas įvykis. Stiprybės Grigaliūnų šeimai.

  • Parvažiavusi automobiliu į savo tuščią sodybą, moteris rado šiokių tokių darbų lauke, o netrukus pastebėjo rūkstančius dūmus nuo šalia namų augančios eglės…….?????????

  • Labiausiai gėda turėtų būti gerbiamam rajono merui.Tai jo ugniagesiai važinėja autocisternomis,kuriu amžiaus vidurkis 36m,pati naujausia cisterna pagaminta 1994m,o trečdalis nesiekia nei 1980m.Taip,navigacijos yra,bet jos guli spintose neatnaujintos(sako dėl lėšų trūkumo),ryšio priemonės taip pat yra,bet praktiškai neveikia.Apsauginiai rūbai neatitinka jokiems reikalavimams,ir bet kuri rajono komanda išsiunčiama tik po miesto,nesvarbu ar ji būtų už šimto metrų,ar už kelių kilometrų.Dar labai gerai,kad su tom relikvijom dar išvis iki gaisrų dažniausiai davažiuojam. Tai kam čia turėtų būti gėda,kai panevėžio rajono priešgaisrinė tarnyba,vos nevienintelė per visą šalį,yra užmiršta ir tik egzistuojanti?

  • melo kojos trumpos

    • Atsakyti
  • Juokaujat, nuoruka numesti, upe 90 metru nuo namo, gerai metyti turetu:/. Keista istorija. Kieme blokeliai, viskas sugriuve, baisu. Kazin kaip ten viduje dar buvo. Gal taip pat, kaip kieme tvarka.

  • Stiprybės šeimai stojantis ant kojų. Negaliu suprasti, kodėl ugniagesiams reikėjo ratais važinėti,jei visi nuoseno žino tą tiltą. Ne prieš mėnesį gi įrengtas.

  • Ar jum negeda juoktis koki komentarai koki zmonys bjaurus cia nelaime. Geriau padekit. Mat karaliui paaukojo tiek pinigu neaisku ar dar sudege.

  • Ugniagesiai ratais nevažinejo, jie atvyko į Skaistgirio Vebrupes gatve pagal išsiuntimą ir pamatė už upės kylančius dūmus….o kad jiems buvo nurodytas klaidingas adresas čia jau kita kalba…

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų