Elektrą pabrangino net ir sausas klimatas

Elektrą pabrangino net ir sausas klimatas

 

Susidėjo Kalėdų Senelis su kitus metus pagal Rytų horoskopą valdysiančia kiaule ir nusprendė nuo sausio 1-osios Lietuvoje pabranginti elektrą bei dujas. Iš tiesų tai – energijos skirstytojų, juos kontroliuojančios komisijos, Vyriausybės veiksmų ir daugelio neplanuotų priežasčių, tarp kurių net sausas klimatas, rezultatas.

Panevėžietė pensininkė Janina Pežienė per savo gyvenimą sukaupė daugiau nei penkis dešimtmečius darbo stažo. Nuo sausio jai Lietuvos valdžia pensiją pakėlė 25 eurais.

Tokie pinigai atrodo tarsi pasityčiojimas, kai kainos šalyje auga kaip ant mielių. Tempus, kuriais brangsta degalai, maistas ir paslaugos, sunku ir sužiūrėti. Paguoda buvo prieš metus pigusi elektra, tačiau ir ši kartu su dujomis brangsta nuo naujų metų.

„Aš už elektrą dabar moku nuo 11 iki 13 eurų per mėnesį, už dujas dar apie 3 ar 4 eurus. Pensijos truputį pridėjo, o iš paskos viską pabrangino. Kam girtis, kad pagerino pensininkams gyvenimą? Juk ir mes dar norime važinėti, keliauti“, – sakė pensininkė.

Moteris savo bute gyvena viena, tad dujų ar elektros itin daug nesunaudoja, tačiau vis tiek stengiasi taupyti. Bet prie balanos sėdėti nenorėtų.

Elektra brangs 15 procentų

Ar žvakių neišsitrauks pensininkai bei kiti skurdžiau gyvenantys žmonės, dar neaišku. Prieš metus vidutiniškai 1,2 proc. buitiniams vartotojams mažėjusi elektros kaina nuo sausio 1-osios vidutiniškai kils net 15 proc.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), patikrinusi, ar UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pateikti 2019 m. elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams neviršija nustatytų kainų viršutinių ribų bei nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, priėmė sprendimą juos patvirtinti.

Elektros vartotojams Lietuvoje pagal jų poreikius yra siūlomi penki mokėjimo planai. Daugiausia elektros energijos suvartojantiems namų ūkiams, pasirinkusiems planą „Namai plius“, elektros energijos kaina už 1 kWh didės nuo 12 iki 20 proc. Ši vartotojų grupė vidutiniškai per metus suvartoja apie 314 mln. kWh elektros energijos.

Buitiniams vartotojams, pasirinkusiems patį populiariausią vienos laiko zonos „Standartinį“ mokėjimo planą, elektros energijos tarifas nuo dabar galiojančio 11,3 ct už 1 kWh didėja iki 13,0 ct už 1 kWh – šokteli 15 proc. Minėtu planu naudojasi apie 80 proc. šalies elektros vartotojų.

Didesnius elektros energijos tarifus, VKEKK aiškinimu, buitiniams vartotojams iš esmės lėmė auganti rinkoje įsigyjamos elektros energijos, kaip produkto, kaina. Ji vidutiniškai didėja 20 proc. Reguliuojama elektros kainos dalis, kurios dydis priklauso nuo komisijos sprendimų, didėja 3,5 proc. Tačiau į šią kainos dalį įmonė „Lietuvos energijos tiekimas“ turi įsiskaičiuoti 20 proc. brangesnę elektros energiją technologinėms reikmėms, taip pat išmokėti kompensacijas už žemės servitutus. Jeigu ne šie veiksniai, ši kainos dalis išliktų tokia pati kaip iki šiol.

„Šiandien sunku prognozuoti, ar elektros kainos kitais metais dar keisis. Tai sudėtingas procesas, kurį lemia ne viena priežastis. Viena jų – ir hidrometeorologiniai reiškiniai. Lietuva yra Skandinavijos, Baltijos regiono elektros rinkoje ir čia elektros kainas pakėlė net sausas klimatas“, – „Sekundei“ sakė VKEKK narys Renatas Pocius.

Neatsilieka ir dujos

Kitą kartą elektros kainos gali būti perskaičiuotos iki kitų metų liepos 1-osios. Pasak pašnekovo, po naujausio perskaičiavimo elektros kainos stabilizavosi. Taip pat nutiko ir su dujomis, kurios vidutiniškai brangsta 12–18 proc. (7 ct).

Vartotojams, kurie gamtines dujas naudoja maistui ruošti, tarifas išaugs nuo 59 iki 66 centų už kubinį metrą. Likusiems vartotojams, kurie dažniausiai minėtus išteklius naudoja šildymui, dujos brangs nuo 39 iki 46 centų už kubinį metrą.

Gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams pokytį, komisijos teigimu, iš esmės lėmė apie 25 proc. išaugusi gamtinių dujų kaina. Be to, tiekėjui yra kompensuojamos negautos per 300 tūkst. eurų pajamos už 2018 m. pirmąjį pusmetį – tada buvo įskaičiuota mažesnė gamtinių dujų produkto kaina, nei bendrovei „Lietuvos energijos tiekimas“ teko mokėti rinkoje.

Gerokai labiau elektros ir dujų kainos nuo kitų metų išaugs juridiniams asmenims.

Pokyčiai tarptautinėje rinkoje

„Pastaraisiais metais dėl „Lietuvos energijos“ grupės investicijų į efektyvią infrastruktūrą bei sąnaudų taupymo, taip pat dėl palankios situacijos tarptautinėse energijos išteklių rinkose bei strateginių Lietuvos investicijų į suskystintų gamtinių dujų (SGD) bei elektros perdavimo infrastruktūrą gamtinių dujų ir elektros energijos kainos vartotojams nuosekliai mažėjo arba buvo stabilios“, – apie pastaraisiais metais vartotojams palankią situaciją elektros ir dujų skirstymo sektoriuje kalbą pradėjo UAB „Lietuvos energijos tiekimo“ Korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius.

Tačiau čia, pasak specialisto, koją pakišo drastiškai pasikeitusi situacija tarptautinėse rinkose. Elektros energijos kainai biržoje „Nord Pool“ pakilus beveik 40 proc., o gamtinių dujų kainai Vakarų biržose išaugus 35 proc., nuo kitų metų šios kainos natūraliai atsispindės ir buitinių vartotojų mokamose kainose.

„Lietuvos energijos tiekimo“ skaičiavimu, dėl kainų pokyčių statistinio namų ūkio išlaidos už dujas ir elektrą per mėnesį vidutiniškai gali padidėti apie 2,5 euro. Skaičiuojama, kad statistiniam namų ūkiui, per mėnesį suvartojančiam 147 kilovatvalandes elektros energijos, mėnesio išlaidos gali padidėti 2,1 euro. Gamtinių dujų klientams, kurie dujas naudoja maistui gaminti ir per mėnesį vidutiniškai sunaudoja 4,5 kubinio metro, išlaidos kitąmet padidės 31 centu. O buitiniams vartotojams, dujomis šildantiems būstus ir per metus sunaudojantiems apie 1300 kubinių metrų dujų, metinės išlaidos išaugs apie 91 eurą.

Naujausių duomenų kalbintos bendrovės atstovas dar neturi, bet šiuo metu Lietuvos vartotojai tarp Baltijos valstybių už elektros energiją esą moka mažiausiai.

ES statistikos tarnybos „Eurostato“ pirmojo pusmečio duomenimis, mažiau nei 1000 kWh elektros energijos suvartojantys vartotojai Lietuvoje už elektros energiją pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai už kilovatvalandę mokėjo 11,21 cento, Latvijoje šis tarifas buvo 22,7 , Estijoje – 15,37, o Lenkijoje – 17,24 cento. Daugiau suvartojantys elektros energijos vartotojai Lietuvoje pirmąjį pusmetį už 1 kilovatavalandę mokėjo 10,97 cento, Latvijoje – 15,31, Estijoje – 13,48 , Lenkijoje – 14,1 cento.

Bandys mažinti kainas

„Po kelerių metų energijos išteklių kainų mažėjimo jau buvo pradėta kalbėti, kad pigių energetinių išteklių laikai baigiasi. Tačiau toks ženklus energijos išteklių kainų tarptautinėse rinkose didėjimas nebuvo prognozuotas ir kelia susirūpinimą“, – pokyčius energetikos rinkoje „Sekundei“ komentavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak pašnekovo, svarbu suprasti, kad pagrindinė energijos kainų kilimo priežastis – energijos rinkos kainos regione, kurias nulemia daug objektyvių veiksnių ir Vyriausybė jokios įtakos čia daryti negali.

„Pagrindinės elektros energijos kainos didėjimo priežastys – auganti elektros paklausa rinkoje, kelis kartus pabrangę apyvartiniai taršos leidimai, taip pat ir Skandinavijoje, iš kurios Lietuva importuoja didelę dalį elektros energijos, vyravę sausi orai, dėl ko hidroelektrinės dirbo mažesniu pajėgumu. Gamtinių dujų kainą tarptautinėse rinkose didino išaugusi paklausa, nes pernykštė žiema buvo žvarbesnė ir išnaudotos sukauptos šio kuro atsargos. Todėl šiemet, prieš prasidedant šaltajam periodui, rinkos dalyviai pirko dujas ir kaupė jas saugyklose“, – kainas nulėmusias priežastis vardijo ministras.

Vyriausybė savo ruožtu, anot jo, ėmėsi maksimalių pastangų kartu su VKEKK ir energetikos įmonėmis, kad reguliuojama energijos kainų dalis – būtent ta, kuriai Vyriausybė gali daryti įtaką – šiemet būtų kuo mažesnė. Bendromis pastangomis kainos augimą esą pavyko sumažinti trečdaliu, palyginti su planuotu kainos padidėjimu – iš pradžių planuotas 20–30 proc. augimas sumažėjo iki 15–20 proc., o galutiniame etape VKEKK patvirtintas kainų augimas siekia 12–18 proc.

Taigi nuo Naujųjų energijos kainos padidės kur kas mažiau, nei galėjo būti. Tam buvo mažinamas planuotas atskirų reguliuojamos kainos dalies didėjimas – optimizuotos sisteminės paslaugos, atsisakyta strateginio rezervo, mažėjo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dalis, adekvačiai įvertintos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainos.

Gamtinių dujų kainą, Žygimanto Vaičiūno teigimu, turėtų pavykti dar sumažinti nuo kitų metų vidurio, optimizuojant dujų infrastruktūros išlaikymo sąnaudas. Tam reikia sulaukti Seimo pritarimo trims įstatymų paketams, kurie leis sumažinti dujų saugumo dedamąją – tai leistų iki trečdalio sumažinti šį dujų kainos augimą.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų