"Sekundės" archyvo nuotr.

Garsų ataka lemia negalavimus

Garsų ataka lemia negalavimus

Medikai sunerimę: dabartinė karta po truputį kursta, o ypač dažnai skundžiasi blogai girdintys paaugliai ir jaunuoliai. Tranki muzika klubuose, grotuvai, muzikinis fonas parduotuvėse, kavinėse, automobiliuose, vakarėliuose alina klausą. Ko imtis?

 

Gydytojai, atlikę moksleivių apklausą, nustebo – net 70 proc. jų klausydamiesi muzikos per ausinukus nustato didžiausią garsą. Apie dažno ir ilgo grotuvo klausymosi žalą yra girdėjęs tik maždaug kas antras paauglys. Kasdien po kelias valandas veikiama apie 100 dB garsų klausa silpsta, nes pailsėti jai tiesiog nebelieka laiko.

Iš ausinuko sklindanti muzika gali būti pavojinga ir gyvybei. Žmogaus su ausinukais ausyse tik kūnas egzistuoja realiame pasaulyje, nes jo klausa – virtualiame. Smegenys tokiomis aplinkybėmis nebesugeba tinkamai vertinti aplinkos, taigi einant gatve galima net patekti po automobilio ratais.

Nusileidžia tik rūkymui

Daugybę amžių žmonės gyveno aplinkoje, kurioje natūralių garsų stiprumas tebuvo 30–45 dB. Tokį garsą skleidžia upelio čiurlenimas, lapų šlamesys, paukščių čiulbėjimas. Stipresnius garsus organizmas suvokia kaip pavojaus signalą, o į pavojų reaguoja išskirdamas daugiau adrenalino, cholesterolio ir cukraus. Kraujagyslės susiaurėja, pulsas padažnėja – tai garsinio streso požymiai. Mokslininkai pažymi, kad dėl stipraus garso – minios triukšmo, traktoriaus riaumojimo, roko muzikos, sklindančios iš grotuvo, ir pan. – sumažėja protiniai gebėjimai, sutrinka virškinimas, silpnėja imunitetas.

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad triukšmas padidina kraujyje streso hormonų net miegant. Mokslininkų teigimu, stiprūs garsai – viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių ir nusileidžia tik rūkymui. Kiekvieni papildomi 10 dB, esant vidutiniškai triukšmingai aplinkai, padidina arterinį kraujospūdį 2 vnt., o tai – 10 proc. didesnė rizika susirgti insultu ir 5 proc. – išsivystyti krūtinės anginai.

Iš kur tas triukšmas?

Europoje jau kelerius metus kryptingai kovojama su triukšmu. Vis dėlto nustatyta, kad daugiau nei trečdalis europiečių dėl įvairių miesto garsų negali normaliai išsimiegoti.

Triukšmo šaltinių mieste iš tiesų daug. Juos visus galima suskirstyti į dvi grupes – įmanomus ir neįmanomus pašalinti.

Prie pirmųjų priskiriami naktiniuose klubuose, populiarių atlikėjų koncertuose skambanti muzika, garsai, skleidžiami kompiuterinių žaidimų. Žmonės, žaisdami šiuos žaidimus, linksmindamiesi mėgstamame klube arba klausydamiesi roko žvaigždės koncerto, patiria ir daug teigiamų emocijų, o jei pajunta diskomfortą, šią garsų ataką gali nutraukti patys – tiesiog pasitraukti į ramesnę vietą.

Daug didesnę neigiamą įtaką sveikatai daro garsai, kurių pašalinti neįmanoma. Jie ne tik sukelia diskomfortą, bet priverčia žmogų pasijusti bejėgį, negalintį pakeisti nemalonios situacijos, ir išgyventi didelį stresą.

Didžiausias neįmanomo pašalinti triukšmo šaltinis mieste – transporto priemonės. Papildomus „garso efektus“ sukuria šalia gyvenamųjų namų įrengtos stovėjimo aikštelės, be priežasties įsijungiančios signalizacijos.

Kai kurios kavinės, parduotuvės pagal jose skambančios muzikos garsumą primena diskotekas. Bet žmonės į jas ateina ne pašokti.

Labai pavojingas techninis triukšmas, sukeliamas ventiliacijos įrenginių, veikiančių kompiuterių, pramonės objektų.

Ne visada savo darbuotojų tinkamomis darbo sąlygomis pasirūpina įstaigų vadovai. Dabar populiarūs biurai, kuriuose nėra jokių pertvarų, bet darbuojasi keliasdešimt žmonių, pagal triukšmo lygį beveik prilygsta miesto turgui.

Ypatinga šių laikų problema – techniniai infragarsai. Juos gali skleisti pramonės įmonės, gatvių apšvietimo transformatoriai ir kt. Šių garsų žmogaus klausos organai nepajėgia atpažinti, bet jie daro didžiulę žalą psichikai – mažėja protinis pajėgumas, prastėja nuotaika. Tam tikrų dažnių infragarsai gali sukelti baimę, išgąstį, sutrikimą, nerimą. Pasaulyje egzistuoja ir psichinio poveikio ginklai, skleidžiantys infragarsus.

Sirgalių liga

Neatsiejama šiandieninio triukšmo dalimi tampa ir krepšinio ar kitų komandų sirgalių keliamas garsas varžybų metu. Žiūrovų ir jų atsineštų ,,instrumentų“ sukeliami garsai jau vadinami triukšmu, nes jų stiprumas dažnai siekia daugiau nei 100 dB ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Įdomu tai, jog Lietuvos krepšinio sirgalių sukeliamas triukšmas varžybų metu buvo įvertintas net 114 dB, o tai prilygsta pneumatinio grąžto ar propelerinio lėktuvo sukeliamam triukšmui. Palyginimui – įprastinė kalba yra apie 60 dB. Jeigu žmogus, stovintis metro atstumu nuo jūsų, turi šaukti, kad jį išgirstumėte, vadinasi, triukšmo lygis siekia 85 dB ir viršijus šią ribą jūs rizikuojate pakenkti savo klausai.

Jeigu žmogus, stovintis mažiau nei pusės metro atstumu, turi šaukti, kad jį suprastumėte, triukšmo lygis siekia 95 dB. Jeigu reikia šaukti pašnekovui į ausį, triukšmo lygis siekia 105 dB. Jūs labai rizikuojate pakenkti savo klausai būdamas tokiame triukšme be klausos apsaugos priemonių.

Jeigu pabuvę triukšmingoje aplinkoje jūs, patekę į ramią aplinką, negirdite silpnų garsų, jūsų klausa pablogėjo. Neilgai pabuvus triukšmingoje aplinkoje klausos susilpnėjimas ar spengimas ausyse praeina. Ilgai veikdamas triukšmas pažeidžia vidinėje ausyje (kriauklėje) esančias neurosensorines ląsteles, jos suyra ir nebegali perduoti signalų klausos nervui ir smegenims. Šios ląstelės neatsikuria, taigi klausa pakenkiama negrįžtamai.

Tai vyksta palaipsniui, nepastebimai, jums net neįtariant, jog pamažu prarandate klausą. Be klausos pakenkimo, triukšmas gali sukelti stresines reakcijas, sutrikdyti miegą, virškinimo sistemos organų veiklą, padidinti kraujo spaudimą, mažinti organizmo atsparumą ligoms ir darbingumą, didinti nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką.

Išties. sunku tikėtis, kad sirgaliai per varžybas bus ramūs, triukšmaudami nepalaikys savo komandų ar nešvilps priešininkams. Plodami ir skanduodami žiūrovai nesukels tokio pavojaus sveikatai, nepasieks tokio garso stiprumo, kurį sukelia dirbtiniai triukšmo šaltiniai (suspausto oro balionėlių pučiamos sirenos, vuvuzelos ir kt.).

Tiems, kurie mėgsta stebėti varžybas gyvai, primename: jūs galite nuo 15 iki 30 proc. sumažinti žalojantį triukšmo poveikį klausai dažniau išeidami pailsėti į ramesnę aplinką. Atminkite: čempionatai ir įvairios varžybos ateina ir praeina, o sugadinta klausa lieka visam gyvenimui.

Ieškome tylos

Kai kuriems žmonės stiprūs garsai blogų emocijų nesukelia, o kai kurie tiesiog įsiunta, juos apima depresija. Bet specialistai pataria vengti miesto triukšmo ir vieniems, ir kitiems – net ir pripratus prie nuolatinio ūžesio, jis nepastebimai, iš lėto griauna sveikatą.

Apsisaugoti nuo gatvės triukšmo bute ir įstaigoje padeda šiuolaikiški langai su stiklo paketais. O norint negirdėti iš kaimynų butų sklindančių garsų pakanka pasitiesti vieną arba kelis kilimus arba prie sienų pritvirtinti du sluoksnius gipskartonio, o tarpą tarp sluoksnių užpildyti garsą izoliuojančia medžiaga.

Pasiilgus tylos galima pasinaudoti ir ausų kamštukais. Jie gaminami iš organinės baktericidinės vatos ir polimerinio pluošto mišinio, gana patogūs, beveik nejaučiami, o triukšmą sumažina 15–30 dB. Paprastesni kamštukai padaryti iš elastingo silikono, bet taip pat gana veiksmingi.

Ar gerai girdite?

Ausų ligų specialistai siūlo patiems pasitikrinti klausą, ypač tiems, kurie muzikos per ausinukus klausosi kasdien ne mažiau kaip po pusantros valandos. Draugą ar šeimos narį paprašykite pašnibždėti kelis žodžius, kuriuose yra priebalsis „š“, pavyzdžiui, „šešiasdešimt šeši“. Nustatykite, kokiu atstumu jūs girdite šnabždesį ir galite atskirti žodžius. Jei šis atstumas – 6 metrai arba daugiau, jūs girdite gerai, o jei 4,5 metro arba mažiau, patartina kreiptis į gydytoją.

Keletas faktų

Iš šimto Žemės gyventojų keturi turi klausos defektų. Prognozuojama, kad iki 2020 m. blogai girdinčiųjų padaugės trečdaliu.

Klausantis 110 dB garsumo muzikos bent 50 minučių galima patirti vadinamąjį garsinį apgirtimą, jo vienas iš požymių – agresyvumas.

1 valanda klausymosi grotuvo transliuojamos garsios muzikos prilygsta pagal triukšmingumą 8 valandoms darbo traktoriumi.

20 proc. dabartinių jaunuolių pagal klausą nesiskiria nuo 85 metų žmonių.

Rūkaliai dukart labiau rizikuoja apkursti nuo stiprių garsų nei nerūkantieji.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų