Istoriko J. Brazausko tikslas – pažadinti prisiminimus apie praėjusią kartą. M. Garucko nuotr.

Duoklė sovietmečio pedagogams

Duoklė sovietmečio pedagogams

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje sutikta nauja knyga „Karta, iš kurios mokėmės“. Ją parengė panevėžietis, istorikas Juozas Brazauskas ir šiaulietė, Garbės kraštotyrininkė Irena Dambrauskaitė-Rudzinskienė.

Metų tėkmėje, pasak žymaus Aukštaitijos sostinės istoriko, dažnai nunyksta artimų, brangių žmonių atsiminimas. Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-osios metinės paskatino nupūsti dulkes nuo kiek atokesnių prisiminimų archyvų.

„Norėdami pagerbti tarpukario Lietuvos pedagogų kartą, iš kurios sėmėmės tvirtybės, mokėmės dirbdami sovietinės okupacijos metais, parengėme biografinių apybraižų, prisiminimų knygą“, – sakė J. Brazauskas.

Tai jau 66-asis istoriko leidinys ir knygos „Karta, iš kurios mokėmės“ išleidimas simboliškai sutapo ir su paties autoriaus gimimo diena – rugsėjo 16 dieną jam sukako 66-eri.

Į 104 puslapių knygos turinį nepatekusiais savo prisiminimais apie mokslo metus Mergaičių gimnazijoje (dabar Vytauto Žemkalnio g-ja) bei kiek primirštus mokymo įstaigos pedagogus susitikime dalijosi buvusios gimnazistės Nijolė Baužytė, Stasė Žilvytytė-Mikeliūnienė, Liudvika Kalinauskaitė-Miliūnienė-Knizikevičienė, Irena Dambrauskaitė-Rudzinskienė.

Maždaug pusę metų su surinkta medžiaga triūsęs istorikas J. Brazauskas sako, jog buvę nemažai rankraštinės medžiagos, norėjosi ir kuo autentiškesnių, senesnių to meto nuotraukų.

„Mums turi likti svarbūs ir kartu skausmingi likimai kartos, kuri mokėsi Nepriklausomos Lietuvos gimnazijose, patyrė laisvos valstybės griūtį, kurios nemaža dalis gyvenimo prabėgo sovietmečiu“, – sakė pristatydamas savo naujausiąjį darbą istorikas.

Prisiminimais apie Mergaičių gimnaziją dalijosi buvusios moksleivės. M. Garucko nuotr.

Atgaivinti puoselėtą kultūrą

J. Brazauską džiugintų, jeigu vyresniosios kartos skaitytojai vėl prisimintų mylimus ir gerbiamus Panevėžio mergaičių gimnazijos pedagogus, o jaunieji mokytojai pratęstų jų gyvenimo ir naujosios Lietuvos kartos, gimusios ir augančios Laisvės sąlygomis, auklėjimo tradicijas.

Leidinyje jautriai ir nuoširdžiai prisimenamas gausus būrys gimnazijoje dirbusių mažiau žinomų mokytojų: Danutė Barisaitė, Petronėlė Bylaitė-Bernadišienė, Jonas Dičius, Jurgis Elisonas, Elena Gabulaitė, Ona Girčytė-Maksimaitienė, Stasys Janauskas, Leonas Kuodys, Antanas Lakiūnas, Venantas Morkūnas, Marija Giedraitienė, Antanas Strabulis, Sofija Žemaitienė, Vanda Žemaitytė-Vabalienė.

„Jie dirbo tyliai, bet prasmingai, buvo sovietmečiu ignoruoti ir pamiršti. Dabar yra gera proga juos prisiminti ir parodyti dabartinei pedagogų kartai, kokios buvo gimnazijos šaknys, iš kur jie sėmėsi tvirtybės. Norisi, kad jie būtų drąsesni kurti V. Žemkalnio gimnaziją, kuri pasiryžo grįžti prie humanitarinio ugdymo, humanistinės idėjos“, – sakė jis.

Knygos sudarytojas į leidinį sudėjo ir garsių miesto pedagogų gyvenimo bei kūrybos apžvalgas. Tarp jų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Zikaras, Julijonas Lindė-Dobilas, Petras Būtėnas, Matas Grigonis ir kiti.

Retomis nuotraukomis iliustruotoje knygoje pateikiama asmenvardžių rodyklė. Savo padėkas J. Brazauskas išreiškė ir kalbos redaktorei Birutei Goberienei bei dizainerei-maketuotojai Elytei Žirkauskienei, svariai prisidėjusioms prie knygos leidybos.

 

Komentarai

  • Gražus sumanymas. Manau, kad čia I dalis. Kita turėtų būti apie pedagogus, kurie amortizavo sovietinės ideologijos invazija… Gal esu neteisus?

    • Atsakyti
  • Dar viena krūva dulkėsiančių knygų.

    • Kodėl jūs taip pasakėte? Tai žmogaus darbas, kuriam jis skyrė daug pastangų ir laiko. Parašė knygą, bet ne jums.

      • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų