ANGLIJA. Panevėžietės S. Baranauskienės svajonė būti mokytoja pildosi Londone. Asmeninio archyvo nuotr.

Emigrantės sutartis su pianinu

Emigrantės sutartis su pianinu

Vienuolika metų Londone gyvenanti panevėžietė Sandra Baranauskienė savo, emigrantės, istoriją vadina itin sėkminga. Karjerą Anglijoje pradėjusi darbu karališkąją šeimą rengiančioje parduotuvėje, neseniai lietuvė įkūrė muzikos mokyklą.

Persisotino muzikos

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusiame pavasariškame koncerte „Lietuva mums viena“ fortepijonu grojo vaikai iš Anglijos, kuriuos į Lietuvą atlydėjo Londone gyvenanti panevėžietė Sandra Baranauskienė.

31-erių emigrantė neseniai įkūrė privačią muzikos mokyklą „Traite de Piano“. Tokį pavadinimą lietuvė kartą pastebėjo ant paveikslo ir jis pasirodė labai tinkamas naujai įstaigai – prancūzų kalba tai reiškia sutartį su pianinu.

Lygiai taip ir pati Sandra su šiuo instrumentu susieta nuo pat vaikystės, o dabar muzika maitina panevėžietės šeimą Anglijoje. Ir per koncertą bibliotekoje moteris sugrojo kūrinį kartu su savo pirmąja fortepijono mokytoja Jūrate Viliene.

„Užaugau Panevėžyje. Groti pradėjau nuo šešerių, lankiau dabartinę Vytauto Mikalausko menų gimnaziją. Teko daug koncertuoti, dalyvauti konkursuose. Bet pradinius mokslus baigiau J. Miltinio gimnazijoje“, – apie vaikystę pasakojo S. Baranauskienė.

Griežtas muzikinis ugdymas Lietuvoje, nepalaužiamos programos ir aukšti reikalavimai – priežastys, kurios baigiančią mokyklą paauglę visiškai atbaidė nuo muzikos. Persisotinusi ištisas dienas barškinamų pianino klavišų garso, mergina nusprendė studijuoti lietuvių filologiją ir įstojo į Lietuvos edukologijos universitetą.

Jaunystė ginė į emigraciją

Toli nuo natų panevėžietei pabėgti vis dėlto nepavyko. Dar bestudijuodama ji nusprendė laimę išbandyti Anglijoje. Į emigraciją, pasak pašnekovės, vedė ne pinigų trūkumas, o jaunatviškas smalsumas.

„Norėjau išbandyti save, padaryti kažką naujo ir pasijusti savarankiška. Taip ir išvykau į Londoną nebaigusi studijų. Jas vėliau tęsiau neakivaizdžiai“, – pasakoja S. Baranauskienė.

MOKYTOJA. Privačias muzikos pamokas Londone pasiūliusi Sandra sulaukė daug dėmesio.

Karjerą užsienyje lietuvaitė pradėjo nuo kostiumų parduotuvės Londono centre. Čia merginai dvejus metus teko aptarnauti klientus, siūlant jiems pagalbą renkantis drabužį.

„Buvome išmokytos kuo daugiau bendrauti su klientu, klausinėti, kas jį domina, ko ieško. Toks darbas man nepatiko, bet vienas pokalbis su pirkėju buvo itin sėkmingas“, – kalbą apie netikėtą gyvenimo posūkį pradėjo panevėžietė.

Į Sandros parduotuvę vieną dieną atėjo nepažįstamas vyras ir tiesiog paklausė lietuvaitės vardo.

„Pas mus buvo įprasta į parduotuvę atsiųsti slaptą pirkėją patikrinti darbuotojo įgūdžiams. Pagalvojau, kad jo ir sulaukiau“, – pamena Sandra.

Darbas garsiausioje parduotuvėje

Išsigandusi, kad bus prisidirbusi, mergina itin nustebo, kai tas pats nepažįstamas žmogus paskambino kviesdamas į darbo pokalbį. Nesitikėdama nieko rimto, lietuvaitė per pietų pertrauką nulėkė iki sutartos vietos ir išgirdo, jog jai siūlomos pareigos pačioje garsiausioje Londono drabužių parduotuvėje. Čia apsiperka ne tik Holivudo įžymybės, bet ir Anglijos karališkoji šeima.

„Ant mūsų parduotuvės sienos kabėjo Al Pačino, Bekhemų nuotraukos su autografais. Mes aptarnaudavome princą Harį, Viljamą. Šį net ir per jo vestuves aprengėme“, – pasakojo S. Baranauskienė.

Tačiau nepaisant žinomos darbovietės ir dvigubai geresnio atlygio nei anksčiau, lietuvaitė visus dvejus tokios karjeros metus nesijautė savo vietoje. Pasak pašnekovės, valandos tokiame darbe slinko labai lėtai, o kojos pačios nešdavo namo.

Tuo pačiu metu panevėžietė savaitgaliais jau dirbo ir vienoje lietuviškoje Londono mokyklėlėje. Čia dėstė emigrantų vaikams lietuvių kalbą ir mokė muzikos. Pastaroji veikla atrodė vis artimesnė širdžiai.

Įgyvendina svajonę

„Ratas gražiai apsisuko ir vėl grįžau prie muzikos. Palikau darbą prabangioje parduotuvėje, vis daugiau ėmiau mokyti vaikus muzikos. Visada svajojau tapti mokytoja“, – sako Sandra.

Tuo metu ji jau laukėsi pirmosios dukrelės Adelės. Ištekėjo panevėžietė emigracijoje. Jos vyras Aidas – lietuvis, sutiktas Londone. Meilė tarp tautiečių įsižiebė staiga ir nieko nelaukę jie sukūrė šeimą.

Po pirmosios dukros netrukus gimė ir antroji – Izabela. Šeimos galva dirba projektų vadybininku didelėje statybų kompanijoje. Sutuoktinis, pasak Sandros, labai užsiėmęs vyras.

„Palikau darbą prabangioje parduotuvėje ir vis daugiau ėmiau mokyti vaikus muzikos. Visada svajojau tapti mokytoja.“ S. Baranauskienė

Ne mažiau dabar sukasi ir pati žmona, namo ji grįžta tik vėlų vakarą. Dešimt metų vedusi privačias muzikos pamokas, neseniai lietuvė pati įkūrė mokyklą.

„Anglijoje labai populiaru papildomai mokytis muzikos, taip ugdoma jauno žmogaus asmenybė. Anglai daug dėmesio skiria atžalų meniniam auklėjimui, bet netrūksta ir suaugusiųjų, norinčių pažinti natas“, – pasakojo S. Baranauskienė.

Laisvesnis ugdymas

Lietuvės pamokos užsienyje labai paklausios – jų prašo tiek lietuviai, tiek anglai. Šiuo metu Sandra moko 25-is jaunuosius muzikantus. Jiems pamokas veda tiesiog klientų namuose.

„Anglijoje labai palanki sistema tokiai mokytojai kaip aš. Man nereikia nuomotis patalpų mokyklai, sėdu į automobilį ir pati važiuoju pas mokinius po visą Londoną. Būna, kad vienoje šeimoje mokosi keli broliai ir seserys“, – pasakoja emigrantė.

Ir lietuvaičiai, ir anglai, anot jos, myli muziką, bet užsienyje meninis ugdymas daug laisvesnis nei Lietuvoje. Ten vaikams nebrukama, kas jiems neįdomu. Mokymas vyksta pagal jų poreikius ir lūkesčius. Turintieji planų susieti ateitį su muzika, mokosi rimčiau.

„Šią sistemą norėčiau perteikti ir Lietuvai. Nepeikiu mūsų ugdymo sistemos, bet jai trūksta laisvės“, – pripažino S. Baranauskienė.

Privačių pamokų žinios Anglijoje įtvirtinamos išlaikant tarptautinius egzaminus, juos pripažįsta 93 pasaulio valstybės.

Tokiems egzaminams pašnekovė jau paruošė ir savo 5 bei 6 metų dukreles. Jos muzikos mokosi su mama nuo dvejų metų ir dažnai kartu su kitais mokiniais lipa ant scenos per įvairius koncertus, renginius. Adelė ir Izabela taip pat dar dainuoja, lanko baletą ir baseiną.

„Anglijoje mes dažnai dalyvaujame koncertuose ar renginiuose“, – sakė Sandra.

Ryšiai su Lietuva

Anglams, pasak panevėžietės, ne itin rūpi jos diplomai – jie vertina mokytojos darbą. Lietuvaitei rekomendacijos eina iš lūpų į lūpas. Tačiau Sandra baigė ne tik aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, bet ir nuolat tobulina pedagogikos kvalifikaciją užsienyje.

Mokytojavimo aruodus panevėžietė praturtina ir Lietuvoje. Čia ji bendrauja su kompozitoriais, muzikantais, muzikos mokyklomis: palaiko ryšius ir kuria bendrus projektus. Vienas tokių ir buvo Panevėžio bibliotekoje surengtas koncertas.

GIMTINĖJE. Balandį Sandra su savo mokiniais surengė koncertą Panevėžyje. Asmeninio archyvo nuotr.

Pagrindinis šio koncerto iniciatorius – choro „Ave Vita“ meno vadovas, profesorius ir dėstytojas Kastytis Barisas. Į koncertą taip pat atvyko jaunas lietuvių kompozitorius Vitalijus Neugasimovas.

„Kartą pastebėjau, kad V. Neugasimovo kūriniai patenka į tarptautinių egzaminų programą. Nusprendžiau jam parašyti ir tarp mūsų užsimezgė bendravimas “, – pasakojo panevėžietė.

O šią vasarą į Londoną laikyti tarptautinių egzaminų atvyksta ir panevėžietės ruošiami mokiniai Lietuvoje.

Daugybė planų

S. Baranauskienės mokiniai anglai mielai klauso lietuviškų melodijų ir jau gerai žino, kur yra Lietuva. Jie noriai sutiko čia atvažiuoti pakoncertuoti.

„Anglai žino, kad mūsų tauta – labai talentinga. Mes mokomės žymiai daugiau muzikos nei jie. Ir mano ugdytiniai pelnytai gauna tik geriausius pažymius“, – teigė mokytoja.

Su mokiniais lietuvė šiais metais ketina įgyvendinti daugybę planų. Gegužę Sandros mokykla dalyvaus renginiuose Panevėžyje bei Pasvalyje, kurie vyks bendradarbiaujant su Londono ir Pasvalio chorais. Liepos mėnesį emigrantė ruošia didelį festivalį, skirtą Lietuvos šimtmečiui, Londone įvairiais instrumentais grojantiems ir dainuojantiems mokiniams, jų mokytojams ir tėveliams.

Reikia dirbti

Nuo rudens į savo mokyklą Sandra žada priimti asistentų, nes viena dirbti jau nebespėja.

Paklausta, ar tokia veikla emigracijoje finansiškai naudinga, buvusi panevėžietė patikino, kad už privačias pamokas mokama nemažai – nuo 25 iki 80 svarų ir daugiau.

Lietuvės šeima Londone gyvena gana gerai ir laisvalaikiu leidžia sau pakeliauti.

„Neturime daug laisvo laiko, bet jį leidžiame su šeima. Kartu keliaujame, pasikviečiame į Londoną tėvus“, – sako emigrantė.

Su Anglijos gyventojais ji prisipažįsta daugiau bendraujanti darbo reikalais, o artimesni ryšiai sieja tik su tautiečiais. Deja, toks ryšys lietuvaitei tampa prabanga – vis trūksta laiko.

Pradžioje ilga žmonos darbo diena ne itin džiaugėsi ir jos sutuoktinis, bet paskui ir jis susitaikė su Sandros aistra muzikai bei pedagogikai. Visgi ji juokauja šeimos per daug neskriaudžianti – darbas prasideda po pietų, kai vaikai grįžta iš mokyklų. Tad visą gražų rytą mokytoja skiria namams.

„Nėra emigracijoje viskas taip paprasta, bet dirbam, sukamės ir džiaugiamės, kad viskas gerai klostosi“, – sako muzikos mokytoja, dėkinga šeimai bei visiems jos svajonę palaikantiems draugams.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų