Etapinė renovacija – greitoji pagalba laukiantiesiems

Etapinė renovacija – greitoji pagalba laukiantiesiems

Aplinkos ministerija pripažino, kad valstybė nebeturi pinigų visiems numatytiems daugiabučių namų renovacijos projektams įgyvendinti. Tačiau kauniečiams, norintiems gyventi šilčiau ir taupiau, pagalbos ranką tiesia daugiabučių administratoriai, siūlantys alternatyvą valstybiniam renovacijos modeliui.

Šiais metais finansinę paramą iš valstybės gaus vos 19 daugiabučių namų Kaune, o kiti bus priversti laukti geresnių laikų. Nenorintieji šalti ir mokėti didelių sąskaitų už šildymą jau dabar gali kreiptis į namo administratorių ir kartu su juo parengti ilgalaikį darbų planą bei kartu pradėti vykdyti vadinamąją etapinę renovaciją.

Etapinė renovacija – kai namas tvarkomas palaipsniui, o ne renovuojamas visas iš karto, kaip tai daroma valstybinės renovacijos metu. (M. Vizbaro nuotr.)

Su „Mano būsto“ Gyvenamųjų namų administravimo departamento projekto vadovu Kaune Mindaugu Rameliu kalbėjomės apie etapinės renovacijos privalumus, galimybes ir ateities perspektyvas.

– Pradėkime nuo paaiškinimo, kas yra etapinė renovacija?

– Namas tvarkomas palaipsniui, o ne renovuojamas visas iš karto, kaip tai daroma valstybinės renovacijos metu. Etapinės renovacijos atveju pirmiausia atliekami svarbiausi, konkrečiam namui reikalingi darbai, kurie labiausiai taupo energiją, vadinasi, ir gyventojų pinigus. Taigi, užuot pagražinus fasadą, pirmiausia etapais tvarkomas stogas, šiltinamos sienos, rekonstruojama vidaus šildymo sistema, tvarkomi kiauri langai ir t. t.

Planuojant renovaciją etapais pirmiausia sudaromas namo remonto planas: žiūrima, kokių reikia sprendimų, kad namas pradėtų taupyti šilumą. Kiekvieną namą vertiname individualiai.

Kasmet valstybė numačiusi renovuoti apie 500 namų, tačiau šiems metams buvo išdalytos labai mažos kvotos: Kaunui ir Vilniui teko vos po 19.

Imkime pavyzdį: šąla penkto aukšto butai. Vadinasi, siūlome gyventojams keisti stogą. Arba: šąla kraštiniai butai, tada siūlome pagalvoti apie sienų šiltinimą.

Kas yra namas? Pasinaudokime metafora – žmogumi. Jeigu žmogaus kraujotakos sistema sutrinka, jis ilgai negyvens. Taip ir name: jeigu sutriko energijos srautai, gero nelauk. Todėl pirmiausia siūlome vadinamąją rusišką namo sistemą modernizuoti.

Vienas iš variantų modernizuoti esamą vienvamzdę sistemą – sumontuoti balansinius ventilius ir termostatus prie radiatorių. Balansiniai ventiliai paskirstys šilumos srautus  vienodai į šildymo stovus name, o termostatu  gyventojas pats gali reguliuoti šilumos kiekį kiekvienoje patalpoje (kambariuose). Jeigu dažniau būna kambaryje, reguliatorių nustato ties aukštesne temperatūra. Tada nepažeidžiami kaimynų interesai, o žmogus reguliuoja šildymą pagal savo poreikius. Antras variantas – pakeisti namo šildymo sistemą iš vienvamzdės į dvivamzdę su individualia dalikline sistema, šiuo atveju gyventojas asmeniškai suinteresuotas taupyti šilumą, nes mokesčius moka ne pagal buto naudingą plotą, o pagal tai, kokį šilumos kiekį suvartojo bute.

Metaforiškai kalbant, kai sutvarkoma žmogaus širdis, t. y. namo inžinerija, toliau galima įgyvendinti kitus renovacijos etapus. Kaip dar sutaupyti šilumos? Apvilkti namą kailiniais: nešiltintas namas pro sienas ir stogą išleidžia gerokai daugiau šilumos. Dar etapais siūlome renovuoti vėdinimo sistemą, šiltinti pamatus, stiklinti balkonus ar keisti langus.

– Ar valstybės siūlomas renovacijos modelis pasiteisino?

Šarkuvos gatvės 16 namo gyventojai žiemomis irgi nebešąla. (M. Vizbaro nuotr.)

– Aš tikrai jo nekritikuoju. Tačiau šiemet valstybė neturi lėšų, ir renovacijos procesas tiesiog strigo. Kasmet valstybė numačiusi renovuoti apie 500 namų, tačiau šiems metams buvo išdalytos labai mažos kvotos: Kaunui ir Vilniui teko vos po 19. Gyventojai baiminasi, kad nespės laiku pradėti renovacijos, dabar jie nieko negali planuoti ir išvis abejoja, ar jų namas pateks į renovuojamų sąrašą. Aš pats Kaune turėjau 38 namus, kurių gyventojai pageidavo pradėti renovaciją, deja, tik keturi daugiabučiai pateko į sąrašą.

Jau nekalbu apie tai, kad paruošiamasis etapas prieš renovaciją užtrunka labai ilgai. Sužinoję, kad valstybės organizuojama ir finansuojama renovacija pradėjo strigti, mes pradėjome siūlyti alternatyvą – etapinę renovaciją.

– Kuo ji palanki gyventojams? Kodėl kauniečiai turėtų susidomėti etapais atliekamais namo remonto darbais?

– Vienas iš privalumų – atsiskaitymo už darbo lankstumas. Gyventojai moka tik už konkrečius atliktus etapus, o išsimokėjimo terminą, kuris gali būti iki penkerių metų, patys nustato per visuotinį susirinkimą. Darbų mokesčiai  įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą, tad nereikia sudarinėti sutarčių su bankais, 20 metų mokėti palūkanas. Nenorime žmonių „pririšti“ ilgam, kad jie nesijaustų įsipareigoję visam gyvenimui.

Kiekvienas įgyvendintas etapas gerokai taupo energijos resursus. Skaičiuojama, kad įgyvendinus namo renovaciją etapais galima sutaupyti iki 70 proc. šilumos, atitinkamai galima tikėtis ir mažesnių sąskaitų už šildymą. Gyventojams nusprendus name įrengti alternatyvius energijos šaltinius – net iki 90 proc.

Žmogus savo name gali remontuoti ir renovuoti tas sistemas, kurias nori. Valstybės siūlomas modelis – kiek kitoks: namas sutvarkomas kompleksiškai. Etapais namą renovuojantys gyventojai gali, pavyzdžiui, tik pasikeisti stogą ar apšiltinti galines sienas.

– Kokia dabar padėtis, kalbant apie daugiabučių renovaciją Kauno mieste?

– Deja, nepaisant reklaminės kampanijos valstybės mastu, bent jau Kauno mieste renovuota tik labai maža dalis daugiabučių. Čia susiduriame su keliomis problemomis: sumažintos valstybės kvotos ir gyventojų nepasitikėjimas. Pirmiausia – statybų įmonėmis. Ypač vyresni žmonės niekuo nepasitiki, bijo rizikuoti ir skolintis renovacijai. Dažniausias pavyzdys: jeigu vienas iš 20 namų sulaukė renovacijos, kaimynai greitai suskumba pasidomėti ir pasikeitusiomis sąskaitomis, ir pakitusia namo išvaizda. Tik geras pavyzdys užkrečia, nes gyventojai pajunta apčiuopiamą naudą.

– Kokie mitai vis dar sklando apie renovaciją?

Prieš kelis dešimtmečius statyti Baltų prospekto namai prašosi naujų „kailinių“. (M. Vizbaro nuotr.)

– Pasakysiu tiesiai šviesiai: dauguma bijo, kad darbus pradėjęs rangovas tiesiog bankrutuos ir nebus kam prisiimti atsakomybės. Žmonės baiminasi, kad jų pinigai tiesiog bus pavogti. Praktikoje visko pasitaiko, tačiau pačios administruojančios bendrovės labai griežtai žiūri į rangovo parinkimą. Mes statybų įmonėms mokame tik už atliktus darbus, skelbdami konkursus, stebime, kokios įmonės dalyvauja, kokias kainas siūlo ir pan. Esame tarpininkai, specialistai, kuriems gyventojai patiki savo turtą, todėl jaučiame atsakomybę už kiekvieną darbą.

Gyventojui nereikia nieko bijoti, tik prieš renovaciją gerai apgalvoti norimus rezultatus. Kaip aš sakau, kvailų klausimų nėra. Jeigu tik kyla klausimų, įtarimų ar žmogus patiria nuostolių, kai atliekama renovacija (sugadinami tapetai ar grindų danga), jis būtinai turi informuoti administratorių. Jeigu laiku to nepadaro, po renovacijos iš rangovo labai sunku išsireikalauti atlyginti žalą.

–Ką reikia daryti gyventojui, norinčiam savo name pradėti etapinę renovaciją?

– Norint etapais pradėti tvarkyti namą, pirmiausia būtina kreiptis į administruojančią įmonę ir jos specialistai įvertins namo techninę būklę, sudėlios modernizavimo etapus, apskaičiuos darbų kainą. Ir tik tada, gavę gyventojų pritarimą, imsis darbų.

Norint pradėti įgyvendinti etapinę renovaciją pirmiausia reikia kreiptis į namo administratorių, kuris padės organizuoti butų patalpų savininkų susirinkimą arba balsavimą raštu.

Daugiau informacijos taip pat galima gauti paskambinus į Klientų aptarnavimo centrą telefonu 8 700 55 966.

Atnaujinta 1,6 tūkst. daugiabučių

Remiantis VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiuo metu šalyje atnaujinami 432 daugiabučiai namai. Daugiausia darbų atliekama didžiuosiuose miestuose – Vilniuje renovuojami 73, Kaune – 53 daugiabučiai. 2016 m. Kauno apskritis pirmavo visoje Lietuvoje pagal savo atnaujintus senus daugiabučius namus. Nuo 2013 m. Lietuvoje iš viso atnaujinta daugiau kaip 1,6 tūkst. daugiabučių.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų