Fotografija – tikrovės akistatoje

Fotografija – tikrovės akistatoje

 

Pametęs galvą dėl gatvės fotografijos, kaunietis fotografas, fotožurnalistikos dėstytojas Elijus Kniežauskas siūlo stoti į nepagražintos realybės, gatvės gyvenimo konfrontaciją.

Nors E. Kniežauskas anksčiau sėkmingai dalyvavo įvairiose grupinėse parodose, Panevėžyje pristatoma ekspozicija „Akistata“ – pirmoji personalinė paroda.

Aukštaitijos sostinė šalies fotografams puikiai žinoma savo tarptautine fotografijos bienale „Žmogus ir miestas“. 2017-aisiais joje dalyvavo ir E. Kniežauskas. Tą kartą fotografas sukūrė keturių darbų seriją „Miesto sanitarai“, kuri sulaukė ne tik lankytojų dėmesio, bet buvo palankiai įvertinta ir profesionalių menotyrininkų bei kolegų fotografų.

Kauniečio darbai retai kada lieka nepastebėti – viską matanti autoriaus akis yra užfiksavusi ne vieną pavergiančią akimirką. Jo darbai jau kelissyk buvo nominuoti kasmet rengiamoje konkursinėje „Lietuvos spaudos fotografijos“ parodoje. Prieš trejus metus kaunietis sporto fotografijos kategorijoje išplėšė prizinę vietą ir buvo apdovanotas aukščiausiu šio konkurso įvertinimu – „Auksinio kadro“ nominacija.

Baigęs žurnalistiką, E. Kniežauskas penkerius metus dirbo reporteriu įvairiuose šalies portaluose, o vėliau ėmėsi reportažams fotografuoti ir pats.

Autorius atviras: fotografija jį taip sužavėjusi, jog siekis padaryti gerą nuotrauką tapo kur kas svarbesnis ir įdomesnis, nei parašyti gerą tekstą.

„Kol dirbau spaudoje, to taip ir nepavyko pasiekti. Šioje srityje viskas labai susimaišę: iš fotografų nuolat prašoma būti raštingiems, o rašytojų – fotografuoti, tad šiuo požiūriu ribos labai išsitrynusios ir visiškai neaišku, koks spaudos fotografas bus greitu laiku“, – svarstė jis.

Visgi E. Kniežauskas rimtai apsisprendė palikti rašymą kitiems ir visą laiką skirti savo didžiajai aistrai – fotografijai.

Fiksuoja istoriją

Pats autorius gatvės fotografiją sakė manantis esančia pačia geriausia. Ji, anot jo, yra kaip sportas, o kiekviena nuotrauka – it dvikova.

„Daugybei žmonių fotografavimas yra tik pramoga, kai jie kontroliuoja, kaip atrodys, ką veiks ir iš kurios pusės fotografuosis. Kitu gi atveju subjektas saugosi, o fotografui belieka medžioti ir pamėginti sugauti kaip tik tai, ko jam reikia“, – mano E. Kniežauskas.

Stoti į tokią akistatą, anot kauniečio, neretam fotografui – vienas didžiausių malonumų. Deja, bet ir pastarasis tampa ribojamas įstatymų, nelegalus.

E. Kniežauskas nepraleidžia pro akis teisinių pakeitimų. Europos Parlamento priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas teoriškai uždraudė gatvės fotografiją. Pagal reglamentą, žmogaus veidas yra biometriniai duomenys, pagal kuriuos įmanoma identifikuoti asmenį.

Disponuoti panašiais duomenis galima tik išskirtiniais atvejais.

„Už visus atsakyti negaliu, bet žinau, kad nevartęs Romualdo Požerskio fotografijų iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčių, nematęs Aleksandro Macijausko Lietuvos turgaus ar Romualdo Rakausko „Atlaidų“, būčiau skurdesnis. Gal po trisdešimt metų bus įdomu pažiūrėti, kokios tos gatvės buvo Kaune amžiaus pradžioje. O gal jau greitai fotografuosime tik siluetus ir šešėlius“, – pristatydamas savo pirmąją personalinę parodą svarstė fotografas.

E. Kniežausko paroda „Akistata“ Panevėžio fotografijos galerijoje veiks iki gruodžio 15 dienos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų