Europos Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne (Europos Parlamento nuotr.)

Europos Audito rūmų pirmininkas: sprendimai ES priimami lengviau, nei gali atrodyti

Europos Audito rūmų pirmininkas: sprendimai ES priimami lengviau, nei gali atrodyti

ES sprendimų priėmimo sistema nėra tokia sudėtinga, kaip kartais gali pasirodyti, sako Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininkas Klausas-Heineris Lehne.

Alfa.lt pašnekovo nuomone, bendrija kasdien pateikia piliečiams vis daugiau priežasčių ja pasitikėti.

– Vienas didžiausių iššūkių, tenkančių ES kiekvieną dieną, yra mažinti atskirtį tarp jos institucijų ir piliečių, t. y. demokratijos deficitą. Su tuo neabejotinai susijęs poreikis didinti žinojimą apie ES ir pasitikėjimą bendrija. Kaip vertinate šiuos iššūkius?

– Aš tik galiu užtikrinti, kad nuo 1999 m., kai iš pareigų atsistatydino visa Europos Komisijos sudėtis, tai, kaip mes valdome ES finansus, neabejotinai pasikeitė. Dėl šios priežasties mes galime teigti, kad 2017 m. ES finansinėse ataskaitose tikrai ir teisingai atspindima ES finansinė padėtis. Antrus metus iš eilės mes pateikiame sąlyginę, o ne neigiamą nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumo. Kitaip sakant, didelė audituotų 2017 m. išlaidų dalis nebuvo reikšmingai paveikta klaidų. Tai, mano nuomone, didelis pasiekimas ir, žinoma, išskirtinumas. Tikrai ne visos ES valstybės narės gali tuo pasigirti.

Ką mes, kaip Europos Audito Rūmai, galime daryti, tai užtikrinti rekomendacijų pateikimą taip, kad jos ne blaškytų, o iš tikrųjų padėtų. Būtent dėl to mes einame link veiklos vertinimo. Aš, kaip Europos pilietis, manau, kad svarbiau yra žinoti ne tai, kiek pinigų buvo išleista vykdant konkretaus greitkelio remonto darbus, bet ar jis yra reikalingas ir kaip įsilieja į visą kelių infrastruktūrą.

Kitas aspektas, susijęs su pasitikėjimu, mano nuomone, apie tai, kad didelė dalis gyventojų iš tiesų nesupranta, kaip vyksta sprendimų priėmimo procesai ES. Jie nemato, kaip funkcionuoja atskiros institucijos. Tai nėra priekaištas žiniasklaidai, tačiau ji natūraliai daugiau domisi tuo, kas vyksta nacionaliniu lygmeniu, ne europiniu. Tai apsunkina gyventojų galimybes ne tik pamatyti, bet ir suprasti darbą ES institucijose.

Iš tiesų viskas nėra taip sudėtinga, kaip atrodo. Jei paimtume šalies, kurią aš pažįstu geriausiai, Vokietijos, pavyzdį, tai paaiškinti, kokie procesai vyksta tarp parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų, negalėtų net ten dirbantys specialistai: kas turi pritarti, kas gali vetuoti, kur vetuotas teisės aktas keliauja, kada jį kas turi pasirašyti ir pan.

ES viskas yra labai paprasta. Europos Komisija pateikia pasiūlymą, Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba sprendžia, Europos Komisija pritaria arba sprendžia dėl pasiūlymų, pakeitimų, tada vyksta derybos arba vadinamasis trialogas. Sprendimą priėmus, jis įsigalioja. Paprasta – tokia pati dviejų rūmų sistema, tik skirtingais pavadinimais. Tai reikėtų visuomenei aiškinti dažniau.

– Kokius visuomenės pasitikėjimo pokyčius pastebite?

– Didelis visuomenės įsitraukimas galėjo būti stebimas diskusijų dėl autorinių teisių direktyvos vienuolikto ir keturiolikto straipsnių. Jos parodė, kad mes daugiau ar mažiau kuriame ES institucijų atmosferą, kurioje žmonės galvoja, jie sprendžia kažką svarbaus, mes galime padaryti įtaką, jei savo nuomonę reikšime peticijomis, demonstracijomis, kampanijomis.

Mano nuomone, mes nebesame pradžios taške, mes sukūrėme kažką panašaus į Europos visuomenę, jos balso matomumą. Labai svarbu suformuoti nuomonę, kad turime funkcionuojančią demokratiją, kurioje skirtingos institucijos atlieka atskirus vaidmenis.

– Kaip Europos Audito Rūmai rengiasi gegužę vyksiantiems rinkimams į EP?

– Šiuo metu mes svarstome galimybę parengti produktą, susijusį su išorės įtaka rinkimų procesui. Norime kalbėti apie problemą, kurią patyrė amerikiečiai prezidento rinkimų metu, britai referendumo dėl „Brexit“ metu, aptarti Rusijos įtaką rinkimų kampanijoms. Tačiau visa tai – dar ankstyvojoje stadijoje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų