Nuo kitų metų rugsėjo V. Žemkalnio gimnazija planuoja sugrįžti prie to, ko atsisakė 1996-aisiais – vėl pradeda mokyti pirmokus. V. Bulaičio nuotr.

Gelbėjimosi ratas grimztančiai gimnazijai

Gelbėjimosi ratas grimztančiai gimnazijai

Panevėžio mokyklose vien per pastaruosius trejetą metų mokinių sumažėjus daugiau nei 2 200, švietimo įstaigos nuo uždarymo bando gelbėtis keisdamos profilį ir sugrįždamos prie kadaise sunaikintų vidurinių mokyklų tipo.

Pirmą kartą Savivaldybei leidus tėvams patiems pasirinkti, į kurią mokyklą vesti vaikus, perpus mažiau nei planuota devintokų surinkusi šimtametė Vytauto Žemkalnio gimnazija tikisi mokinių pritraukti jau kitąmet atverdama duris pradinukams.

Nuo kitų metų rugsėjo gimnazija planuoja sugrįžti prie to, ko atsisakė 1996-aisiais – vėl pradeda mokyti pirmokus. Tam turėtų pritarti dar ir Savivaldybės taryba.

Penktoji Lietuvoje

Panevėžio Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, mokykla dar birželį pateikė merui prašymą patvirtinti jos naują – humanistinės kultūros gimnazijos kryptį ir leisti formuoti ne tik 9-ąsias, kaip visus pastaruosius dvidešimt vienerius metus, bet ir 1-ąsias bei 5-ąsias klases. Tai reiškia, kad V. Žemkalnio mokykla taptų ilgąja gimnazija, kurioje bus mokoma nuo 1-os iki 12-os klasės.

Lietuvoje tai būtų penktoji tokia mokykla. Humanistinės kultūros ilgosios gimnazijos statusą turi Klaipėdos Vydūno, Kauno Juozo Grušo, Vilniaus Tuskulėnų bei Vilniaus Vladislovo Sirokomlės mokyklos.

Eugenijus Kuchalskis nesutinka, kad kardinalios permainos V. Žemkalnio gimnazijoje gali skausmingai kirsti dėl kiekvieno pirmoko besivaržančioms miesto progimnazijoms.

„V. Žemkalnio gimnazija visais laikais garsėjo kaip humanitarinės krypties mokykla, kur menai, šokis, dailė, humanitariniai dalykai buvo stipri sritis. Įvertinus gimnazijos įdirbį ir istoriją, į švietimo tinklo planą ją siūloma įtraukti kaip humanistinės kultūros mokyklą, atitinkančią Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą netradicinio ugdymo kryptį“, – teigė Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus atstovas.

Progimnazijas guodžia

V. Žemkalnio gimnazijoje nuo ateinančio rugsėjo bus mokoma pagal dvi programas – bendrojo ugdymo, kaip ir visose mokyklose, bei kultūrinio meninio ugdymo.

„Tokios mokyklos atsiradimas mieste gal kai kam ir nepatinka, ir gąsdina. Švietimo politika turi užtikrinti galimybę rinktis mokyklą ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet ir poreikį. Panevėžyje veikia sporto gimnazija, taip pat katalikiškoji, o V. Žemkalnio orientuosis į meninį humanistinį ugdymą“, – tvirtina E. Kuchalskis.

Anot jo, priskirto mikrorajono neturinti mokykla vaikus galės priimti iš viso miesto.

Švietimo strategas nesutinka, kad kardinalios permainos šioje gimnazijoje gali skausmingai kirsti dėl kiekvieno pirmoko besivaržančioms miesto progimnazijoms.

„Mes realistai ir nemanome, kad dabar visi puls į V. Žemkalnį. Progimnazijų vadovų baimė, kad išbalansuosime švietimo tinklą, nėra pagrįsta. Nieko mes neišbalansuosime. Jei gimnazija bus patraukli, į ją rinksis iš viso miesto ar net rajono, bet vienas kitas vaikas iš visų mikrorajonų, atėjęs į V. Žemkalnį, kitų mokyklų klasių tikrai neišardys“, – sako švietimo specialistas.

Nebus sausakimša

Nors V. Žemkalniui numatyta įžiebti žalią šviesą tapti ilgąja gimnazija, visgi, pasak E. Kuchalskio, mokyklos materialinė bazė ganėtinai ribota. Skaičiuojama, jog po ketverių metų ji galėtų turėti tik apie 600 mokinių – tai yra po dvi paraleles klases nuo 1-os iki 12 klasės.

Net ir pasiteisinus optimistiniam planui, V. Žemkalnio mokykla vis tiek liktų viena mažiausių gimnazijų Panevėžyje, pagal mokinių skaičių atsiliekanti netgi nuo tų, kurios vaikus priima tik nuo 9-os klasės. Pavyzdžiui, J. Miltinio gimnazijoje šiuo metu mokosi 706, J. Balčikonio – 701, 5-ojoje – 648 mokiniai.

Šiuo metu Aukštaitijos sostinėje jau veikia dvi ilgosios gimnazijos, analogiškos kadaise veikusioms vidurinėms mokykloms. Tačiau nė viena iš jų nėra pavaldi miesto Savivaldybei. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios Vytauto Mikalausko menų gimnazijos 1–12 klasėse mokosi per 500 mokinių, o pati didžiausia mokykla Panevėžyje – nuo sausio Panevėžio vyskupijos kurijos žinion pereinanti ilgoji katalikiškoji K. Paltaroko gimnazija yra surinkusi net 1 117 auklėtinių.

Sunaikinti vidurines – klaida

V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas neigia, kad pasirinktoji humanistinės kultūros kryptis yra gelbėjimosi planas populiarumą prarandančiai ir šįmet kone perpus mažiau, nei tikėtasi, devintokų surinkusiai mokyklai.

Anot jo, gimnazija renkasi kelią, kuris yra tąsa jau daugiau nei 80 metų siekiančių mokyklos humanitarinių tradicijų.

„Humanistinė samprata reiškia auklėti žmogų per kultūrą ir meną. Mūsų mokykloje tokia tradicija gyvuoja jau nuo 1932-ųjų“, – sako A. Totilas.

Anot jo, gimnazijos ugdymo programa išsiskirs labiau nei kitose bendrojo lavinimo mokyklose akcentuojamais dailės, šokio bei humanitariniais dalykais.

Pasak direktoriaus, dėl ribotos materialinės bazės gimnazija su daugiausia 600-ais mokinių esą nebus konkurentė kitoms švietimo įstaigoms.

„Mums daugiau nereikia, o ir kitoms miesto mokykloms tokios mūsų permainos nebus skausmingos“, – ramina A. Totilas.

Švietimo tinklo strategai tikisi, kad uždaromos „Senvagės“ dauguma auklėtinių pasuks į tame pačiame mikrorajone esančią kitą nedidelę mokyklėlę – „Aušros“ progimnaziją. V. Bulaičio nuotr.

Šiuo metu V. Žemkalnio gimnazijoje mokosi 429 mokiniai nuo 9 iki 12 klasės.

Direktoriaus nuomone, laikas parodė, kad kadaise Lietuvoje praūžusi vidurinių mokyklų pertvarka į gimnazijas ir progimnazijas nebuvo geriausias sprendimas. Esą per ketverius metus gimnazijoje nespėja susiformuoti mokinių žmogiškieji ryšiai.

„Buvo padaryta klaida. Gimnazijas reikėjo kurti bent nuo 5-os klasės. Netgi Latvijoje gimnazijų klasės prasideda nuo 7-osios. Tai irgi geriau nei Lietuvoje nuo 9-os. Mūsų, atėjusių iš anų laikų, likę draugai nuo pirmos klasės, o dabartiniai vaikai nebeturi savo terpės mokykloje, nebeturi draugų“, – sako A. Totilas.

Uždarymų nežada

Nuo rugsėjo Panevėžyje nebelieka ir 129 vaikus teturinčios „Senvagės“ progimnazijos, Liepų alėjoje besidalijančios viena pastoge su Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžia R. Sargūno sporto gimnazija.

Panevėžio švietimo tinklo strategai tikisi, kad uždaromos „Senvagės“ dauguma auklėtinių pasuks į tame pačiame mikrorajone esančią kitą nedidelę mokyklėlę – „Aušros“ progimnaziją. Joje dabar mokosi vos 295 vaikai.

Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklas šiuo metu lanko 10 252 mokiniai, o tai yra maždaug 2 300 mažiau, nei jų būta dar prieš trejetą metų. Pavasarį Panevėžio mokyklos išleis apie 880 abiturientų – keliomis dešimtimis daugiau, nei rugsėjį susirinks vaikų į pirmąsias klases.

Dėl savo ateities neužtikrintas Panevėžio mokyklas strategai ramina, kad prieš metus uždarytos „Nevėžio“ pagrindinės scenarijus bent iki 2020-ųjų, kol galios pernai patvirtintas švietimo tinklo pertvarkos planas, nė vienai nebenumatytas.

Vis dėlto E. Kuchalskis pripažįsta, jog iš anksto prognozuoti, kaip keisis Panevėžio mokyklų žemėlapis, būtų sudėtinga.

„Mes ir K. Paltaroko gimnazijos tapimo privačia nebuvome numatę. Prieš penketą metų kalbėta, kad „Aušros“ progimnaziją gali tekti jungti prie „Senvagės“, bet įvyko atvirkščiai Panevėžyje atsidarius R. Sargūno sporto gimnazijai. Dabar atėjo pasiūlymas iš V. Žemkalnio gimnazijos, nors irgi apie galimybę jai tapti ilgąja nebuvo galvota. Bet baimių, kad dėl jos bus paaukota kuri kita mokykla, negali būti. Mokyklų Panevėžyje daug, pastatus išlaikyti brangiai kainuoja, bet drastiškų sprendimų nebus“, – užtikrina E. Kuchalskis.

Pustuštės klasės – prabanga

V. Žemkalnio gimnazijai planuojamos kardinalios permainos kol kas nežinomos miesto švietimo bendruomenei. Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininko Romualdo Grilausko teigimu, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką Švietimo taryboje planuojama aptarti lapkričio vidury.

R. Grilausko nuomone, švietimo tinklo pertvarka Panevėžyje nėra užbaigta, jei vis dar girdima, kiek miesto biudžetui, o tai reiškia, jog panevėžiečiams kainuoja išlaikyti tuščias vietas klasėse.

„Jei mokykla nepajėgia išsilaikyti iš mokinio krepšelio lėšų, vadinasi, švietimo tinklas iki galo nesutvarkytas. Jei Savivaldybė pajėgi, gali ir po 20 mokinių klasėse sėdėti, bet jei nuolat akcentuojama, kiek kainuoja tuščia vieta klasėje, vadinasi, miestui mažos mokyklos yra našta“, – įvertino R. Grilauskas.

Praėjusiais mokslo metais neužpildytos vietos klasėse miestui kainavo per 213 tūkst. eurų.

Komentarai

  • „Dėl savo ateities neužtikrintas Panevėžio mokyklas strategai ramina, kad prieš metus uždarytos „Nevėžio“ pagrindinės scenarijus bent iki 2020-ųjų, kol galios pernai patvirtintas švietimo tinklo pertvarkos planas, nė vienai nebenumatytas.“ Matyt tie „strategai“ iki šiol sapnuoja košmarus.

    Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/gelbejimosi-ratas-grimztanciai-gimnazijai/

    • Atsakyti
  • O ar kas paskaičiavo, kiek lėšų kainuos gimnazijos aprūpinimas 1-ųjų ir 5-ųjų klasių vadovėliais, kitomis mokymo priemonėmis, galų gale baldais? Juk viskas, kas buvo prieš 20 metų, yra pasenę, nebetinka ir nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

    • Atsakyti
    • Nesuprantate, ką rašote. Ir vėl blogai, kad neuždaro. Geriau išlaikyti tuščią pastatą! Švietimas nėra verslas.

      • Atsakyti
    • Panevėžiete, komentuojate, kad komentuoti. Gimnazija iš esmės skiriasi nuo progimnazijos. Geriau keisti mokyklos tipą investuojant į ją, o ne uždaryti.

      • Atsakyti
  • Labai sveikintina išeitis. Būtų žiauru leisti demografijai sunaikinti vieną seniausių mieste gimnazijų ir dar su tokiomis tradicijomis. Savivaldybė turėtų daryti išvadas dėl netvarkos joje, ką parodė auditas, bet gimnazija turi būti išsaugota.

    • Atsakyti
    • Pritariu 100 proc.

  • Savo buvusiai mokyklai visa širdimi linkiu pačių geriausių pasikeitimų visose srityse.

  • „Dėl savo ateities neužtikrintas Panevėžio mokyklas strategai ramina, kad prieš metus uždarytos „Nevėžio“ pagrindinės scenarijus bent iki 2020-ųjų, kol galios pernai patvirtintas švietimo tinklo pertvarkos planas, nė vienai nebenumatytas“ , nes „strategai“ iki šiol košmarus sapnuoja.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų