Garbiame amžiuje atrado tapymo malonumą

Garbiame amžiuje atrado tapymo malonumą

 

Širdyje jausti amžiną pavasarį nėra sudėtinga. Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto studentės senjorės kasdienybę spalvina pasinerdamos į meno pasaulį. Tapybos darbų parodą Panevėžio „Židinio“ bibliotekoje pristatanti garbaus amžiaus studenčių grupelė vienbalsiai tikina, jog per tapybą galima padaryti gyvenimą kur kas spalvingesnį, prasmingesnį ir geresnį.

Meniniai užsiėmimai padėjo moterims ne tik atsiskleisti, susirasti naujų draugų, bet ir atsipalaiduoti, užmegzti ypatingą moterišką bendrystės ryšį.

Parodoje kūrinius pristatančių Trečiojo amžiaus universiteto studenčių darbų vadovė Vida Špakauskienė vos pernai ir pati aptiko savyje menininkės gyslelę, o šiemet į viešumą jau kelia bendraminčių kūrybą.

Gėlėmis pražydę paveikslai pasakoja individualias istorijas apie tai, kiek ir kokių lobių žmogus nešiojasi savyje, juos sukaupęs kartu su kiekvienais metais pasipildančiu patirties kraičiu.

Per parodos atidarymą V. Špakauskienė pripažino, jog tokį žingsnį žengusi pirmiausia dėl asmeninių interesų – visą gyvenimą, nuo pat mažų dienų turėjo svajonę piešti, kurti, išlaisvinti kūrybinį potencialą. Tačiau nė menkiausios galimybės kurti nebuvo, tokia atsirado tik išėjus į pensiją. V. Špakauskienė įsitikinusi, jog panašių troškimų turėjo ir parodos autorės.

Palaima kurti

Pasidalijusi mintimis, norais ir atradimais, V. Špakauskienė netruko pajusti, jog tapyba tapo vienu didžiausių gyvenimo variklių.

„Pakviečiau kolektyvą mokytis piešti, nors ir pati dar nestebuklingai gerai tai darau. Iki ašarų gera, jog mano mokinės mane pralenkė“, – žvelgdama į ant bibliotekos sienų surikiuotus tapybos darbus sakė iniciatyvioji Vida.

Ji įsitikinusi, jog savo žinias dovanojo ne veltui – visos senjorės nekantriai laukia antrojo kurso susitikimų, nuolat dalijasi savo darbų nuotraukomis, ne vienas kūrinys jau puošia jų artimųjų namų interjerą.

„Tokiomis akimirkomis pajunti savo vertę, įsitikini, jog sugebi, moki, gali. Įstengi kitam suteikti džiaugsmo, kartu suteikiant jo ir sau. Kai piešiu, aš jaučiu didžiausią palaimą“, – pasitenkinimo neslepia V. Špakauskienė.

Darbai neliks užmaršty

Viena iš parodos autorių, Trečiojo amžiaus universiteto studentė Margarita prisipažino, jog anksčiau meno pasaulis jai buvo menkai pažįstamas.

Pradėjus lankyti užsiėmimus universitete, jos gyvenimas persimainė neatpažįstamai. Margarita taip susidomėjusi menu, jog dabar gyvenimą sunkiai įsivaizduoja be kūrybos.

Bibliotekoje eksponuojama paroda – debiutinis jos, kaip menininkės, pasirodymas.

„Nemaniau, jog sugebėsiu ką nors nupiešti, vis abejodavau“, – atviravo studentė.

V. Špakauskienei įkalbėjus pabandyti paimti į rankas teptuką, ponia Margarita net nustebo, jog vos kartą kitą parodžius pavyzdį, piešiniai pasipylė be didelių keblumų. Rodos, jog įkvėpimas buvo šalia visuomet, tik kurį laiką giliai slėpėsi tolimiausioje širdies kertelėje.

„Dabar lyg ir neblogai išeina“, – su šypsena pasakojo panevėžietė.

Atidarymo metu pasidabinusi pačios išmargintu šilkiniu šaliu, ponia Margarita prisipažino visgi labiau linkstanti link drobės.

„Drobių prisipirkau gal kokių penkiolika – ateičiai, tapysiu namuose“, – juokėsi keturis paveikslus nutapiusi ir jau naujų vizijas galvoje kurianti moteris.

Jos įkvėpimo šaltinis – gamta. Tai atsispindi ir eksponuojamuose darbuose.

„Tačiau nemėgstu piešti ežerų, upių“, – pabrėžia kol kas iš natūros nedrįstanti tapyti kūrėja.

Savo darbus Margarita žada pasikabinti sodyboje, o jos veiklą palaikantis sutuoktinis vieną jų jau išsirinko ir namams papuošti.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų