Klaipėdoje vykusiame renginyje, skirtame žuvininkystės aktualijoms, žemės ūkio ministras B. Markauskas ir viceministras A. Bogdanovas atvirai kalbėjo apie šio sektoriaus iššūkius.

ES investicijos – stiprus postūmis žuvininkystės sektoriui

ES investicijos – stiprus postūmis žuvininkystės sektoriui

Jūrinės valstybės statusas Lietuvai suteikia palankias sąlygas plėtoti žuvininkystės sektorių. Vis dėlto žvejų laimikiai mąžta – nuolat nyksta žuvų ištekliai, mažėja kvotos.

Specialistų teigimu, žvejyba, akvakultūra bei kitos žuvininkystės sritys svarbios ne tik dėl tikslinių investicijų. Tvarus ir efektyvus Lietuvos žuvininkystės sektoriaus augimas užtikrintų naujų darbo vietų kūrimą, regionų atskirties mažinimą. Darnią šio sektoriais plėtrą siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (ES) investicijomis pagal 2014–2020 m. veiksmų programą šalies žuvininkystės sektoriui.

Generuoja milijonus eurų

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas atvirai kalba apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus galimybes ir iššūkius. Siekiant tikslo – tvarios ir efektyvios žuvininkystės – labai padeda ES investicijos. Visgi vienas svarbiausių Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iššūkių ir tikslų – didinti žuvų įvairovę ir skatinti akvakultūrą.

Šalies žuvų ir jos produktų perdirbimo sektorius, kuriame šiandien dirba apie 6 tūkst. žmonių, pastaraisiais metais augo. Žuvų perdirbimu Lietuvoje užsiima 49 įmonės (įskaitant mažus kiekius žuvų perdirbančias įmones – 82 įmonės), jose pernai pagaminta 121 tūkst. tonų žuvų produkcijos, kurios vertė siekia per 555 mln. eurų.

Prie įmonių plėtros itin prisideda ES investicijos, dėl kurių modernizuojamos įmonės, tobulinama ir optimizuojama jų veikla ir, svarbiausia, užtikrinama aplinką tausojanti žvejyba ir akvakultūra.

Iš Lietuvos kasmet eksportuojamų žuvininkystės produktų vertė – per 500 mln. eurų, nemažai žuvų ir importuojama – maždaug už 480 mln. eurų. Tai, kad eksportuojame daugiau, nei importuojame, rodo, kad žuvininkystės įmonės Lietuvoje dirba sėkmingai.

Tolimojo plaukiojimo laivais galime džiaugtis: esame vieni stipriausių Europoje. Lietuva yra trečia valstybė ES po Ispanijos ir Prancūzijos, kuri tiekia daugiausia Atlante sugautų žuvų – iš viso apie 82 tūkst. tonų. Tačiau šis laimikis į Lietuvą nepatenka, jis dažniausiai iškraunamas Maroke ir Mauritanijoje.

Akvakultūros sektorius auga

Pastaruosius penkerius metus Lietuvos akvakultūros sektoriaus rezultatai džiugina: išaugintų žuvų kiekiai išaugo 33 proc. Nors dominuoja karpiai, vis daugiau auginama eršketų, vaivorykštinių upėtakių, lydekų, afrikinių šamų. Ši žuvis beveik visa patenka ant
mūsų stalų – apie 70 proc. produkcijos parduodama Lietuvos rinkoje, o kita dalis iškeliauja į Lenkiją ir Latviją.

Ministro B. Markausko teigimu, ateityje daugiau žuvų teks užsiauginti patiems – tai iliustruoja ir pasaulinės tendencijos. „Lietuvoje per metus išauginama apie 4,5 tūkst. tonų žuvų. Iš jų apie 80 proc. – karpių.

Plėtojamos uždarosios akvakultūros sistemos ir auginamos vis įvairesnės žuvų rūšys. Žuvininkystės programos investicijos į konkurencingą ir gyvybingą akvakultūros verslą padės ir toliau didinti išauginamų žuvų kiekį ir įvairovę“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemonės skirtos ne tik žuvininkystės ir akvakultūros įmonių konkurencingumui didinti. Daug dėmesio skiriama darniai plėtrai ir aplinkos apsaugai, įmonės skatinamos investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.

Pramoninei žuvininkystei vystyti – moksliniai tyrimai

Prieš kelerius metus ES investicijomis Klaipėdoje atnaujinta Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija, vienintelė Rytų Baltijos regione turinti tokią modernią specializuotą įrangą, kelia pasididžiavimą. Čia sudarytos puikios galimybės mokslo ir studijų institucijų, žuvininkystės sektoriaus ūkio subjektų partnerystei, įrengta moderni studijų auditorija bei mokslininkų ir tyrėjų darbo vietos.

Laboratoriją sudaro trys pagrindinės dalys: akvakultūros, eksperimentinės ekologijos ir molekulinės biologijos. Joje sukurtos sąlygos plėtoti taikomuosius ir eksperimentinius jūrinės ekologijos, žuvininkystės ir akvakultūros tyrimus, kurti naujas žuvų auginimo technologijas, teikti rekomendacijas, konsultacijas. Ministras B. Markauskas džiaugėsi, kad čia jau sėkmingai veisiamos bei dirbtinėmis sąlygomis auginamos verslinės žuvys.

Į šį projektą buvo investuota apie 2,2 mln. eurų ES lėšų.

Modernizuoti ir konkuruoti

2014–2020 m. periodu žuvininkystės įmonių veiklai plėtoti ir modernizuoti, jų konkurencingumui didinti bei kitoms sritims numatyta per 68 mln. eurų ES parama. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa apima 22 priemones.

Šiuo metu investuota 6 proc. patvirtintos paramos, 26 proc. patvirtinta ir dar neišmokėta, 68 proc. dar teks skirstyti.

Skirstant ES investicijas ypač daug dėmesio bus skiriama žuvų auginimui, arba akvakultūrai (per 28 mln. eurų), beveik 14 mln. eurų numatyta žvejybai, bus didinamas užimtumas ir plėtojami regionai – tam bus skirta per 12 mln. eurų, plėtojama prekyba ir perdirbimas (daugiau nei 12 mln. eurų).

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų