Trisdešimtąją parodą V. Pečininas dedikavo mamai, kuri visą gyvenimą slėpė savo tikrąjį tikėjimą. V.Bulaičio nuotr.

Fotografo projektas atvėrė ir šeimos paslaptį

Fotografo projektas atvėrė ir šeimos paslaptį

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta trisdešimtoji žinomo fotomenininko Valentino Pečinino personalinė fotografijų paroda „Stačiatikių tikėjimo portretas“. Šia tema daugiau nei prieš dešimtmetį susidomėjęs menininkas netikėtai sužinojo, kad stačiatikybę slapta visą gyvenimą išpažino ir jo motina.

„Parodą skiriu savo mamai Tatjanai. Ji buvo pakrikštyta ir per visą gyvenimą niekam nežinant nešė stačiatikybės kryželį“, – teigė V. Pečininas.

Apie savo dabar jau devyniasdešimtmetės mamos paslaptį jis sužinojo tik 2006 metais, kai pradėjo įgyvendinti minėtai religijai skirtą projektą. Sužinojusi, kad sūnus vaikšto į cerkves, bendrauja su jų dvasininkais, moteris nustebo dėl savo atžalos idėjos ir atsivėrė.

„Mano mama gimė Kazachstane, skurdžioje geležinkelininkų šeimoje. Laikas buvo tuoj po revoliucijos, todėl valdžia smerkė bet kokias religines apraiškas ir tikėti buvo labai pavojinga. Vis dėlto mama buvo pakrikštyta, kitiems jos broliams tėvai to padaryti nebesugebėjo. Vėliau mama dirbo vidaus reikalų sistemoje, ištekėjo už karininko ir išpažįstamą tikėjimą teko užgniaužti. Niekas to nežinojo. Tačiau, matyt, mano viduje gyveno kažkokia programa iš vaikystės, kad natūraliai susidomėjau tokia tema. Nors dar iš mažens atsimenu, kaip su mama eidavome iš tolo žiūrėti, kas vyksta cerkvėje. Tuomet nesupratau, kodėl mes taip elgėmės…“, – savo šeimos istoriją „Sekundei“ pasakojo fotomenininkas.

Anot V. Pečinino, dabar motina jau drąsiai meldžiasi. Kai buvo stipresnės sveikatos, lankėsi ir pamaldose. Jos kambarėlį puošia ikonos ir kryželiai.

Iš slapčiausių kampų

Savo mamą menininkas atsivežė ir į stačiatikių tikėjimui skirtą parodą Panevėžio dailės galerijoje. Čia V. Pečininas pristatė trisdešimt nuotraukų, jos ne tik supažindina su religija, bet ir atskleidžia tikinčiųjų nuotaikas, jausmus.

Šias dvi kryptis autorius atskiria net ir spalvomis. Stačiatikių dvasininkijai, cerkvei, pamaldoms pavaizduoti fotografas pasirinko spalvotą fotografiją.

„Stačiatikių pamaldos šiltesnės ir net mistiškesnės nei katalikų. Ryški dvasininkų apranga, daug dūmų, šviesos. Katalikų bažnyčia suteikia daugiau rimtumo, santūrumo“, – pastebėjo V. Pečininas.

Tačiau fotoaparatu prakalbinti stačiatikius, anot jo, daug sunkiau nei katalikus. Čia galioja labai griežtos taisyklės ir menininkui teko susirinkti daug leidimų, kad patektų ten, kur eilinis žmogus net kojos neįkelia.

„Stačiatikių bendruomenė daug uždaresnė. Jų cerkvė padalyta į dvi dalis: viena skirta tikintiesiems, kita – tik dvasininkams. Abi puses skiria ikonų siena. Kas vyksta už jos, paprasti žmonės nemato. Man pavyko ten patekti, nors nesu šios religijos atstovas. Todėl paroda unikali, kad čia galima pamatyti stačiatikybę iš slapčiausių kampų“, – pasakojo V. Pečininas.

Kai kurias fotografijas panevėžietis atgabeno iš Gruzijos, Ukrainos, Rusijos ir iš paties Atono kalno Graikijoje. Čia yra pats uždariausias stačiatikių vienuolynas pasaulyje, kur niekada nebuvo patekusi moteris. Leidimą į jį pažvelgti V. Pečininas gavo per lietuvių ir Rusijos stačiatikių rekomendacijas.

Galerija

Tikėjimo ieškojimas

Apskritai stačiatikių dvasininkija labai palaikė fotografą, vykdantį šį projektą. Į parodos pristatymą Panevėžyje atvyko keletas šventikų, jie renginį praturtino savo giesmėmis.

„Valentinas Pečininas įsitikinęs, kad fotoaparato objektyvas – tai pasaulio pažinimo instrumentas. Jis tyrinėja, kas netrivialu, veda kiaurai per uždarus altoriaus vartus į slėpiningą ortodoksijos pasaulį. Paprastiems maldininkams netenka regėti, kas vyksta už jų. Autorius fokusuoja mūsų dėmesį į nepastebimus, greitai praeinančius dalykus. Nuotrauka sustabdo sprūstančią nuo žvilgsnio akimirką, apreiškia nematoma, parodo ortodoksų pamaldų ir kultūros paprastumą bei didybę ir mažame bažnytkaimyje, ir mieste“, – apie dešimt metų V. Pečinino rinktas nuotraukas sako šventikas Aleksejus Smirnovas.

Be ortodoksų pasaulio aplinkos, V. Pečininui jo darbuose labai svarbi ir tikėjimo tema. Nespalvotose fotografijose jis bandė atskleisti ir krikštijamo kūdikio džiaugsmą, ir pamaldžios močiutės rūpestingą veidą.

„Per veidus, emocijas stengiausi ieškoti tikėjimo. Jau seniai einu šiuo keliu“, – tvirtino menininkas.

Prima jo religinė fotografijų paroda buvo skirta katalikybei, jau ruošiamas projektas ir apie budizmą. Jam autorius medžiagą rinko šią vasarą keliaudamas po Indiją. Ateityje V. Pečininas mąsto per fotoobjektyvą panagrinėti ir islamą.

„Visos religijos turi savo specifiką. Katalikai mušasi į krūtinę „kaltas“, stačiatikių tikintieji dulkė prieš Dievą, budistai tiesiog šypsosi, o musulmonai su ginklais eina į Europą“, – dėstė fotografas.

Faktai

VALENTINAS PEČININAS gimė 1959 metais Panevėžyje.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1999 metų, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-aisiais. Nuo 2004 metų Lietuvos spaudos fotografų klubo narys, nuo 2008-ųjų Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Surengė per 30 personalinių parodų Lietuvoje bei užsienyje.

Nuo 1998-ųjų iki 2017 m. 45 grupinių parodų dalyvis.

Valentinas Pečininas yra keturis kartus „Auksinio kadro“ nugalėtojas konkurse Lietuvos spaudos fotografija (2005 m., 2007 m., 2012 m., 2014 m.).

2017 m. tarptautinėje fotografijos bienalėje „Žmogus ir miestas“ – antros vietos laureatas. Panevėžys, Lietuva.

2007 metais išleido fotografijų albumą „Prasiveržimas“.

V.Pečinino paroda „Stačiatikių tikėjimo portretas“ Panevėžio dailės galerijoje veiks iki gruodžio 2 d.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų