Dvasininką primins originalūs sumanymai

Dvasininką primins originalūs sumanymai

 

Staiga miręs Miežiškių Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas Rimantas Visockis jį pažinojusiųjų atmintyje išliks kaip paprastas, su žmonėmis mokėjęs bendrauti, parapijai nuveikęs daug gero ir pilnas netikėtų idėjų dvasininkas.

Miežiškiuose R. Visockis tarnavo nuo 2005 metų. Čia jis buvo atkeltas iš Pasvalio rajono Daujėnų Švč. Jėzaus vardo parapijos.

Miežiškiečiams išėjusį kleboną primins tarsi savotiškas paminklas jo darbams – žavusis Angelų slėnis Nevėžio upės pakrantėje.

Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sako, kad garsiojo Angelų slėnio pradžia – R. Visockio iniciatyva.

„Kunigas turėjo daug sumanymų. Prieš porą metų kalėdiniu laikotarpiu jo iniciatyva ketvirtadieniais pas vargingiausius, labiausiai nepritekliaus spaudžiamus žmones važinėdavome su sriuba ir duona“, – klebono gerus darbus prisiminė seniūnas.

Pasak A. Jacevičiaus, gyventojai su nekantrumu laukdavo kunigo R. Visockio savo namuose.

„Klebonas prisiminimuose išliks kaip šiltas dvasininkas, gebėjęs žmones paveikti ir Dievo žodžiu, ir savo asmeninėmis savybėmis“, – sako seniūnas.

Jis pats su ganytoju galėdavęs pasitarti įvairiausiais klausimais. O ir seniūnijos renginiai būdavo derinami ne vien su bendruomene, bet ir klebonu, vis pasiūlydavusiu įdomių idėjų.

„Renginiuose klebonas visada buvo gero ūpo, mėgdavo pajuokauti. Jis buvo artimas žmonėms“, – pasakojo A. Jacevičius.

Miežiškiai turi tradiciją pavasarį sutikti sugrįžtančius gandrus – švęsti Jurgines. Ta proga R. Visockis ne tik laikydavo šv. Mišias, bet ir šventindavo arklius, kinkinius, pavasarį į laukus išvažiuojančią žemės ūkio techniką. Pastaruoju metu rengiantis tvarkyti miestelio socialinių paslaugų centrą, seniūnas ir dėl to taręsis su klebonu. Šis perdavęs seniūnijai tam tikrą inventorių, kad galėtų naudotis žmonės, kuriems jo reikia labiausiai.

Įpūtė naujų vėjų

„Labai pajudėjo bendras kultūrinis gyvenimas, kai Rimantas pradėjo klebonauti pas mus Miežiškiuose“, – pažymėjo Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro direktorė Birutė Titienė.

Pasak jos, nuo klebono idėjos Miežiškiuose pradėtos švęsti Jurginės, kurias miestelis švenčia jau apie dešimtmetį ir toliau žada tradiciją tęsti. Tik dabar renginys bus skirtas ir klebonui R. Visockiui atminti.

„Kartu su klebonu į Miežiškius atėjo nauji vėjai. Jis turėjo daug idėjų, minčių, daug padėdavo“, – kalbėjo B. Titienė.

Staiga miręs Miežiškių parapijos klebonas Rimantas Visockis jį pažinojusiųjų atmintyje išliks kaip paprastas, su žmonėmis mokėjęs bendrauti, parapijai nuveikęs daug gero ir pilnas netikėtų idėjų dvasininkas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Žinia apie 49-erių metų kunigo mirtį jai buvo labai netikėta.

„Tokioje jaunystėje išėjo“, – skaudu B. Titienei.

Anot jos, kunigas R. Visockis buvęs šiltas ir labai geros širdies. Su juo buvo galima nuoširdžiai pasišnekėti. Klebonas žmones pavergdavo savo nuoširdumu ir paprastumu.

„Paprastas, žemiškas, nuoširdus žmogus. Seniau atrodydavo, oi, kunigas, net susigūži, kaip su juo reikia šnekėti, nežinai, kaip elgtis. O su kunigu Rimantu bendrauti buvo labai paprasta – kaip su eiliniu žmogumi“, – pasakojo B. Titienė.

Miežiškietė pripažįsta esanti tikinti, tačiau nėra iš tų, dažnai besilankančių bažnyčioje.

„Tokia bičiulystė, bendradarbiavimas su klebonu mane labiau priartino prie bažnyčios, prie tikėjimo. Bendri darbai sujungdavo“, – mano B. Titienė.

Stebino neįprastomis idėjomis

Miežiškių bibliotekininkė Violeta Karklytė taip pat svarsto, kad klebonas R. Visockis labai daug prisidėjęs prie Miežiškių gyvenvietės gražinimo. Jai pačiai su šiuo dvasininku teko darbuotis dalijant „Maisto banko“ labdarą. Ši iniciatyva Miežiškiuose pradėta irgi kartu su klebonu, vėliau ją perėmė bendruomenė.

Pasak V. Karklytės, klebonas prisidėdavo prie Miežiškiuose organizuojamo bėgimo-ėjimo maratono „Nedelsk“, skirto kovai su krūties vėžiu. R. Visockas aukodavo šv. Mišias už mirusias nuo vėžio ir sergančias šia liga moteris. Tai nebuvo vien įprastos šv. Mišios, bet ir gražus paminėjimas bei renginys po to.

„Jautėme didelę atjautą ir supratimą“, – pamena V. Karklytė.

Anot bibliotekininkės, klebonas visada buvo pilnas idėjų, kartais ir neįprastų. Miežiškietė svarsto, kad ir Kūčios, dvasininko surengtos miestelio alaus bare, buvo neįprasta akcija, bet neabejotinai graži.

Beveik prieš dešimtmetį kun. R Visockis alaus bare pats maišė mišraines, pjaustė silkę, duoną, atėjusius miežiškiečius sodino prie stalo, padengto tradiciniais Kūčių patiekalais, su baro lankytojais kartu meldėsi. Tokius Kūčių pusryčius kartu su klebonu alaus bare valgė saujelė miežiškiečių – daugelis neišdrįso.

Tuomet klebonas „Sekundei“ pasakojo, kad mintis pakviesti prie Kūčių stalo bare kilo spontaniškai. Jis teigė norėjęs, kad tądien šventė bent trumpam užsuktų ir į tų širdis, kuriems Kalėdos yra kaip ir kiekviena kita savaitės diena.

„Turiu galvoje ne kalėdines eglutes, dovanas, vaišes, bet jausmą, kad nesi vienišas, su tavimi yra Dievas“, – kalbėjo R. Visockis.

Suburdavo žmones

Ne kartą į Miežiškius rinkosi ir rajono medžiotojai švęsti jų globėjo šv. Huberto šventės. Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Rimantas Misevičius apie kleboną R. Visockį išsaugos tik šviesius atsiminimus.

„Klebonas suburdavo medžiotojus, visą laiką juos palaikydavo. Jo sumanytos šventės būdavo gražios“, – pamena R. Misevičius.

Pats R. Visockis turėjo medžiotojo leidimą, tačiau aktyviai nemedžiojo.

Ne tik Miežiškiuose, bet ir jų apylinkėse ganytojo darbą dirbęs klebonas būdavo laukiamas tuštėjančiuose kaimuose. Jis rasdavo tinkamą žodį ir senam, ir jaunam, į vargus įpuolusiam ar džiaugsme gyvenančiam.

Panevėžio rajono kaimo bendruomenės „Maženiai“ pirmininkė Danutė Pleskienė pamena kleboną dalyvaudavus įvairiuose kaimo renginiuose, palaimindavo, pašventindavo, aukodavo šv. Mišias. Nors visada turėdavo aibes darbų ir visur būdavo laukiamas, neskubėdavo išvažiuoti – stengdavosi pasibūti su parapijiečiais.

„Sakydavo gražius pamokslus, dirbo savo darbą. Buvau patenkinta jo buvimu mūsų parapijoje“, – sako D. Pleskienė.

Kol kas parapijiečiai liks be nuolatinio ganytojo. Laikinai ganytojo pareigas Miežiškių parapijoje atliks Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Justas Jasėnas. Vėliau vyskupas Linas Vodopjanovas paskirs nuolatinį kleboną.

Atguls Miežiškiuose

Liūdna žinia Miežiškius apskriejo penktadienį. Negalėdamas prisiskambinti klebonui ir įtardamas kažką negero, pas jį į Miežiškius atskubėjęs dėdė aptiko dvasininką negyvą savo lovoje.

Pirmadienį vakarop, skambant varpams, klebonas pašarvotas Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Į paskutinę kelionę kun. R. Visockis bus palydėtas trečiadienį 12 val. Amžino poilsio dvasininkas atguls bažnyčios šventoriuje.

Atvykstančiųjų į laidotuves prašoma nenešti jokių vainikų ir krepšelių – kukliai pagerbto rožės ar chrizantemos žiedu. Norintiems paaukoti ir prisidėti prie laidotuvių bažnyčioje padėta aukų dėžutė.

Komentarai

  • Porą kartų teko dalyvauti artimųjų laidotuvėse,kuriose Šv.Mišias aukojo kunigas R.Visockis.Tokią jautrią dieną jo sakyti pamokslai buvo labai gilūs ir prasmingi.Labai nusistebėjom-jo žodžiuose nebuvo priekaištų-tik kvietimas meilei,atjautai,pagarbai.Taip gali kalbėti tik žmones mylintis kunigas.Saugokime Kunigo prisimindami jo mokymus ir tęsdami jo darbus.Pagarbiai – Aušra.

  • tik surasti du stebuklus, kurie įvyko kunigui dalyvaujant ir surinkus iš parapijiečių 500 000 tūkstančių eurų, kreiptis į Vatikaną, kad būtų galima jį paskelbti šventuoju. Čia Dievo nuomonė ne prie ko.

  • Klebonas Visockis iš tiesų buvo labai šiltas ir nuoširdus žmogus. Jis mylėjo žmones, o žmonės jį.

    • Atsakyti
  • Rimaa labai geras ir doras zmogus. O kiek jam zdanys yra kisenen prikakojes, pats pasakojo, o dabar laidotuvemis rupinasi, na juokinga, negi nebera normaliu zmoniu, kurie galetu laidotuvemis rupintis.

    • Atsakyti
  • Ar čia tik ne tas pats kur girtas varpais skambindavo?

    • Tokius komentarus pasilaikykite sau!!!

      • Atsakyti
    • tamsta musėt jau didelis blaivininkas ir nenuodėmingas kad taip skubi kitus teisti.

  • Kaip klebonas jis tikrai vertas pagarbos-ir mano anūkus pakrikštijo.

  • Centrinėje Lietuvos Katalikų Bažnyčios Velykių Šventovėje suskamba Evangelijos- Dievo Žodžio varpai į Keturnaujieną. Negirdintiems šių varpų, nepakeliui su Dievu. Bažnyčios likutis kviečiamas maldai: Švenčiausiosios ir Nekalčiausiosios Jėzaus Širdies Rožančius, 2010 04 27 Jėzaus apreikštas.

    T R E Č I O J I D A L I S Garbingosios paslaptys Pirmoji paslaptis Išganytojas prisikelia iš numirusių MIELIAUSIASIS JĖZAU CHRISTAU, padėk Tavęs neišpažįstantiems, atsiųsk Šventąją Dvasią, kad nebeklaidžiotų tamsybės kelyje. 3 PASIGAILĖK MŪSŲ, VIEŠPATIE! 10 TĖVE MŪSŲ. Antroji paslaptis Išganytojas siunčia į pasaulį savo mokinius JĖZAU KANTRUSIS IR NUOLANKIAŠIRDI, atleisk visiems, kurie nemyli savo artimo, užstok prieš Aukščiausiąjį Teisėją. Gailestingoji Motina, vargšų Globėja ir Užtarėja, užtark visus vargstančius. 3 PASIGAILĖK MŪSŲ, VIEŠPATIE! 10 TĖVE MŪSŲ. Trečioji paslaptis Išganytojas laimina savo mokinius GAILESTINGASIS JĖZAU CHRISTAU, palengvink ligoniams kančias, leisk nežūti kūno ir dvasios skurde. 3 PASIGAILĖK MŪSŲ, VIEŠPATIE! 10 TĖVE MŪSŲ. Ketvirtoji paslaptis Išganytojas sėdasi Dievo Tėvo dešinėje AUKŠČIAUSIASIS TEISĖJAU DIEVE TĖVE, neatstumk puolusių dvasioje, kurie Sakramentus ėmė be pagarbos ir nuolankumo. Leisk, Viešpatie, išmelsti Šventosios Dvasios malonę, kad meilingasis Tavo Sūnaus Kūnas ir Kraujas būtų gaunamas su palaimingąja malone. 3 PASIGAILĖK MŪSŲ, VIEŠPATIE! 10 TĖVE MŪSŲ. Penktoji paslaptis Išganytojas atėjo pasaulio teisti GERASIS DIEVE, neatstumk nei vieno nuo šviečiančio savojo tako, leisk išvysti Tavo skaistųjį Veidą, leisk džiaugtis danguje su visais Šventaisiais, kurių užtarime gyvename ir nesuvokiame. 3 PASIGAILĖK MŪSŲ, VIEŠPATIE! 10 TĖVE MŪSŲ, 1 TIKIU DIEVĄ TĖVĄ. Trečiosios dalies užbaiga VIEŠPATIE JĖZAU CHRISTAU, dėkojame Tau, kad leidai atkalbėti šią garbingąją maldą. Išklausyk mūsų prašymų, kad nei viena siela nežūtų dvasios ir nežinojimo skurde. Švenčiausioji Mergelė Marija, užtark pas savo meilingąjį Sūnų, kad taptume mylimaisiais Tavo vaikais. Amen.

    • Atsakyti
  • aš noriu pasidalinti tuom kad ne kartą dalyvavau kai a a kunigas aukodavo Šv.Mišių auką Panevėžio resp.ligoninės koplyčioje už sergančius ligonius už ligoninės dirbančiuosius.Matėsi kad jis buvo nuoširdesnis net už ligoninės kapelioną.
    Jis drąsindavo žmones eiti arčiau Dievo su malda ir dideliu tikėjimu.Ėjau išpažinties.Ir kiek daug gavau stiprybės savo ligoje iš jo.Amžinybėje ilsėkis daug gražių darbų atidirbęs čia žemėje.O jai ir buvo kokių klaidų? Mielieji, o kas mes jau esame tokie nenuodėmingi?
    ilsėkis gerasis kunige.Gaila kad toks jaunas išėjai o mus ligotus senius dar palikai.Na bet tokia Dievo valia buvo

Rodyti visus komentarus (11)

Atsakymas į tausau komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų