Prezidentės pasiūlytos kadencijos mokyklų direktoriams išjudino visą Lietuvos švietimo bendruomenę. Nuogąstaujama, kad po metų šioje sistemoje kils chaosas – mokyklos nebeturės direktorių. Kaip pokyčiai atsilieps Panevėžio miesto ir rajono mokykloms?

Dreba mokyklų direktorių kėdės

Dreba mokyklų direktorių kėdės

Prezidentės pasiūlytos kadencijos mokyklų direktoriams išjudino visą Lietuvos švietimo bendruomenę. Nuogąstaujama, kad po metų šioje sistemoje kils chaosas – mokyklos nebeturės direktorių. Kaip pokyčiai atsilieps Panevėžio miesto ir rajono mokykloms?

Baigiantis 2016 metams Velžio gimnazijos direktorių Rimtą Baltušį pasiekė džiugi žinia – jis išrinktas inovatyviausiu mokyklos direktoriumi. Bet nespėjo vadovas pasidžiaugti įvertinimu, kai sužinojo, kad šie metai Velžyje jam gali būti paskutiniai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė Švietimo įstatymo pataisas, kurios neleistų mokyklų vadovams dirbti ilgiau nei dvi kadencijas po penkerius metus. Jei tokie pokyčiai bus priimti, nauja tvarka įsigalios jau nuo liepos 1-osios. Būtent tą dieną visi Lietuvos mokyklų vadovai turės persiskaičiuoti savo darbo stažą paskutinėje darbovietėje. Iki penkerių metų dirbę direktoriai liks dirbti pirmojoje kadencijoje, iki dešimties metų – antrojoje.

O jei vadovas mokykloje užsibuvo ilgiau, jam bus palikti vieneri metai apsispręsti, ką daryti toliau – toje pačioje vietoje jis dirbti nebegalės.

„Velžio gimnazijoje pradirbau dešimt metų. Mokykla tik 7–8 mano veiklos metais pajuto rimtus pokyčius. Mūsų mokiniai jau pradėjo sėkmingai dalyvauti olimpiadose. 28 proc. mokytojų tapo Lietuvos lygio konsultantais. Subūrėme darnią komandą. Pats jaučiuosi pasiekęs karjeros brandą ir turiu išeiti…“ – „Sekundei“ teigė R. Baltušis.

„Atidaviau mokyklai visą širdį, prisirišau prie jos. O dabar aš net nespėsiu pamatyti, kaip mano pirmi pirmokai baigia gimnaziją.“

R. Baltušis

Direktorius sako, kad jei būtų nuspręsta įteisinti kadencijas, jam būtų labai gaila palikti dabartinę darbovietę: „Atidaviau mokyklai visą širdį, prisirišau prie jos. O dabar aš net nespėsiu pamatyti, kaip mano pirmi pirmokai baigia gimnaziją. Apskritai švietimas nėra skubus procesas – čia viskam reikia laiko. Jei ateis naujas vadovas, jam reikės ne vienerių metų prisitaikyti.“

Ką tik inovatyviausiu vadovu pripažintam Velžio gimnazijos direktoriui R. Baltušiui po metų gali tekti atsisveikinti su savo „užauginta“ mokykla.

Ką tik inovatyviausiu vadovu pripažintam Velžio gimnazijos direktoriui R. Baltušiui po metų gali tekti atsisveikinti su savo „užauginta“ mokykla.

R. Baltušis prisipažino, kad tokie pokyčiai verčia jį pagalvoti ir apie tolesnę karjerą švietimo srityje. Jei esą vykdomi tokie pakeitimai, jis galbūt net ir atsisakytų darbo mokykloje.

Per dvi dešimtis konkursų

Ko gero, panašiai galvoja ne tik Velžio gimnazijos direktorius.

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus teigia, kad prezidentės pataisos skaudžiai palies net 22 direktorių iš 29 rajono švietimo įstaigų ateitį. Taigi 2018 metais šiai Savivaldybei teks skelbti tiek naujų konkursų dėl mokyklų vadovų.

Kitas klausimas, ar pavyks rasti tiek kandidatų. Dėl mažų atlyginimų tokių vadovų pareigos ne itin populiarios.

„Gal kai kurie dvi kadencijas baigę direktoriai nuspręs dar kartą dalyvauti konkursuose. Bet kitų rajonų pavyzdžiai rodo, kad į tokias vietas jau tampa sunku prisikviesti žmonių“, – „Sekundei“ tvirtino K. Rimkus.

Paprastai į rajono mokyklas, anot jo, ateina vos 2–3 jauni mokytojai. Dabar dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis – apie 50 metų.

Pastaraisiais nauji direktoriai atėjo į Smilgių, Raguvos, Dembavos, Paįstrio mokyklas.

Vidutinis vadovų vadybos stažo vidurkis rajono švietimo įstaigose siekia 19,5 metų (Lietuvos – 16,3 m.). Rajono mokyklų vadovų amžiaus vidurkis – 52,7 metų (Lietuvos – 52,6 m.).

Be pamokų ir be vadybos

Kita bėda – dar 2015 metais iš mokyklų vadovų atimtos pamokos. Palikti vien tik vadovauti jie sunkiai vėl grįžtų į klases.

„Mums tokie pasiūlymai – šoko terapija. Projektas visiškai neišdiskutuotas, daug klaustukų, dar nėra poįstatyminių aktų. Suprantame, jog prezidentūra nori skatinti ugdymo kokybę bei apsidrausti nuo blogai dirbančių vadovų. Bet ir dabar sėkmingai veikia sistema, kuri padeda tiek kontroliuoti, tiek tikrinti direktorius“, – teigė K. Rimkus, kalbėdamas apie prezidentės siūlymą direktorius tikrinti kas metus.

Dabar vykdoma direktorių atestacija, akreditacija. Pačios mokyklos organizuoja išorės ir vidaus įstaigos vertinimą.

Kitą savaitę Panevėžio rajono švietimo darbuotojai dėl prezidentės siūlymų žada kreiptis į savo rajono išrinktus Seimo narius. Pasak pašnekovo, bus kalbama, kaip mokykla turėtų atrodyti po pokyčių ir kaip realiai ji gali atrodyti.

Praras rezultatus

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją į pasitarimą su politikais ketina lydėti ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas Vaidas Pocius. M. Antanaičio gimnazijos direktorius žada pareikšti savo kolegų nuogąstavimus dėl laukiamų sunkumų priėmus pataisas.

„Jau parengtas švietimo įstatymo pataisų projektas, bet jis nėra aptartas visose šios srities grandyse. Tai, kaip planuojama dirbti, visoje sistemoje gali sukelti rimtų negatyvių pokyčių“, – aiškino V. Pocius.

Patys vadovai, anot jo, būgštauja, kad nauja tvarka nubrauks jų pasiekimus mokyklose. Todėl protingiau esą vadovus vertinti ne pagal stažą, o pagal darbo rezultatus.

O jei jau labai svarbu kadencijas skaičiuoti, tuomet, V. Pociaus nuomone, neverta visus direktorius statyti į vieną eilę būtent šių metų liepos mėnesį. Geriausia, pasak asociacijos pirmininko, viską pradėti skaičiuoti iš naujo nuo šio termino.

Pats pašnekovas savo mokyklai vadovauja penkerius metus ir po vasaros perliptų į antrą kadenciją.

Vadybos chaosas

Panevėžio miesto savivaldybėje siūlomi pokyčiai taip pat atnešė neaiškumų.

„Ne pirmą kartą keliamas klausimas dėl mokytojų kadencijos. Sunku vertinti, kaip dabar gali būti. Kai matysime daugiau diskusijų, valdžios pasisakymų, galėsime spręsti“, – kalbėjo Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Dainius Šipelis.

Jo teigimu, mieste yra mokyklų, kurioms pagal naują tvarką tektų atsisveikinti su direktoriumi. Vienas jų – Panevėžio „Žemynos“ progimnazijai nuo 1979 metų vadovaujantis Romualdas Grilauskas. Ji taip pat atstovauja miesto švietimo įstaigų vadovams Lietuvos mokyklų vadovų asociacijoje.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas R. Grilauskas mano, kad nauja tvarka mokyklose sukels vadybos chaosą.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas R. Grilauskas mano, kad nauja tvarka mokyklose sukels vadybos chaosą.

„Man iki pensijos liko nedaug, tai aš dar tikiu, kad mane apgins Darbo kodeksas ir leis baigti karjerą be pokyčių. Bet dėl daugelio kitų kolegų labai neramu“, – „Sekundei“ teigė R. Grilauskas.

Jo skaičiavimu, Panevėžyje iš 29 švietimo įtaigų 18 direktorių kėdės sudrebės. O visoje Lietuvoje dėl kadencijų rūpesčių turės apie 500 vadovų.

„Švietimo kaita – natūralus procesas ir mes tam neprieštaraujame. Bet įgyvendinant tokias pataisas norėtųsi platesnio žvilgsnio. Galbūt kadencijomis įrėminti žmones nėra protingiausia – reikėtų kitokio diferencijavimo. Be to, ir stabilus vadovavimas nėra blogas“, – svarstė R. Grilauskas.

Jo nuomone, nauja tvarka mokyklose gali sukelti vadybos chaosą. Prasidėjus masiniams konkursams direktorių rezervo nebus ir mokykloms metų metus liks vadovauti pavaduotojai.

Jis siūlo seniausius direktorius keisti pamečiui. Be to, esą reikia pagalvoti apie socialines atleistųjų garantijas – ne visi jų ryšis eiti į konkursą dėl naujos darbo vietos.

„Jei šveitimas prioritetinė sritis, norėtųsi daugiau bendradarbiavimo ir žinojimo“, – pabrėžė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovas mūsų mieste.

Vidutinis Panevėžio mokyklų direktorių vadybos stažas yra 19,9 m. Pačių vadovų amžiaus vidurkis – 55,6 m.

Darbo birža negąsdina

Algis Adašiūnas  25 metus vadovauja Ramygalos gimnazijaiAlgis Adašiūnas

25 metus vadovauja Ramygalos gimnazijai

Reikėtų išsamiai išanalizuoti teikiamas pataisas. Mano nuomone, jos nepamatuotos. Į švietimo kaitą reikėtų žiūrėti sistemiškai, ieškoti proporcijų. O čia daroma skubotai, tarsi ieškant atpirkimo ožių dėl kitų kolegų kaltės.

Iš pradžių atėmė pamokas, paliko vadybą. Dabar vėl esame pastatyti prieš faktą. Kaip grįšime į pamokas, jei praradome pedagoginius įgūdžius. Manau, kad pataisomis bandoma įteigti, kad patirtis – ne darbo privalumas, o trūkumas. Negalima apie visus galvoti vienodai, kad užsisėdėję direktoriai įdarbina gimines, daro ką nori, grobsto valstybės turtą.

Be to, mokykla – tai ne tik direktorius. O kur dar visas personalas. Ar atėjęs naujas vadovas juos sugebės įveikti, sustyguoti? Čia jums ne plytų gamykla, kur perstumdysi plytas, kaip nori.

Tai – labai karšta tema. Man pačiam neaišku, kas bus po metų. Žinau tik kad naujos darbo paieškos – ir nebūtinai mokykloje. Visi esame paprasti žmonės ir Darbo birža manęs negąsdina.

Viešųjų ryšių akcija

Alfredas Paberžis  30 metų vadovauja Mykolo Karkos pagrindinei mokyklaiAlfredas Paberžis

30 metų vadovauja Mykolo Karkos pagrindinei mokyklai

Jeigu bus priimtas toks įstatymas, prieš tai reikėtų laba išsamios analizės. Kaip bus su socialinėmis garantijomis tų direktorių, kurie laukia savo „paskutinio skambučio“. Aš patenku į tą pavojaus ribą. Aišku, įstatymas nežiūri specifinių atvejų, bet nukentės žmonės. Visada buvo ir bus nevykusių valdžios sprendimų. Taip, yra prastų mokyklų vadovų. Bet yra ir puikių, kurie sukūrė savo mokyklas.

Manau, kad visos šios pataisos – tik dalinė priemonė, ji neišspręs Lietuvoje susikaupusių švietimo problemų. O jų daug turime: mokinio krepšelis, pedagogo ir mokslo prestižas.

Mums reikia esminių sprendimų, o nebe kosmetinių aptaisymų. Direktorių kadencijos daugiau primena viešųjų ryšių akciją nei rimtą priemonę.

Siūlant naują tvarką, visų pirma reikėtų pagalvoti apie kvalifikuotų vadovų rezervą. Švietimui nebereikia daugiau problemų, nei jų turime dabar.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų