Finišo tiesiojoje – naujos aistros dėl menų centro

Finišo tiesiojoje – naujos aistros dėl menų centro

 

Daugiau nei 156 tūkst. lankytojų per metus nėra surinkusi nė viena Panevėžio kultūros įstaiga, net ir nacionalinis Juozo Miltinio dramos teatras. Tokį meno mėgėjų srautą projektuotojai prognozuoja 2022-ųjų pradžioje Aukštaitijos sostinėje duris turinčiam atverti Stasio Eidrigevičiaus menų centrui (SEMC).

Jo investicinį projektą Savivaldybės užsakymu rengusios uteniškių bendrovės „Idus“ projektų vadovės Raimondos Ivaškevičienės teigimu, planuojama, kad per dieną į SEMC užsuks bent 427 lankytojai. Ir taip ištisus metus. Projekto rengėjų skaičiavimais, pažiūrėti Panevėžyje eksponuojamų meno kūrinių maždaug 15 tūkst. turistų atvyks iš užsienio, Aukštaitijos sostinę atras dar beveik 24 tūkst. vietinių keliautojų po Lietuvą, o daugiausia į menų centrą važiuos apskrities gyventojai (per 31 tūkst.) ir, žinoma, patys panevėžiečiai. Vien jie per metus į SEMC užsuks daugiau nei 55 tūkst. kartų.

Į SEMC virsiantis šiandieninis kino centras „Garsas“ džiaugiasi pernai sulaukęs kiek per 63 tūkst. žiūrovų, o tai yra 174 kasdien.

R. Ivaškevičienės teigimu, prognozuojama, jog būsimojo menų centro bent pusę lankytojų sudarys atėjusieji pažiūrėti nemokamų parodų. Ekspozicijos, į kurias teks pirkti bilietus, manoma, galėtų sudominti apie 41 proc. atvykusiųjų, o likusi dalis užsuktų į menų centre organizuojamus renginius, edukacinius užsiėmimus, konferencijas.

SEMC idėjai pasiekus svarbiausią tašką, kai jau bus teikiama paraiška milijoniniam fnansavimui, Panevėžio tarybos opozicijos atstovai ėmėsi vertinti, ar vilniečių komandos sukurtas pastato projektas (kairėje) nėra austrų architekto darbo kopija.

Šildyti pigiau nei „Garsą“

Skaičiuojama, kad modernaus, maždaug 3000 kv. m pastato, iškilsiančio vietoje dabar apie 2000 kv. m užimančio „Garso“, šildymas per metus atsieis beveik 12 tūkst. eurų mažiau nei dabar šildyti kino centrą. Daugiausia lėšų pareikalaus darbo užmokestis. Tam prireiktų per 269 tūkst. eurų per metus. Tiek pasidalyų būsimi 25-i SEMC darbuotojai.

Tačiau, investicinio projekto rengėjų prognozėmis, tokia suma turėtų būti surinkta pardavus bilietus į mokamas parodas.

Panevėžio savivaldybė būsimojo SEMC rekonstrukcijai tikisi gauti 3 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Kad menų centras 2022 m. pradžioje atvertų duris, jam įrengti reikia beveik triskart daugiau lėšų. Šios ambicingos idėjos išpildymas – nuo „Garso“ kino centro rekonstrukcijos iki naujojo pastato interjero, baldų ir įrangos – kainuotų apie 8,9 mln. eurų.

Šio projekto vadovė Lina Blažytė teigia, jog likusių reikalingų beveik 6 mln. eurų Panevėžio savivaldybė ieškos per kitus finansavimo šaltinius, taip pat bandys pritraukti ir privačias iniciatyvas.

Prognozėmis nepatikėjo

Panevėžio tarybos narių dauguma pritarė, kad Savivaldybė teiktų investicinį projektą ir siektų gauti 3 mln. eurų ES paramą SEMC statyti, tam prieštaraujančiųjų nė nebuvo ir tik keturi politikai susilaikė. Visgi jau dabar ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų plačiai aptarinėjamas projektas Tarybos narių buvo įvertintas prieštaringai.

„Visos darbovietės priverstinai siųs darbuotojus žiūrėti parodų atidarymo“, – didžiulių lankytojų srautų prognozę skeptiškai įvertino socialdemokratas Donatas Degenis.

Būsimąjį kultūros objektą, kol kas ryškiausią ir unikaliausią Panevėžio istorijoje, D. Degenis mato kaip, anot jo, papildomą ir dvigubai didesnę miestui naštą nei „Cido“ arena. Panevėžyje kasmet iškeliamas politinis klausimas, jog arena Aukštaitijos sostinei yra per didelė prabanga – jos veiklai organizuoti miesto biudžete metams numatyta 606 tūkst. eurų. Arena mainais įsipareigojusi panevėžiečiams surengti ne mažiau nei 20 nemokamų renginių per metus.

Abejonės autorių prajuokino

SEMC idėjai pasiekus svarbiausią tašką, kai jau bus teikiama paraiška gauti milijoniniam finansavimui, Panevėžio tarybos opozicijos atstovai ėmėsi vertinti, ar vilniečių architektų komandos sukurtas pastato projektas nėra kopija.

„Ragana skubiai ieško dešimties skirtumų! Kitaip Eidrigevičiaus meno centro Panevėžyje projektą vadins ,,vogta idėja“!“ – emocingai socialiniame tinkle pareiškė Gema Umbrasienė.

Politikė pateikė iš viršaus darytas nuotraukas dviejų vizualizacijų – būsimojo SEMC Panevėžyje ir 2015-aisiais austrų architekto Kriso Prechto tarptautiniam konkursui pateiktą Bauhaus muziejaus Vokietijos Desau mieste projektą. Pastarasis – drąsi pastato transformerio idėja. Pagal austro projektą, Bauhaus muziejaus pastatas turėjo lengvai transformuotis – esant poreikiui, apatinis aukštas išvažiuoti iš statinio tarsi traukinys ant bėgių. Visgi projektas į finalą nepateko.

Politikų įžvalgos dėl šių projektų galimų panašumų nustebino ir net prajuokino Panevėžiui sukurto SEMC pastato projekto vyriausiąjį architektą Aurimą Sirusą.

„Man net sunku suprasti, apie kokį austro architekto projektą šnekama. SEMC pastato architektūrinė idėja parodyta planšetėse, aprašyta 12-os lapų aiškinamajame rašte. Net nematau vietos diskusijai. Spėju, jog šiuo atveju abejonės labiau politiškai motyvuotos“, – nusistebėjo A. Sirusas.

Skirtumų mato daugiau

Panevėžio vyriausiosios architektės Daivos Gasiūnienės teigimu, projektų panašumą galima įžvelgti tik iš pirmo žvilgsnio.

Anot jos, galima rasti ne dešimt – kur kas daugiau projektų skirtumų. Pasak D. Gasiūnienės, SEMC pastatas tarsi kabantis ore. Kartu žaidžia stiklinis kubas, su pastatu sujungtas per rūsį, kur numatyta taip pat ekspozicijų erdvė. Austro projekte nubraižytas transformobilus pastatas.

„Tų dviejų pastatų absoliučiai skirtinga idėja, kitokia ir išorės apdaila. Aš nematau jokios kopijos. Forma gali pasirodyti panaši, bet kiek mes matome stačiakampių namų dvišlaičiu stogu ir suprantame, kad jų architektūrinė idėja visiškai skirtinga. Jeigu šis objektas sukelia tiek abejonių, vadinasi, tikrai bus geras statinys Panevėžiui. Jeigu nekeltų diskusijų, būtų neįdomus, niekam tikęs, paprastas, nerodantis krypties į ateitį“, – teigė D. Gasiūnienė.

Komentarai

  • Panevezieciai uz menu centrą atidavė tik 31 balsą iš beveik 1500. Mums reikia kino centro „Garsas“, kad jame galėtumeme švęsti 100-ajį gimtadienį. Mums valdžiažmogių pinigams plauti stumiamas projektas visiškai neįdomus.

    • Kas per keista mada kalbėt už visus? O mums, irgi panevėžiečiams, reikia menų centro. Ir jis mums labai įdomus. Ir mažai domina Garsas, domina tik nekomercinis kinas, kuris išliks. Ir taip, mes nebalsavome apklausoje, bet jei ji būtų internetu, būtinai sudalyvautume

  • Gal įdėkite abi Umbrasienės emocingai feisbuke įdėtas nuotraukas, KARTU pasijuoksim. Bet juk neišdrįsite ? Negerai į ateitį eiti taip meluojant. Oi negerai.

    • Atsakyti
    • Mačiau įdėtas Sekundėje. Na ir kas?

  • Jau nuo pat pradžių pristatant visuomenei naują centrą buvo užduotas klausimas: ar išlaikyti, palikti kino centrą Garsas. Atsakymai buvo PALIKTI KINO CENTRĄ GARSAS.

    • Atsakyti
  • Niekaip nesuprantu stabdančių permainas. Visoje Lietuvoje viskas keičiasi. Ir net oponentai sutaria. Pas mus gi blokuoti bet kokią ideją – geras opozicijos tonas. Ar jie ruošiasi bėgt iš čia, ar šiaip pikti yra?

    • O nuo kada kopijos yra permainos ?

      • Atsakyti
      • PRITARIU.

  • Ar jau esame tokie turtingi,kad net atsipirkimą skaičiuojame „iš lubų“? Ar nebežino , neišmano normaliai sudėliot prioritetus dabartiniai,-ponai išrinktieji, ar norim rankeles pasišildyti svetimais pinigais?Tikrai nesimato ūkiško mąstymo.

  • Ūkiškai mąstant tai ir mokyklų nereikia. Kokios pajamos? vienos išlaidos. Ir dabar esančias galeriją, teatrus, sporto klubus pagal ūkiškai mąstančius reiktu uždaryti.

  • Greičiau jį pastatytų. Bijau, kad po rinkimų vėl negrįžtume į laikus, kai Panėvėžiui ir kultūrnamio užteko.

Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų